Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė.
Vesta laikyta didžiuliu asteroidu, tačiau detaliai ištyrinėję jo paviršių, mokslininkai teigia, kad tai – tarpinis variantas, praneša BBC.
NASA zondas „Dawn“ aplink Vestą, vieną primityviausių Saulės sistemos objektų, skrieja nuo 2011 metų liepos. Per tą laiką pastebėta daug netikėtų asteroido paviršiaus bruožų.
Anot tyrimo vadovo Christopherio T. Russello, mokslininkams sunku nevadinti šio objekto planeta. Anot jo, apvaliame asteroide aptikta geologinių procesų, kurie apibūdina tokius kietus pasaulius, kaip Žemė ar Mėnulis, pėdsakų.
Vesta – antras pagal dydį asteroidas, kurio skersmuo siekia 530 kilometrų. Didžiąją jo dalį užima krateris, vadinamas Rheasilvia, be to, ten yra daug kitų randų, kuriuos paliko kiti asteroidų žiedo gyventojai.
Vieną svarbiausių tarpinių Vestos bruožų galima rasti jos topografijoje arba aukštumoje. Vertikali aukštuma Mėnulyje ar Marse gali siekti dešimtis kilometrų, tačiau šie objektai yra ir labai dideli.
„Tai reiškia, kad topografija siekia apie 1 proc. spindulio. Kalbant apie Vestą, ji siekia 15 proc., o didžiausio asteroido – Liutecijos – 40 proc.“, – teigė Ralfas Jaumannas iš Vokietijos aerokosmoso centro.
Trumpai tariant, pagal šį matematinį topografijos ir spindulio santykį Vesta atsiduria tarp mažų asteroidų ir kietųjų planetų.
Kitas aspektas – būdas, kuriuo per daugelį susidūrimų pakeistas ar „apdorotas“ asteroido paviršius. Tai matyti iš tamsios medžiagos, kuri užfiksuoja vietovės nuotraukose.
Manoma, kad tamsi medžiaga susijusi su susidūrimais ir jų padariniais. Mokslininkai mano, kad daug anglies turintys asteroidai galėjo atsitrenkti į Vestą pakankamai mažais greičiais, kad susidarytų tokios nuosėdos, o paviršius nebūtų suardytas.
Su Vesta galėjo susidurti ir greitesni asteroidai, kurie išlydė vulkaninę bazaltinę plutą, patamsindami egzistuojančią paviršiaus medžiagą.
Mokslininkai įsitikinę, kad asteroido istorijoje būta vulkanizmo. Mat viso pasaulio muziejuose yra šimtai Vestos gabalėlių.
Jis sudaro atskirą meteoritų klasę, vadinamą HED. Šių objektų į Žemę nukrito daugiau nei meteoritų iš Marso ir Mėnulio kartu sudėjus. HED meteoritų tyrimai parodė ten esant vulkaninio aktyvumo cheminių pėdsakų.
