Japonijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo šešerius metus truksiančią kelionę, per kurią tikimasi ištirti vieno asteroido gruntą, kuriame, kaip tikisi mokslininkai, gali slypėti atsakymų į klausimus apie gyvybės Žemėje kilmę.
Zondą „Hayabusa 2“ nešančios raketos startas, dukart atidėtas dėl nepalankių orų, įvyko nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas nusileido ant kometos branduolio, tokį manevrą atlikęs pirmąkart per kosminių tyrimų istoriją.
„Hayabusa“ japonų kalba reiškia „sakalas keleivis“.
Šis zondas sudarys vieno asteroido paviršiaus žemėlapį, o vėliau į tą dangaus kūną paleis sprogstamąjį užtaisą, kuris turėtų išmušti kraterį, atidengsiantį gilesnius, kosminės spinduliuotės ir Saulės vėjo nepaveiktus grunto sluoksnius. Zondas taip pat paims grunto mėginių.
Manoma, kad asteroidai susidarė Saulės sistemos formavimosi pradžioje, o „Hayabusa 2“ misijos taikiniu taps asteroidas 1999 JU3, kuriame, mokslininkų nuomone, gali būti organinių medžiagų. Tokios medžiagos, atneštos į Žemę kitų asteroidų, galėjo tapti gyvybės atsiradimą paskatinusiu veiksniu.
Tikimasi, kad zondas asteroidą pasieks 2018 metų viduryje, o į Žemę grunto mėginių parskraidins 2020 metais, kai Tokijuje vyks vasaros olimpiada.
Ši misija turėtų padėti Japonijos kosmoso programai išeiti iš nesėkmėmis pažymėto etapo.
Pirmasis „Hayabusa“ zondas medžiagos nuo asteroido paviršiaus pasėmė mažiau negu tikėtasi, bet vis tiek pateko į istoriją kaip pirmasis tai padaręs aparatas. Ta septynerius metus trukusi misija baigėsi 2010 metais, kai zondas sudegė atmosferoje virš Australijos, tačiau jo karščiui atspari kapsulė su mikroskopiniais grunto mėginiais buvo sėkmingai rasta dykumoje.
Abu zondus sukonstravo Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA).
Jie buvo iškelti į kosmosą Japonijos sukonstruota raketa nešėja H-2A. 2003 metais viena šio tipo raketa, turėjusi iškelti į į orbitą du žvalgybos palydovus, nukrypo nuo planuotos trajektorijos, todėl ją teko sunaikinti.
Iš pradžių buvo planuota, kad „Hayabusa 2“ bus paleistas lapkričio 30-ąją, bet startas buvo dukart atidėtas dėl blogų orų. Paskutinė galimybė paleisti tą aparatą iki 2016 metų buvo gruodžio 7-oji.
ESA zondas „Philae“ lapkričio 15 dieną baigė 57 valandas trukusią misiją ant kometos paviršiaus, kai akumuliatorių energija išseko anksčiau negu planuota, nes aparatas nusileido šalia šešėlį metančio iškyšulio ir nebegalėjo papildyti energijos atsargų iš saulės baterijų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
