miegas

Lėtinis nuovargis, dirglumas, nuolatinis nerimas, nemiga - vis tai gresia tiems, kurie daug dirba, bet nemoka ilsėtis. Iškyla į gamtą Kam spoksoti į apsnigtą mišką televizoriaus ekrane? Nors kartą per savaitę išvykite į  mišką ar parką. Pietų pertrauka Per pietų pertrauką, jei tik turite galimybę, nesėdėkite darbo vietoje. Jei pietus atsinešate į darbą, juos pavalgę bent 15 minučių pasivaikščiokite gryname ore.

Miego stygius didina infarkto ir insulto riziką. Tokią išvadą priėjo mokslininkas Francesco Cappuccio, vadovaujantis specialistams Voriko universitete. Jo tyrimų rezultatai, gauti ilgai stebėjus daugiau kaip 470 tūkstančių žmonių aštuoniose šalyse, buvo paskelbti naujausiame specializuoto kardiologijos žurnalo „Europian Heart Journal“ numeryje.

Susapnuota nelaimė gali prišaukti sėkmę! Net ir prabudus ramybės neduoda susapnuotas košmaras? Visą dieną nerandate sau vietos, analizuojate baisųjį sapną ir morališkai ruošiatės negandoms? Neskubėkite pasiduoti pesimizmui! Baisūs sapnai neretai sapnuojami prieš gerus įvykius! Sapnai – tai langelis į mūsų pasąmonės erdves. Bet paprastai sapnų scenarijus nesusidėlioja tapačiai su realybe.

Daugelis žmonių vėluoja į darbą, nes susiduria su sunkumais keldamiesi iš šilto patalo, rašo „Business Insider“. Pirmosios prabudimo sekundės sukelia didžiausią kančią, vis dėlto rytinę agoniją galima sušvelninti pasinaudojus keletu paprastų patarimų. Išspręskite savo sveikatos problemas. Tikėtina, kad rytinis tingulys jus kamuoja dėl prastos sveikatos. Geriausias vaistas nuo šios ligos – subalansuota mityba ir reguliari mankšta. Jeigu minėtos priemonės nepadeda, teks apsilankyti pas gydytoją.

Vieno seno filmo herojus entuziastingai sakė, kad egzaminas – šventė, bet tikrai ne visi studentai ir moksleiviai jam pritartų. Noras per kuo trumpesnį laiką išmokti kuo daugiau ir baimė, kad nuo būsimo įvertinimo priklauso daug kitų dalykų, skatina jaunus žmonės griebtis įvairiausių gudrybių.

„Sleepphones“ vadinamos pirmosiomis pasaulyje ausinėmis, skirtomis naudoti lovoje. Jos tinka prieš miegą klausytis audioknygų ar raminamos muzikos. Patogios, nes suprojektuotos taip, kad tilptų galvą juosiančioje juostoje. Gal ir ne veltui pavadintos ausų pižamomis.

Tikriausiai ne kartą įsitikinote, koks teisingas sparnuotas posakis: iki pietų kovojame su alkiu, po pietų – su miegu. Antroje dienos pusėje daugelis mūsų pasijunta taip išsekę, kad nebėra jėgų net paprasčiausiems darbams. Kamuoja žiovulys, akių vokai sunkūs, šokinėjančios mintys neleidžia susikoncentruoti... Tokia būsena paprastai atsiranda apie 14-15 val., kai darbo diena – pačiame įkarštyje. Tada kaip tik mažiausiai norisi dirbti ir... tiesą sakant, apskritai nieko nebesinori.

Ar knarkimas iš tiesų pavojingas sveikatai ir kaip jį gydyti, pataria Estetinės chirurgijos centro gydytojas otorinolaringologas dr. Tomas Balsevičius. Didelę dalį žmonių kankinantis knarkimas ne tik sukelia nemalonių pojūčių aplinkiniams, tačiau gali būti ir labai pavojingas pačiam knarkiančiajam. Knarkimas tik iš šalies atrodo nekenksmingas žmogui, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomas.

Kalėdų naktį susapnuoti sapnai tyri ypatingų galių. Tuo visi tikime. Ir vis dėlto apmaudu, kad tą naktį dažnai lyg tyčia susapnuojame nereikšmingus sapnus, arba tokius, kuriuos iššifruoti ypač sudėtinga. Kodėl gi nepabandžius užsisakyti pranašingą sapną su aiškiu simboliu? Sapnų aiškinimo specialistai sutinka, kad tai įmanoma. Svarbiausia – dar prieš miegą aiškiai suformuluoti norą ir išstudijuoti, kokie simboliai sapne būtų jam palankiausi.

Kūdikiai – itin mėgstami tiek mėgėjiškai fotografuojančių tėvelių, tiek profesionalių fotografų. Sparčiai besimokantys mažyliai stebina šypseną keliančiomis mimikomis, nevalingais judesiais ir savais žaidimais. Šiose nuotraukose – fotografų užfiksuoti miegantys kūdikiai.

Neseniai garsaus JAV kardiochirurgo M. Ozo paviešinti faktai apie medicinos srityje vykdomus naujausius tyrimus buvo sutikti itin entuziastingai. Medikas yra įsitikinęs, kad žmonės jau dabar gali prailginti savo gyvenimą mažiausiai trisdešimčia metų ir sulaukus, pavyzdžiui 100 metų, jaustis dvigubai jaunesni.

Atėjus žiemai gyvenimas, rodos, ima ir pasunkėja. Atsikeli ryte sulig žadintuvo čirškimu – ir sunku susivokti, ar čia jau rytas, ar vis dar gili naktis. Aplinkui tamsu, šalta, o nuo minties, kad jau laikas keltis, apima panikos priepuolis. Darbai einasi lėčiau, nuotaika subjūra greičiau.

Miegodamas žmogus praleidžia iki 1/3 savo gyvenimo. Medikų žiniomis, kas 7-as asmuo turi miego-būdravimo sutrikimų, apie 30 procentų patiria bent vieną nemigos epizodą per metus. Miego sutrikimo rūšių yra labai daug — aprašoma apie 84. Pagrindiniai miego sutrikimai: nemiga; neramių kojų sindromas; periodinių kojų judesių sutrikimas; narkolepsija; miego apnėjos.

Sapnai dažnai būna neįprasti: keistos, vienišos kelionės ir naktiniai nuotykių ieškojimai, kuriuos patiriame neišlipdami iš lovos. Tačiau ar sapnai tikrai turi reikšmę, klausia doctissimo.fr. Kodėl pamirštame sapnus? Kam jie reikalingi? Šios „psichologinės produkcijos“ funkcija nėra aiški. Be to, svarbu žinoti, kad mes nesapnuojame visą naktį. Kada sapnuojame? Naktis skirstoma į keletą, maždaug 90 minučių trukmės, periodų, kurių metu keičiasi „lėto“ ir „paradoksalaus“ miego fazės.

Daug keliaujantys žmonės net ir po mėnesio, kai grįžo prie įprastinės dienotvarkės, gali jaustis pavargę ir būti užmaršūs. Dėl to kalti ilgalaikiai smegenų pokyčiai, kuriuos sukelia dėl laiko juostų kaitos sutrikęs organizmo paros ritmas, tvirtina mokslininkai.

Amžina jaunystė – vienas tų troškimų, kurio paslaptis mėginta įminti nuo pat civilizacijos susikūrimo. Ieškota, bandyta daugybė metodų ir stebuklingų eliksyrų. Ir vis dėlto kol kas aišku viena – su jaunyste, jėgomis ir energija labiausiai sietinas... miegas. Beje, sukurta ir metodika, kuri leis jūsų organizmui ne tik miegoti, bet ir jaunėti. Senstama iš vidaus Kodėl vieni žmonės atrodo jaunatviški ne pagal metus, o kiti – pirma laiko susenę? Atsakymas glodi žmogaus viduje, jo sieloje.

Net ir nestiprus šviesos šaltinis miegamajame, pavyzdžiui, naktinė lempelė, gali neigiamai paveikti cheminę pusiausvyrą žmogaus smegenyse ir sukelti depresiją, nustatė JAV mokslininkai. Jų teigimu, siekiant išvengti neigiamų pasekmių savo sveikatai, miegoti reikia tik visiškai tamsioje patalpoje, skelbia „Telegraph.co.

Kada paskutinį kartą gerai išsimiegojote? Jei atsakymas yra „praeitą naktį“, nebeskaitykite toliau, negaiškite laiko. Jei atsakymas yra „prieš keletą savaičių“, tada šis tekstas Jums. Jei atsakymas yra „neatsimenu“, liaukitės skaitęs šį tekstą ir iškart važiuokite pas gydytoją.

Pakalbėkime apie nuostabią ir labai naudingą ezoterinę patirtį, su kuria susiduriame daugmaž kasdien – apie sapnus. Neskubėkite numoti ranka, esą apie ką čia bekalbėti, ir taip viskas aišku. Daugelis dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip „viskas aišku“, iš tikrųjų yra netgi labai nutolę nuo realybės. Štai 9 populiariausi mitai apie sapnus. Taigi galbūt reikėtų pakoreguoti savo nuomonę apie juos? Mitas: Sapnuojame ne kiekvieną naktį.

Vėl merkiasi akys bežiūrint į kompiuterio ekraną? Jums jau nusibodo kavos sukeliamas svaigulys ir kažkur atminties užkaboriuose plevena tikslas – „kuo mažiau kavos“? Peržvelkite 6 patarimus ir pamatysite, kad tikrai galite ištverti dieną be kofeino. 1. Išeikite pasivaikščioti Tyrimai rodo, kad 20 minučių pasivaikščiojimas gali suteikti energijos ir išvaikyti nuovargį.

Zigmundas Froidas tikino, kad suprasti sapno vaizdinį žmogui trukdo vidinis cenzorius, nukreiptas prieš jo paties pasąmoninius geidulius. Bet įdomiausia tai, kad daugelis sapnų elementų jo sistemoje dešifruojami vienodai, nesvarbu kokie skirtingi žmonės juos besapnuotų. Kitaip tariant, kai kurie vaizdiniai skirtingų žmonių sapnuose turi identiškas reikšmes. Pagrindinių daiktų, žmonių ir sąvokų, figūruojančių sapno šifruotėje, paprastai nedaug.

Prieš metus rašėme apie tai, jog du „Mesa Airlines“ lakūnai virš Ramiojo vandenyno skraidinę 40 keleivių, tuo pačiu metu užmigo dvidešimčiai minučių. Dėl snaudulio jie prašovė 48 kilometrus. „Pilotai užmigo, nes miegojo mažiau negu reikia optimaliam budrumui išlaikyti. Miego stygius ir nuovargis akumuliavosi ir galiausiai pilotus palaužė“, - apie incidentą tuomet teigė transporto saugumo taryba. „Kaitri Havajų saulė švitino į mūsų kabiną.

Žmones visais laikais domino miego prigimtis. Ankstesnio laikmečio mokslininkai nežinojo sapno priežasčių ir dažnai keldavo klaidingas teorijas. Taip daugiau nei prieš šimtmetį kai kurie mokslininkai manė, jog miegas – tai organizmo apsinuodijimas. Kadangi būdraujant žmogaus kūne kaupiasi nuodai, jie apnuodija smegenis, o šio apsinuodijimo simptomai pasireiškia miego metu. Žmogus miegui atiduoda beveik trečdalį savo gyvenimo. Miegas – ciklinis reiškinys.

Sapno išsipildymo tikimybė priklauso nuo dienos, kada šis sapnas jus aplankė. Taip pat labai svarbu ir kelinta tai buvo Mėnulio ciklo diena. Šiame dienų sąraše galite atsirinkti atitinkamą dieną, kada sapnavote jus dominantį sapną, o kartu ir tikimybę – ar jis išsipildys, ar ne. Pagal mėnesio dieną 1. Šią dieną sapnuoti sapnai pildosi tiksliai, jų reikšmė pozityvi. 2. Tušti, nieko nereiškiantys sapnai. 3. Sapnas išsipildys greitai. 4. Sapnas išsipildys negreitai. 5. Sapnas reiškia gera.

Pakalbėkime apie nuostabią ir labai naudingą ezoterinę patirtį, su kuria susiduriame daugmaž kasdien – apie sapnus. Neskubėkite numoti ranka, esą apie ką čia bekalbėti, ir taip viskas aišku. Daugelis dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip „viskas aišku“, iš tikrųjų yra netgi labai nutolę nuo realybės. Štai 9 populiariausi mitai apie sapnus. Taigi galbūt reikėtų pakoreguoti savo nuomonę apie juos? Mitas: Sapnuojame ne kiekvieną naktį.

Kiekvienam naktį teko prabusti išpiltam šalto prakaito, kalenti dantimis iš baimės, kelias minutes neatpažinti aplinkos ir vietoje ramiai miegančio sutuoktinio nugaros įsivaizduoti kažką siaubingą. Taip, kartais aplanko naktiniai košmarai ir paveikia mūsų nervų sistemą, auštančios dienos nuotaiką, savijautą ir sveikatą. Košmarus dažniau sapnuoja vaikai nei suaugusieji, bet suaugusiesiems blogi sapnai kartojasi dažniau.

Ketvirtadienį ryte tarp „AirBaltic“ reisu iš Palangos į Rygą turėjusių skristi keleivių kilo panika. Tik atvykę žmonės sužinojo, kad skrydis atidedamas keturioms valandoms, nors orai buvo palankūs skristi, o lėktuvas – techniškai sutvarkytas, rašo „Lietuvos rytas“.Keleiviams oro uosto darbuotojai paaiškino, kad skrydis atidedamas iki 13 valandos, nes išvakarėse apie 21 valandą iš Rygos atskridusio orlaivio ekipažas turi išsimiegoti.

Ramus pasivaikščiojimas, šilta vonia ir... jokių migdomųjų! Daug moterų vis dar mano, kad vakare verta išgerti migdomąją tabletę – ji užtikrinsianti gilų ir saldų miegą. Iš tiesų daug paprasčiau atlikti keletą nesudėtingų procedūrų. Jos tinka visiems: vyturiams ir pelėdžiukams, miegantiems kietai ir tiems, ką kamuoja nemiga... Kiek miego reikia žmogui, tiksliai niekas negali pasakyti. Tai – individualu.

Po ilgos ir sunkios darbo dienos, kai nuovargis tarsi storas audeklas užkloja pečius, o akių vokai kaip švino gabalėliai merkia akis, vienintelis mūsų noras – miegas. Ramus ir gilus. Miegoti reikia patogiai Pavargę svajojame kuo skubiau atsigulti į lovą ir paskęsti minkštame patalų glėbyje. Tačiau net ir pervargus ne visada pavyksta išsimiegoti. Dauguma dėl to kaltiname įtampą, nepatogų lovos čiužinį, per sunkią vakarienę ar mėnulio pilnatį.

Miegantieji mažiau nei 7 ir miegantieji daugiau nei 7 valandas per parą vienodai rizikuoja susirgti širdies ligomis, rodo tyrimas. Tyrimas atliktas Vakarų Virginijos universiteto Medicinos fakultete (JAV). Jam vadovavo Anoopas Shankaras. Pastebėta, kad žmogui miegant mažiau nei penkias valandas per dieną (įskaitant popiečio miegą), rizika susirgti stenokardija, patirti infarktą padidėja daugiau nei du kartus.

Po 36 metų moters mirties lėktuve, gydytojai ragina negerti migdomųjų tablečių ilgų skrydžių metu, „news.com.au“. Moteris, pažadinta po septynių skrydžio valandų, nualpo ir nepaisant gydytojų pastangų niekada nebuvo atgaivinta. Po savaitės gydytojai nusprendė atjungti jos gyvybes palaikančius aparatus. Incidentas paragino gydytojus iš naujo tirti migdomųjų tablečių poveikį skrydžio metu.

Ilgus amžius protėviai guolį klojo žolynais, galvą dėjo ant šieno pagalvės. Ne tik nuovargiui nuvyti, sveikatai pataisyti nuo senų laikų naudojami džiovinti kvapieji augalai. Kvapai – ypatingos galios, kurias gamta teikia žmonėms. Tai buvo žinoma maždaug prieš 2000 m. Įrodyta, kad įvairios, biologiškai aktyvios kvapios augalų medžiagos, patekusios per kvėpavimo takus, žmogų veikia 20 kartų greičiau ir stipriau nei išgertos augalų sultys, įvairūs užpilai ar nuovirai.

Mes pramiegame maždaug trečdalį savo gyvenimo, bet gan retai susimąstome apie patį miegą ir mus aplankančius sapnus. Dažniausiai žmonių sapnai trunka net keletą valandų ir būna iš esmės labai skirtingi. Juose „verda“ tikras gyvenimas... Vaikas, sulaukęs trejų metų, jau pradeda sapnuoti košmarus Kiekvieną naktį žmogų aplanko nuo 4-ių iki 20-ties sapnų. Taigi per visą savo gyvenimą miegodami mes patiriame įvairius jausmus ir potyrius, įsikūnijame į įvairius personažus ir pan.

Esate jautę tą jausmą, kai, atrodo, suėmus miegui, galėtumėte prigulti ir užmigti nesvarbu kur? Na, žinoma, kiekvienam teko bent kartą snūstelėti nepatogiose autobusų ar oro uosto laukiamųjų kėdėse, tačiau žmonės, užmigę bevažiuojant metro ar darbo vietoje, sutikite, kartais vietoje paprastos šypsenos, sukelia juoko priepuolį. Norite įsitikinti? Gerai penktadienio nuotaikai kurti, šįkart žvalgomės į netikėčiausiose vietose, netikėčiausiu metu, snūstelėjusius žmones.

Sakoma, kad Indonezijoje, sunkiai svetimšaliams įžengiamose vietose, gyvena sanojų gentis. Kiekvieną rytą berniukai ir mergaitės savo tėvams ir giminaičiams pasakojasi savo sapnus. O tie duoda patarimų, kaip kitą naktį sapne elgtis, ką daryti įvairiose situacijose, į kurias patenkama sapne. Tyrinėdami šios genties fenomeną mokslininkai priėjo išvados, jog ši gentis – laimingi žmonės.

Tikriausiai ryte esate ne kartą išlipusi iš lovos ne ta koja. Vos prabudote – o nuotaikos jau nėra. Labai tikėtina, jog dėl tokių permainų kalta... netinkama patalynės spalva! Nuo seno tikėta, kad šviesioje patalynėje miegoti smagiau, esą net sapnai tada būna šviesesni. Tokią spalvą geriausia rinktis ieškantiems teigiamų emocijų ir ramybės.

Miegas - dalykas rimtas. Štai keletas įdomių faktų apie miegą ir jo sutrikimus. Juk žinoti daugiau apie paros dalį, kurios mes neatsimename visuomet įdomu. 1. Ilgiausio nemiegojimo rekordas – 18 dienų 21 valanda ir 40 minučių. Kokios tokios ilgos nemigos pasekmės? Rekordininkas papasakojo apie haliucinacijas, paranoją, regos, kalbos, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimus. 2. Be kruopštaus medicininio stebėjimo neįmanoma tiksliai nustatyti, ar žmogus būdrauja, ar ne.

Miegas – neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, kuriai skiriame net trečdalį savo laiko. Nemiga Tikriausiai visi esame bent kartą jautę, ką reiškia bemiegė naktis. Galvoje sukasi tūkstančiai minčių, kurios neleidžia saldžiam snauduliui užvaldyti viso kūno ir smegenų. Tai gali būti ir visai nereikšminga problema, kurią smegenys hipertrofuoja iki įspūdingų mastų ir nuolat suka it užstrigusią plokštelę, sukelia neigiamas, nerimastingas emocijas.

Kaip dažnai sapnuojame erotinius sapnus su neįtikėtinu scenarijumi ir tokiais partneriais, apie kuriuose nesapnuodami nė nepagalvotume! Bet tik nedaugelis žino, kad tokio tipo sapnus galima... užsisakyti, išsirenkant net malonumų, kurie laukia jūsų šio naktinio nuotykio metu, pobūdį.

Bene svarbiausias sėkmės dieną garantas yra geras, kokybiškas miegas. Jei padarytume nuoseklią miego kokybės ir dienos darbų eigos suvestinę, pamatytume, kiek daug priklauso nuo to tarsi veltui praleisto laiko. (O aš dar girdėjau, kad miegas yra puiki lieknėjimo priemonė. Kuo ilgiau ir kiečiau miegi – tuo ilgiau nevalgai.) Jei gerai išsimiegosite, tai:Visų pirma būsite daug darbingesnis dieną. Jums neskaudės galvos ir stuburo, nes miego kokybė ypač priklauso nuo tinkamos stuburo padėties.

Darganotą sekmadienio popietę šalia senojo turgaus vaikščioję klaipėdiečiai buvo nustebę, kai tiesiog ant šaligatvio pamatė stovinčią lovą, kurioje pamainomis gulė miegoti būrelis jaunuolių. Šitaip iniciatyvinės grupės nariai "Keisk miestą" nusprendė paminėti kovo 21-ąją minimą tarptautinę miego dieną. Studentišką lovą iš Malūninkų gatvėje esančio bendrabučio jaunuoliai nešėsi per visą miestą iki pat senojo turgaus. Kaip ir priklauso lova buvo paklota ir paruošta miegoti.

Jūs jau jaučiate nuovargį, nors iki darbo dienos pabaigos liko dar 4 valandos. Vokai nevalingai merkiasi. Dabar norisi tik vieno: nors 5 minutes pamiegoti! Tai natūralu. Panaši situacija – viena iš labiausiai paplitusių: kas antras žmogus kenčia nuo netikėtų mieguistumo priepuolių darbe. Neseniai valdymo psichologijos specialistai padarė išvadą: jei kontoros darbuotojai nesipriešins užplūdusiam nuovargiui, o kelias minutes pailsės, darbo našumas net padidės! Visa esmė – bioritmuose.

Jau vėloka – laikas miegoti, tačiau kada dar bus tinkamesnis laikas parašyti apie sapnus ir miegą, jei ne naktį? Ir išvis, kodėl gi praleidžiame 20-25 metus savo gyvenimo miegodami? Ir kas iš tiesų yra tie fantastiški naktiniai filmukai, kuriuos vadiname sapnais? Iš kur jie? Kodėl vieną rytą prabudę galime tiksliai prisiminti, kas, kur, kada įvyko, ir papasakoti sapną su visomis smulkmenomis, na, o kitais rytais atsibundame tuščiomis galvomis? Taip, tikrai, sapnai paslaptingi.

Kiekvienam iš mūsų labai svarbu po darbo dienos tinkamai išsimiegoti, kad pailsėję ir energingi galėtume vėl „kibti“ į darbus. Dažnai net nesusimąstome, koks miegas yra svarbus žmogaus organizmui. Net trečdalį gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas ir tik nuo miego kokybės priklauso organizmo savijauta, nuotaika, darbingumas. Įrodyta, kad išsimiegojusiam žmogui sekasi labiau, be to, geras miegas sumažina riziką mirti nuo širdies ligų.

Visiems mokiniams džiugi žinia - jau prasidėjo atostogos. Gerai būtų, jei nors minutėlei sustotume ir susimąstytume apie tai, kokių atostogų norime ir jas suplanuotume. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia atostogauti sveikai. Atostogų metu būtina leisti vaikui gerai išsimiegoti, pailsėti nuo kasdienio ankstyvo kėlimosi. Tačiau miego taip pat gali būti per daug. Persimiegojęs vaikas tampa vangus, irzlus, lėtas, atsiranda didesnis noras tinginiauti.

Specialistai visiškam miego nebuvimui turi mokslinį pavadinimą - chroniškas kolestitas. Tai itin retas reiškinys. Juk visi žino, kad žmogus negali išgyventi be miego, o kankinimas nemiga yra vienas žiauriausių. Bent jau taip tvirtina tie, kas tai patyrė. Paradoksalu, tačiau yra žmonių, kuriems nemiga nesukelia jokių nepatogumų. Nes jie paprasčiausiai negali užmigti.