Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo.
Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“.
Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai. Tai padėtų paaiškinti, kodėl ten tiek daug sieros. Teorija taip pat teigia, kad Merkurijaus pagrindiniai statybiniai blokai buvo kitokie nei Veneros, Žemės ir Marso.
Zondo darytose nuotraukose matyti didžiulės lygumos, kur kadaise tekėjo lava. Jos driekiasi 400 mln. kvadratinių kilometrų.
„Tai beveik nauja planeta, nes niekada iki šiol neturėjome tokių stebėjimų“, – teigė tyrimui vadovaujantis Seanas Solomonas iš Carnegie institucijos Vašingtone.
„Tokie elementai dažniausiai kosmose prarandami. Faktas, kad sierą matome nuo paviršiaus, rodo, kad sieros dujos sklido iš vidaus. Pasirodo, kad visos paprastos mūsų idėjos – karšta planeta, lengvai nustojusi garuoti – pasirodė neesančios tokia paprasta istorija, kurios tikėjomės“, – kalbėjo jis.
Zondas taip pat aptiko neproporcingo magnetinio lauko, kuris stipresnis šiaurėje nei pietuose, įrodymų. Mokslininkai nežino, kodėl asimetrija atsirado, tačiau viena teorija teigia, kad planetos magnetinis laukas šiuo metu verčiasi.
Merkurijus, kaip ir Žemė, turi magnetinį lauką, o viena iš „Messenger“ misijos užduočių – išsiaiškinti, kaip planeta, turinti masyvų geležinį branduolį, susidarė. Manoma, kad Merkurijaus branduolys, kaip ir Žemės, sukuria magnetinį lauką.
Mokslininkai taip pat tikisi, kad zondui pavyks atskleisti, ar amžinai šešėlyje skendinčiuose didžiuliuose Merkurijaus krateriuose, vadinamuose baseinais, yra ledo.