kosminis zondas

 Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai į vieną nuotrauką sujungė paskutinius kosminio zondo „Rozetta“ atsiųstus duomenis, prieš jo misijos pabaigą pernai. Nuotraukoje matomas kometos paviršius. ESA pernai metų rugsėjo 30 dieną pasiuntė „ Rosetta“ lėtai kristi ant apledėjusio 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio, pabaigdami jo 12 metų misiją. „Rosetta“ anksčiau buvo nuleidusi ant kometos paviršiaus atskirą aparatą ir surinko milžinišką kiekį duomenų.

Nepilotuojamas NASA kosminis zondas sudužo Merkurijaus planetos paviršiuje pasibaigus degalų atsargoms po sėkmingos 11 metų trukusios misijos, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. Zondas MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, GEochemistry, and Ranging) buvo pirmasis kosminis aparatas, skriejęs orbita aplink Merkurijų. Skrydžių valdymo centras paskelbė paskutinį „Twitter“ pranešimą jo vardu prieš aparatui sudūžtant 19 val. 26 min. Grinvičo (22 val. 26 min. Lietuvos) laiku.

Nors marsaeigiai ir „Rosetta“ zondas antraštėse puikuosis ir 2015-aisiais, scena parengta kitai Saulės sistemos misijai – į Plutoną nusitaikiusiai „New Horizons“. Atrastas 1930 m. Plutonas buvo laikomas planeta, kurios masė prilygsta Žemės. Taip manyta iš dalies dėl jo šviesumo ir klaidingos prielaidos, kad jis trikdo Neptūno ir Urano orbitas. Slenkant dešimtmečiams ir tobulėjant Plutono stebėjimams, jo masė vis mažėjo: mažesnė, nei Marso, tada dar mažesnė – mažesnė nei mūsų Mėnulio.

Japonijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo šešerius metus truksiančią kelionę, per kurią tikimasi ištirti vieno asteroido gruntą, kuriame, kaip tikisi mokslininkai, gali slypėti atsakymų į klausimus apie gyvybės Žemėje kilmę. Zondą „Hayabusa 2“ nešančios raketos startas, dukart atidėtas dėl nepalankių orų, įvyko nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas nusileido ant kometos branduolio, tokį manevrą atlikęs pirmąkart per kosminių tyrimų istoriją.

Japonijos kosminis zondas, kuris per šešerių metų misiją turėtų ištirti vieną tolimą asteroidą, bus paleistas pirmadienį, nes raketos startas anksčiau buvo atidėtas dėl blogų orų, pranešė pareigūnai. Dabar planuojama, kad Japonijos pagrindinė raketa nešėja H-IIA, turinti iškelti zondą „Hayabusa 2“, pakils iš Tanegašimos kosminio centro šalies pietuose pirmadienį 13 val. 22 min. vietos (6 val. 22 min.

Zondą pavadinimu „New Horizons“ dar 2006 metais iškėlė raketa „Atlas“ – nuo tada jis skrieja kosmine erdve, o netrukus NASA mokslininkai jį ketina „pažadinti iš miego“. „Miegojimas – tai energetinių resursų taupymas. Kosmosu besidominti bendruomenė turėtų tai žinoti iš Europos kosmoso agentūros projekto „Rosetta“ ir „Philae“ zondo nusileidimo kometoje, kuris įvyko šio mėnesio viduryje“, – pasakojo S. Lapienis.

Europos mokslininkai laukia daugiau informacijos iš kometos, ant kurios vakar nusileido zondas. Tai pirmas kartas istorijoje, kai zondas perduoda mokslinius duomenis iš kometos. Manoma, kad ši informacija gali būti naudinga aiškinantis, kaip Žemėje atsirado gyvybė. Europos kosmoso agentūra (ESA) jau gavo pirmąją informaciją, net kai zondui nepavyko sėkmingai įsigręžti į kometos paviršių.

Per 10 metų nuskriejęs daugiau nei 800 milijonų kilometrų iki pat Jupiterio orbitos, sausio 20-tą dieną 10 valandą Grinvičo laiku zondas „Rosetta“ pradėjo busti iš 32 mėnesius trukusio miego. Ryšys su zondu buvo užmegztas vakare, po to, kai jo prietaisai 6 valandas šilo ir buvo patikrinti zondo borto kompiuterio. Po to reaktyviniai varikliukai sustabdys zondo sukimąsi, o orientavimosi sistema, nuskenavusi žvaigždžių padėtis, suras Žemę ir į ją nukreips anteną.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės administracija siūlo visiems norintiems išsiųsti savo vardus ir pavardes į asteroidą Benu (1999 RQ36), į kurį 2016 m. bus paleistas kosminis aparatas „OSIRIS-REx“ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer). „OSIRIS-REx“ šį asteroidą turėtų pasiekti 2020 metais.

NASA zondas „New Horizons“ – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas. Laukti liko visai nedaug. „New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai.

NASA labai mėgsta lengvus ir mobilius daikčiukus. Vienas iš tokių – vien iš strypelių ir laidelių sukonstruotas antžeminis kosminis zondas. Jokių ratų. Jokio šimtakilograminio antsvorio. Vien neįkainojamas mobilumas. Šis robotizuotas zondas kažkuo primena dykumų paviršiumi riedančius krūmokšnių rutulius.

NASA atstovai pranešė praradę ryšį su kosminiu aparatu „Deep Impact“, kuris pagal EPOXI kometų ir asteroidų mokslinę programą vykdė šių dangaus kūnų tyrimus. Ryšys su „Deep Impact“ nutrūko dar tarp rugpjūčio 11 ir 14 dienos, tačiau iki šiol jo taip ir nepavyko atkurti, sakoma NASA pranešime. Kokios šio ryšių įrangos gedimo priežastys ir ar šis kosminis aparatas galutinai bus paskelbtas nebeveikiančiu, nepranešama.

Šių metų pabaigoje Kinija į Mėnulį paleis savo kosminį zondą „Chang'e -3“. Tai bus pirmasis Mėnulyje nusileidęs Kinijos kosminis aparatas, pranešė šalies naujienų agentūra „Xinxua“. 2007 m. Kinija sėkmingai paleido Mėnulio palydovą „Chang'e -1“, kuris vykdė paviršiaus fotografavimo ir cheminių elementų pasiskirstymo Mėnulyje tyrimų programą. Pasak Kinijos atstovų, tai buvo pirmasis iš trijų planuojamų Mėnulio tyrimo etapų.

Kodėl Marsas yra šaltas ir sausas? Nors kai kurie tyrimai ir pateikia duomenų, kad Marsas gal niekada ir nebuvo drėgnas ir šiltas, tačiau daugelis mokslininkų mano, kad seniau Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą ir jo paviršiuje galėjo būti skysto vandens. Jei taip, tuomet Marse galėjo būti palankios sąlygos bent jau mikrobams atsirasti.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Rosetta“ pasiekė Jupiterio planetos orbitą, tačiau paties Jupiterio nufotografuoti negalės. Ši planeta dabar yra priešingoje pusėje nuo Saulės, pranešė ESA „Rosetta“ tyrimų grupė. Pagrindinis „Rosetta“ misijos tikslas – Čiurumovo-Gerasimenkos kometa 67P, sakoma pranešime. Jos apsisukimo aplink Saulę periodas labai trumpas: 6,6 metai. „Rosetta“ priartės prie šios kometos 2014 metais.

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA planuoja 2014 metais pasiųsti kosminį aparatą į vieną iš Saulės sistemos asteroidų. Pagrindinis misijos tikslas – sužinoti, kaip Žemėje galėjo atsirasti gyvybė. Pasak JAXA atstovų, šis kosminis aparatas vadinsis „Hayabusa 2“. Japonijos kosminis zondas „Hayabusa“  2010 m. vasarą į Žemę parskraidino kapsulę su asteroido Itokawa grunto mėginiais.

Mokslininkai gauna vis daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad garbusis NASA zondas „Voyager 1“ netrukus paliks Saulės sistemą. Tyrėjai stebi tris parametrus, kurie padės nustatyti, kada 1977 metais paleistas aparatas pateks į tarpžvaigždinę erdvę. Kosminio aparato matavimai rodo, kad du iš trijų parametrų dabar kinta sparčiau nei bet kuriuo metu per pastaruosius 7 metus, rašo SPACE.com.

Kosminis zondas „Dawn“ baigė pagrindinę asteroido Vesta tyrimų programą ir pasuko link kito savo kelionės tikslo – nykštukinės planetos Cereros, pranešė NASA. 2007 m. į kosmosą paleistas kosminis aparatas „Dawn“, skirtas dviejų didžiausių Saulės sistemos asteroidų Vestos ir Cereros (nuo 2006 m. ji laikoma nykštukine planeta) tyrimams, užbaigė pagrindinę Vestos tyrimų programos dalį.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

Europos kosmoso agentūra (EKA) į Jupiterį siųs zondą, kuris tirs planetos palydovus, informuoja BBC. EKA valstybių narių delegacijos per susitikimą Paryžiuje patvirtino zondo „Juice“ misiją į Jupiterį. Zondas bus paleistas 2022 metais, bet kol jis priartės prie Jupiterio, praeis dar aštuoneri metais. Erdvėlaivis pasinaudos Jupiterio trauka ir keletą kartų praskries netoli palydovų Kalistos ir Europos, o galiausiai ims skrieti pastovioje orbitoje aplink Ganimedą.

Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė. Vesta laikyta didžiuliu asteroidu, tačiau detaliai ištyrinėję jo paviršių, mokslininkai teigia, kad tai – tarpinis variantas, praneša BBC. NASA zondas „Dawn“ aplink Vestą, vieną primityviausių Saulės sistemos objektų, skrieja nuo 2011 metų liepos. Per tą laiką pastebėta daug netikėtų asteroido paviršiaus bruožų.

Naujos Europos kosminio aparato padarytos Paukščių Tako nuotraukos patvirtina, kad galaktikos centrą gaubia mikrobangų rūkas. Šias nuotraukas padarė Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Planck“. Jose užfiksuota ne tik keista mikrobangų migla, bet ir iki šiol nematyti šaltų dujų fragmentai ten, kur formuojasi naujos žvaigždės, rašo SPACE.com. Užuominų apie energijos miglą pateikė ankstesnė NASA misija, tačiau „Planck“ matavimai jos egzistavimą patvirtino, teigia tyrėjai.

NASA pakoregavo į Jupiterį paleisto kosminio aparato „Juno“ trajektoriją: jis atliko pirmąjį iš 12 suplanuotų manevrų per visą 2,8 milijardų kilometrų ilgio kelionę. Jupiteriui ir jo palydovams tirti skirtas kosminis zondas „Juno“ buvo paleistas 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Daugiau nei 1,1 mlrd. dolerių kainavusį kosminį aparatą į kosmosą iškėlė raketa „Atlas 5“. Praėjus 182 dienoms nuo „Juno“ paleidimo  jis jau įveikė maždaug 449 mln. kilometrų atstumą Jupiterio kryptimi, pranešė „Space.

Daugiau kaip mėnesį ne toje orbitoje įstrigęs rusų zondas „Phobos-Grunt“ kitą mėnesį turėtų nekontroliuojamai nukristi į Žemę. Jį sekantys ekspertai prognozuoja, kad „Phobos-Grunt“ į Žemės atmosferą sugrįš 2012 metų sausio 9 dieną, tačiau dabar šių prognozių paklaida siekia plius minus 5,5 dienos. Kai kurie analitikai netgi tvirtina, kad erdvėlaivis gali nukristi jau sausio 1 ar 2 dieną, rašo SPACE.com.

NASA kosminis aparatas „Dawn“ perėjo į pačią žemiausią savo skrydžio programoje numatytą orbitą aplink asteroidą Vesta. Šiuo metu vidutinis „Dawn“ orbitos aukštis siekia 210 kilometrų, sakoma NASA „Dawn“ programos pranešime. Mokslininkai ketina išlaikyti aparatą tokioje orbitoje bent 10 savaičių, kad būtų galima surinkti kuo daugiau informacijos apie Vestos paviršių ir sandarą.

Po daugiau nei 30 metų trunkančios kelionės JAV kosminis aparatas „Voyager-1“ pasiekė mokslui dar nežinomą kosminės erdvės dalį tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės. Apie tai vakar pranešė NASA atstovai. Pasak jų, šiuo metu „Voyager-1“ yra už maždaug 18 milijardų kilometrų nuo Saulės, o iš jo gauti duomenys rodo, kad kosminis zondas pasiekė naują kosminį regioną, kurį mokslininkai vadina „sąstingio sritimi“, skelbia „Space.

Galiausiai pavyko užmegzti ryšį su Žemės orbitoje įstrigusiu rusų Marso zondu, pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). Agentūra praneša, kad jos stotis Perte, Australijoje, užfiksavo zondo „Phobos-Grunt“ signalą, informuoja BBC. ESA šiuo metu kartu su rusų inžinieriais bando nustatyti, kaip geriausiai išlaikyti ryšį su kosminiu aparatu. Lapkričio 9 dieną paleistas „Phobos-Grunt“ įstrigo Žemės orbitoje, kai neužsivedė jo variklis, turėjęs zondą nukreipti Marso link.

Kai NASA kosminis zondas „New Horizons“ 2015 metais priartės prie Plutono, jo padarytos nuotraukos padės mokslininkams nustatyti, ar po paviršiniu ledo sluoksniu gali slypėti vandenynas. Ši kosminė misija atveria duris naujų skysto vandens egzistavimo paieškų Saulės sistemoje galimybėms.

Po Jupiterio palydovą Europą dengiančiu ledu gali slypėti vandens telkiniai, savo dydžiu prilystantys Šiaurės Amerikos Didiesiems ežerams. Šis atradimas, jei jį parems planuojama nepilotuojamo roboto misija, yra jaudinantis, mat vanduo yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, reikalingų gyvybei. Europa yra antras arčiausiai Jupiterio, didžiausios Saulės sistemos planetos, skriejantis palydovas. Jo balta ledo danga ryškiai atspindi tolimą Saulę, praneša naujienų agentūra AFP.

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.

Vanduo į mūsų planetą galėjo atkeliauti iš kometų, tvirtina mokslininkai naujame žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime. Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje palaikyti – gyvi organizmai mūsų planetoje randami beveik visur, kur tik yra vandens. Tyrėjai jau keletą dešimtmečių ginčijasi iš kur Žemės vanduo ir kitos svarbiausios gyvybės sudedamosios dalys atkeliavo. Ankstesni tyrimai leido manyti, kad ankstyvoji Žemė buvo sausa, joje nebuvo vandens ir taip vadinamų lakių medžiagų.

NASA kosminis aparatas, skriejantis aplink asteroidą Vestą, atskleidė naujų detalių apie kosminio kūno paviršių. Tarp jų – didžiulis kalnas, savo aukščiu lenkiantis Everestą Žemėje, rašo SPACE.com. NASA „Dawn“ zondas aplink Vestą skrieja nuo liepos vidurio, kai pasiekė asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio. Kol kas „Dawn“ atsiuntė stebinančių Vestos vaizdų, kurie leido pastebėti didžiulį kalną, esantį pietiniame asteroido pusrutulyje.

Merkurijus po truputį atskleidžia visas savo spalvas NASA zondui „Messenger“. Nuotraukoje matyti keisti reljefo dariniai (pažymėti mėlynai), susiformavę planetos paviršių išmarginusių kraterių viduje. Šie dariniai primena šveicariško sūrio skylutes, skirtingo dydžio, lygios, netaisyklingų formų. Dariniai iš pirmo žvilgsnio nėra susiję su planetos vulkaniniu aktyvumu, o greičiau atrodo taip, lyg kažkas po planetos paviršiumi ištirpo ir ištekėjo. Mokslininkai mano, kad būtent taip ir yra.

NASA kosminis aparatas „Juno" perdavė į NASA Reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą iš 9,66 mln. kilometrų atstumo, pranešė NASA. Ši nuotrauka į Jupiterį skrendančio kosminio zondo „JunoCam" vaizdo kamera buvo padaryta rugpjūčio 26 d. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Žemė, į dešinę nuo jos – Mėnulis. Pasak NASA atstovų, ši nuotrauka buvo padaryta testuojant „Juno" prietaisų sistemas.

Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo. Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“. Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.

Prie asteroido Vesta, skriejančio tarp Marso ir Jupiterio, artėjantis NASA kosminis zondas „Dawn" jo paviršiuje užfiksavo keistą didelę dėmę. NASA kosminis aparatas „Dawn"  birželio 1 dieną į Žemę perdavė iš maždaug 483 000 kilometrų atstumo padarytas asteroido Vesta nuotraukas. Jose matyti keista tamsi maždaug 100 kilometrų skersmens dėmė, kurios prigimtis neaiški, pranešė „Space.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

2016 metais NASA į mūsų planetai potencialų pavojų keliantį asteroidą 1999 RQ36 pasiųs kosminį aparatą „OSIRIS – Rex", kuris patikslins jo orbitą ir specialia mechanine ranka paims paviršiaus mėginį. Pasak NASA atstovų,  „OSIRIS – Rex„ (Origins-Spectral Interpretation-Resource Identification-Security-Regolith Explorer) kosminio zondo programa kainuos apie 800 mln.

Naudodamiesi NASA „Cassini“ zondo radarais, tyrėjai pamėgino apčiuopti, ką dengia tankus Titano atmosferos šydas. Analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog per tam tikrą laiką keletas paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, o Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio, rašo britų „Daily Mail“. Viena vertus, tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, vadinasi, neatmestina galimybė, jog ji plūduriuoja ant skysta agregatine būsena pasižyminčio paviršiaus, teigia mokslininkai.

Didžiausiame Saturno palydove Titane gali tyvuliuoti didžiulis požeminis vandenynas, tvirtina mokslininkai. Naudodami NASA „Cassini“ zonde įrengtus radarus, tyrėjai pasižvalgė, kas slypi už tankios Titano atmosferos. Jie aptiko, kad per tam tikrą laiką keletas pastebimų paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, rašo britų „Daily Mail“. Tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, nes ji plūduriuoja ant skysčio, susidedančio iš vandens ir amoniako, teigia mokslininkai.

NASA kosminis aparatas „Messenger" šiąnakt pasiekė Merkurijaus orbitą ir  tapo pirmuoju istorijoje šios planetos dirbtiniu palydovu. 2004 m. į kosmosą paleistas „Messenger" iki šio laiko Merkurijaus tyrimus vykdė didžiausių priartėjimų prie jo metu. Jie įvyko 2008 ir 2009 metais. Šių tyrimų metu buvo sudarytas beveik išsamus Merkurijaus paviršiaus žemėlapis, praneša NASA. Iš viso nuo paleidimo į kosmosą iki atvykimo į šios planetos orbitą „Messenger“ nuskriejo maždaug 7,9 mlrd. kilometrų.

Kinijos kosminės programos atstovai atskleidė artimiausios ateities planus tiriant kosminę erdvę, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinxua". Kinijos Kosminių technologijų akademijos tolimojo kosmoso tyrimų programos vadovas Ye Peijianas naujienų agentūrai sakė, kad 2013 metais planuojama paleisti į Marsą kinų sukurtą kosminį aparatą. Jis ir jį gabensianti raketa nešėja bus pagaminti Kinijoje.  Šis kosminis zondas bus skirtas Marso paviršiaus tyrimams, sakoma pranešime.

Po penkių metų NASA erdvėlaivio „Stardust“, kuris vasario 14 dieną praskrido pro „Tempel 1" kometą (1 nuotrauka, JPL-Caltech/NASA, Cornell Univ.), nufotografuotas „Deep impact“ erdvėlaivio zondo dirbtinai sukurtas krateris. Kometa tapo pirmąja, kurią aplankė du kosminiai laivai. 1 nuotr. Kas pasikeitė po penkerių metų? Naujos nuotraukos atskleidžia naujai susidariusius darinius, kurių nebuvo 2005 liepos mėnesį, kuomet kometa paskutinį kartą buvo nufotografuota iš arti.

Šv. Valentino dienos proga NASA surengs romantišką kosminį pasimatymą: tą dieną jos kosminis zondas „Stardust-NExt„ susitiks su kometa „Tempel 1“. Pasimatymas kometai paskirtas vasario 14 dieną 23.37 val. JAV Rytų pakrantės laiku, Lietuvos laiku tai bus  vasario 15 d. 6.37 val.

NASA ir Europos kosmoso agentūra apsisprendė, kokie moksliniai intrumentai bus įrengti būsimajame Marso palydove „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris turėtų pasiekti Marso orbitą 2016 metais. NASA pranešime sakoma, kad šis bendros JAV ir ES Marso tyrimų programos „ExoMars“ zondas naudos mokslinę aparatūrą, kuri bus kelis kartus „jautresnė“, nei visuose iki šiol į Marso orbitoje skriejusiuose palydovuose.

NASA paminėjo įspūdingą kosminių zondų „Voyager-1“ ir „Voyager-2“ programos sukaktį – šie kosminiai aparatai kosmose skrieja jau 12 000 dienų. 1977 m. rugsėjo 5 d. į kosmosą paleistas „Voyager-1“ jau beveik 33 metus siunčia į Žemę itin svarbius mokslui duomenis apie Saulės vėjo fizikines savybes, Saulės sistemos planetas – milžines, Saulės vėjo sąveiką su tarpžvaigždiniu vėju, teigiama NASA pranešime.

NASA lėktuvas DC-8 nufilmavo Japonijos kosminio zondo „Hayabusa“ sugrįžimą į Žemę. Vaizdo įraše matyti, kaip tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose dega kosminio aparato fragmentai. Ryškus taškas, matomas šiek tiek žemiau pagrindinių nuolaužų, kairėje – kapsulė su „Hayabusa“ asteroide „25143 Itokawa“ paimtais jo paviršiaus mėginiais. Ši kapsulė parašiutu buvo nuleista į Australijos Woomera karinį poligoną.

Pačiame Saulės sistemos pakraštyje esantis JAV kosminis zondas „Voyager-2“ pradėjo siųsti į Žemę informaciją, kurios NASA negali iššifruoti. 1977 m. į kosmosą paleistas nepilotuojamas tarpplanetinis NASA kosminis aparatas „Voyager-2“ šiuo metu yra už 13,8 milijardų kilometrų nuo Žemės, Saulės sistemos pakraštyje.