Miegantieji mažiau nei 7 ir miegantieji daugiau nei 7 valandas per parą vienodai rizikuoja susirgti širdies ligomis, rodo tyrimas.
Tyrimas atliktas Vakarų Virginijos universiteto Medicinos fakultete (JAV). Jam vadovavo Anoopas Shankaras.
Pastebėta, kad žmogui miegant mažiau nei penkias valandas per dieną (įskaitant popiečio miegą), rizika susirgti stenokardija, patirti infarktą padidėja daugiau nei du kartus. Tačiau jei žmogus miega daugiau nei 7 valandas, taip pat rizikuoja sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Išaiškėjo, kad tyrimo dalyviams, teigusiems miegant devynias ir daugiau valandų per parą, 1,5 karto daugiau padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei tiems, kurie teigė miegantys septynias valandas per dieną.
Rizikos grupė – vyresni nei 60 metų žmonės, kurie miega penkias ir mažiau valandas. Jiems rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga tris kartus nei tiems, kurie miega po septynias valandas.
Per trumpas miegas sietinas su stenokardija, o kaip rodo tyrimas, tiek miegant per mažai, tiek – per daug, padidėja infarkto rizika.
Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie 30 tūkst. žmonių. Atsižvelgta į tyrimo dalyvių amžių, lytį, žalingus įpročius, svorį, fizinį aktyvumą.
Ir net kai tolesniame tyrime nebedalyvavo diabetikai ar tie, kuriems būdingas aukštas kraujospūdis, rezultatai nepakito: širdies ir kraujagyslių ligomis rizikavo susirgti tiek tie, kurie miegojo daugiau nei 7 valandas, tiek tie, kurie miegojo mažiau nei 7 valandas per parą.
Tad mokslininkai rekomenduoja miegoti maždaug 7 valandas per parą.
Nustatyta, kad miego trukmė turi įtakos endokrininiams ir metaboliniams sutrikimams, o miego nepiteklius gali sukelti gliukozės netoleravimą, sumažinti jautrumą insulinui ir pakelti kraujospūdį.
Kitas tyrimas parodė, kad ilgesni pasivartymai lovoje ryte gali būti naudingi tiems, kurie negali išvengti per trumpo miego. Šiam tyrimui vadovavęs Davidas Dingesas iš Pensivalnijos universiteto Medicinos fakulteto pastebėjo, kad 142 suaugusieji, kurių miegas penkias dienas buvo griežtai apribotas (taip, kaip paprastai nutinka žmonėms penkias dienas per savaitę keliantis į darbą), turėjo lėtesnę reakciją ir sunkiau galėjo susikoncentruoti.
Po to jiems leista miegoti tiek, kiek norisi. Paaiškėjo, kad tyrimo dalyvių budrumas labai pagerėjo. Pastebėta, kad geriausi rezultatai buvo tų žmonių, kuriems leista praleisti lovoje 10 valandų po savaitės, kuomet jiems leista miegoti tik po keturias valandas per dieną.
