Jau vėloka – laikas miegoti, tačiau kada dar bus tinkamesnis laikas parašyti apie sapnus ir miegą, jei ne naktį? Ir išvis, kodėl gi praleidžiame 20-25 metus savo gyvenimo miegodami?
Ir kas iš tiesų yra tie fantastiški naktiniai filmukai, kuriuos vadiname sapnais? Iš kur jie? Kodėl vieną rytą prabudę galime tiksliai prisiminti, kas, kur, kada įvyko, ir papasakoti sapną su visomis smulkmenomis, na, o kitais rytais atsibundame tuščiomis galvomis?
Taip, tikrai, sapnai paslaptingi. Ir tų klausimų gali iškilti tūkstančių tūkstančiai! Sakai, niekada apie savo miegą nesusimąstei kaip ne apie savaime suprantamą dalyką? Tai, patikėk manimi, po šio straipsnio būtų pats laikas miegui pradėti teikti išskirtinę reikšmę.
Koks geriausias miegojimo ilgis?
Vieni žmonės jaučiasi puikiai per parą miegodami 5 valandas, kitiems neužtenka ir 8-10 valandų. Tarp mažai miegančiųjų buvo ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, miegalius vadinęs kvailiais. Jo nuomone, vyrui užtenka 4, o moteriai 5 valandų miego per parą. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Tinkamiausiai miego trukmei nustatyti yra atlikta daugybė tyrimų, vienas iš jų – miegojimo ilgio įtaka sergamumui bei mirštamumui. Rezultatai: vidutinis miego laikas turėtų būti 7-8 valandos, nes sutrumpėjus miegui iki 6 valandų, mirštamumas tampa didesnis nei 13 proc., iki 5 valandų – 20 proc., iki 4 valandų – 40 proc., miegant mažiau nei 4 valandas – beveik 50 proc.
Persimiegojimas kenkia dar labiau – miegant daugiau nei 10 valandų, mirštamumas padidėja 82 proc. Tai vis dėlto bemiegės sesijos naktys studentams kartais net į naudą. Sugalvojus snūstelėti pokaičio miego, nereikėtų užmiršti, jog miegoti reikia pusantros valandos intervalais, o ne valandos, kaip dažniausiai žmonės įpratę.
Gero miego patarimai
Juos galima suskirstyti į psichologinius ir fizinius. Su psichologiniais viskas aišku – jokio streso dieną, daug juoko ir šypsenų, jokių blogų emocijų – ir geras miegas garantuotas. Skamba utopiškai tokio baisaus ir klastingo šiuolaikinio pasaulio sąlygomis. Tokiu atveju reikia imtis fizinių veiksmų, padėsiančių kuo geriau išsimiegoti. Visų pirma, viengulė lova turėtų būti 90 cm pločio.
Čiužinys turėtų būti keičiamas kas 10, pagalvė kas 3 metus – net ir kokybiškiausias audinys praranda savo gerąsias savybes kasdien jį naudojant. Visų antra, rami muzika padeda užmigti bei apsaugo nuo nubudimo vidury nakties. Kambarį prieš miegą reikėtų vėdinti, net jei lauke šalta. Negerti kavos, juodosios arbatos ar colos mažiausiai 4 valandas prieš miegą.
Kita vertus, ramunėlių arbata veikia raminamai, tačiau ją reikėtų gerti likus porai valandų iki ėjimo miegoti – pilna šlapimo pūslė dar niekam nepadėjo.
Saldumynai, riebus maistas, rūkymas – gero miego „kenkėjai“, tačiau, jei netyčia nepavyktų išvengti žalingų įpročių prieš miegą, „avių skaičiavimas“ ar gilus kvėpavimas (per 3 sekundes įkvėpti ir per kitas 3 sekundes iškvėpti orą – taip kartoti 10 kartų) padės nuraminti mintis ir greičiau užmigti.
Jei ir tai nepadės, tuomet reikėtų pamėginti priverstinai nusižiovauti keletą kartų, sakoma, jog tai padeda apgauti kūną, jog jau laikas miegoti.
Kas tie naktiniai filmukai?
Galima konstatuoti faktą nuo pat pirmųjų šios pastraipos eilučių – vienos nuomonės apie sapnų kilmę tarp jų tyrinėtojų nėra. Vieni teigia, jog sapnai – tai, ką žmogus jau išgyveno, o kiti, jog sapnai pranašauja ateitį. Sklinda gandų, jog Mendelejevo lentelė buvo susapnuota taip pat kaip ir Einšteino teorijos.
Tai ne iš piršto laužta: žmogaus smegenys jam miegant padeda spręsti problemas, ieško atsakymų į klausimus, kurie nedavė ramybės prieš užmiegant, bando perduoti svarbias žinutes.
Ne veltui mūsų senoliai sugalvojo posakį, jog rytas už vakarą protingesnis. Sapnai bando žmones perspėti apie pavojus. Viena moteris vis sapnuodavo, jog jos skrandyje apsigyveno vilkai – gydytojai konstatavo skrandžio vėžį.
Kitas vyrukas vis sapnuodavo vaikštąs skulptūrų parke ir sapno pabaigoje pats virsdavęs nejudančia skulptūra – po kurio laiko jį ištiko koma. Taigi į pasikartojančius sapnus vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, ypač jei jie košmarų formos – gal pavyks išvengti bėdos.
Kodėl neprisimename sapnų?
Viskas priklauso nuo to, kurioje miego fazėje prabundame. Dėl jų skaičiaus gali iškilti neaiškumų, nes įvairiuose šaltiniuose fazių skaičius svyruoja nuo 2 iki 5, tačiau iš esmės kalba eina apie tas pačias miego fazes, tik vieni jas labiau „išskaido“. Šiame straipsnyje bus aptartas 4 fazių modelis.
Pirmoji – negilaus miego fazė, trunkanti apie 2 minutes – jos metu sapnuojame, jog krentame ir dažnai krūptelime.
Antroji – pereinančioji fazė, trunkanti apie 20 minučių. Trečioji – gilaus miego fazė, trunkanti apie 30 minučių – žmogus gali kalbėti, vartytis lovoje, vaikščioti per miegus. Matuojant smegenų aktyvumą šių trijų fazių metu, jis būna toks, kaip nemiegančio žmogaus. Pažadinus žmogų per šias fazes – sapnų dažniausiai neprisimenama.
Viskas pasikeičia pasiekus ketvirtąją REM (angl. rapid eye movements) miego fazę, trunkančią apie 10 minučių – jos metu žmogaus kūnas nebejuda, tik akių vokai, o smegenų aktyvumas būna daug didesnis nei nemiegančio žmogaus.
Ši fazė – pati paslaptingiausia ir labiausiai dominanti mokslininkus. Apie 80 proc. pažadintųjų šios fazės metu sapnus prisimena. Įdomu ir tai, jog nepriklausomai nuo to, ar sapnuojami seksualaus turinio sapnai, ar ne – sustiprėja lytinių organų sujaudinimo požymiai.
REM fazės svarbumas įrodomas ir tyrimais: grupelei žmonių buvo leista miegoti, jų smegenų aktyvumas buvo matuojamas prietaisais ir joms suaktyvėjus – pereinant į ketvirtąją miego fazę – jie būdavo pažadinami – taip kelias naktis iš eilės. Po kurio laiko šio eksperimento dalyviai dienos metu pradėjo matyti haliucinacijas, sapnai tiesiog patys „ateidavo“ pas juos. Taigi ši ketvirtoji miego fazė yra net gyvybiškai svarbi.
Visas miego ciklas kartojasi 4-5 kartus, kol mes miegame (maždaug kas 90 minučių), su kiekvienu kartu vis ilgėdamas. Per naktį žmogus REM fazės metu būna apie 2 valandas. Pabudus jos metu, galima papasakoti savo sapnus su visomis smulkmenomis.
Sapnai – ar tikėti?
Čia jau kiekvieno asmeninis reikalas. Tačiau žinant, jog sapnai sapnuojasi, kai smegenys būna pačios aktyviausios, būtų ne pro šalį pasidomėti, ką tie sapnai reiškia. Gal tikrai mūsų kūnas stengiasi kažką svarbaus pasakyti, ko būdami nemiegantys suprasti negalėtume? Šioje vietoje nereikėtų skubėti pirkti sapnininko, nes jame sudėtos tik abstrakčios sapnų reikšmės.
Kadangi žmonės visi skirtingi, tai ir sapnuose matomi vaizdai gali įgyti visiškai kitas reikšmes nei tavo kaimynui. Yra patariama sapnus užsirašinėti, juos analizuoti, stebėti, ar jie pildosi, ir taip susidaryti savo asmeninį sapnininką. Darbo tikrai bus nemažai – per metus žmogų aplanko apie pusantro tūkstančio sapnų.
Prieš šios nakties miegą
Vieni sapnų tyrėjai teigia, jog niekas neįvyksta prieš tai to nesusapnavus. Tikint tuo, kiekvienas iš mūsų galime būti savo ateities būrėjais, tereikia lapo popieriaus ir rašymo priemonės prie lovos, jog prabudus iškart užsirašytume matytus vaizdus.
O juk taip įdomu, kas mūsų laukia! Tad pats metas tiems naktiniams filmukams suteikti ypatingos reikšmės. Žinoma, prieš tai reikės pasistengti ir pasinaudoti gero miego patarimais (skaityti keliais skyriais aukščiau), jog mūsų ateitis būtų šviesi ir be rūpesčių.
Renata Novogreckaitė
