NASA paminėjo įspūdingą kosminių zondų „Voyager-1“ ir „Voyager-2“ programos sukaktį – šie kosminiai aparatai kosmose skrieja jau 12 000 dienų.
1977 m. rugsėjo 5 d. į kosmosą paleistas „Voyager-1“ jau beveik 33 metus siunčia į Žemę itin svarbius mokslui duomenis apie Saulės vėjo fizikines savybes, Saulės sistemos planetas – milžines, Saulės vėjo sąveiką su tarpžvaigždiniu vėju, teigiama NASA pranešime.
„Voyager-2“ į orbitą buvo iškeltas 1977 m. rugpjūčio 20 d. Per šį laiką jis tarp planetų vingiuojančia trajektorija sukorė daugiau nei 21 mlrd. kilometrų ir šiuo metu yra už beveik 14 mlrd. kilometrų nuo Saulės. Jam skirti NASA valdymo centro signalai, sklindantys šviesos greičiu, „Voyager-2“ pasiekia tik po 12,8 valandų.
Pasak NASA atstovų, „Voyager-2“ šiuo metu į Žemę siunčia teisingai suformatuotus duomenis 160 bitų per sekundę sparta. Gegužės mėnesį, manoma, dėl didelės energijos dalelės poveikio, zondo kompiuterio atmintyje buvo klaidingai pakeistas vienas bitas, todėl sutriko duomenų formatavimas. NASA nurodžius perkrauti „Voyager-2“ kompiuterį, problema buvo išspręsta.
Iki 2015 m. „Voyager-1“ pasieks tarpžvaigždinę erdvę ir skriedamas ja tirs Saulės sistemos išorinę sritį, įskaitant Koiperio juostą. Tikimasi, kad radionuklidinės baterijos tieks energiją jo įrangai iki 2020 metų, kai aparatas nuo Žemės nutols per 21 mlrd. kilometrų.
„Voyager-1“ ir „Voyager-2“ yra toliausiai nuo Žemės esantys dirbtiniai dangaus kūnai. „Voyager-2“ tyrė ne tik Saturną ir Jupiterį, kaip jo broliukas „Voyager-1“, bet ir Uraną bei Neptūną, sakoma pranešime.
