Ar knarkimas iš tiesų pavojingas sveikatai ir kaip jį gydyti, pataria Estetinės chirurgijos centro gydytojas otorinolaringologas dr. Tomas Balsevičius.
Didelę dalį žmonių kankinantis knarkimas ne tik sukelia nemalonių pojūčių aplinkiniams, tačiau gali būti ir labai pavojingas pačiam knarkiančiajam.
Knarkimas tik iš šalies atrodo nekenksmingas žmogui, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos – obstrukcinės miego apnėjos – simptomas.
Knarkimo metu sutrinka, kartais net trumpam sustoja kvėpavimas. Organizmas gauna mažiau deguonies, sulėtėja širdies ritmas. Tai trukdo žmogui miegoti, jis nepailsi, tampa irzlus, dirbant jam sunku susikaupti. Dėl mieguistumo gali kilti nelaimingų atsitikimų vairuojant ar darbo vietoje.
Miegas kiekvienam žmogui yra labai svarbus, tad nuo jo kokybės priklauso ir tai, kaip jausimės dieną. Knarkimo problemas būtina spręsti, kol jos nesukėlė didesnių komplikacijų.
Knarkimo garsas atsiranda miego metu susiaurėjus ryklės audiniams, pro kuriuos praeinantis oras virpina minkštąjį gomurį ar liežuvio šaknį. Jei suglebę ryklės audiniai visiškai uždaro kvėpavimo takus, trumpam sustoja kvėpavimas.
Atsikratyti knarkimo galima chirurginiu būdu. Pažengusios ligos atveju atliekamos minkštojo gomurio plastikos operacijos arba taikomas gydymas nenutrūkstama oro srauto ventiliacija, kurios metu pro nosies kaukę didesniu slėgiu tiekiamas oras, kuris palaiko atvirus kvėpavimo takus miegant.
Lengvam obstrukcinės miego apnėjos sindromui gydyti atliekamos paprastesnės operacijos, kurių metu naudojamas adatinis elektrodas, per kurį minkštasis gomurys bei liežuvio šaknis yra veikiami radiodažnumine termoenergija.
Operuotos vietos vėliau standėja, todėl pranyksta knarkimas ir kvėpavimo pauzės miegant. Po šių operacijų ryklės skausmas yra nežymus, nes operacijos metu neatliekamas gleivinės pjūvis ir nepažeidžiamas audinių vientisumas.
