Po Jupiterio palydovą Europą dengiančiu ledu gali slypėti vandens telkiniai, savo dydžiu prilystantys Šiaurės Amerikos Didiesiems ežerams.
Šis atradimas, jei jį parems planuojama nepilotuojamo roboto misija, yra jaudinantis, mat vanduo yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, reikalingų gyvybei.
Europa yra antras arčiausiai Jupiterio, didžiausios Saulės sistemos planetos, skriejantis palydovas. Jo balta ledo danga ryškiai atspindi tolimą Saulę, praneša naujienų agentūra AFP.
Kosminio aparato „Galileo“, 1995–2003 metais tyrusio Europą, darytos nuotraukos leidžia manyti, kad palydovo paviršius nusėtas įtrūkimais ir susigrūdusiu ledu.
Besistengiantys suprasti, kaip tokia keista topografija susidarė vietoje, kuriai tenka tiek mažai saulės šviesos, mokslininkai mano, kad atsakymas glūdi panašiuose procesuose, kurie vyksta Žemėje.
Po plūduriuojančiais ledo šelfais ir po ledynais, dengiančiais ugnikalnius, ledo ir šilto vandens kamuolių sąveika sukelia reiškinį, vadinamą „chaoso vietove“, teigia jie.
Jų modelis leidžia manyti, kad Europos ledo šelfas yra maždaug 10 kilometrų storio, o jame, vos 3 kilometrų gylyje, yra didžiulės vandens kišenės.
Šiltas šių popaviršinių ežerų vanduo kaupiasi į kamuolius, o dėl to ledas tampa trapus, skylinėja ir galiausiai įlūžta.
Ledo kaita būtų teigiamas dalykas kalbant apie gyvybės perspektyvas, nes tai padėtų pernešti energiją ir naudingąsias medžiagas tarp poledyninio ežero ir paviršiaus.
„Viena nuomonė mokslinėje bendruomenėje buvo tokia: „Jei ledo šelfas yra storas, tai blogai biologijai. Tai gali reikšti, kad paviršius nekontaktuoja su po juo esančiu vandenynu“, – teigė Teksaso universiteto Austine geofizikė Britney Schmidt, vadovavusi tyrimui.
„Dabar matome įrodymų, kad net nors ledo šelfas yra storas, jis gali smarkiai maišytis. Dėl to Europa ir jos vandenynas gali tapti labiau tinkamas gyvybei“, – pridūrė ji.
Tyrimas, skelbiamas britų žurnale „Nature“, dar praturtina žinias apie ledinius didžiulių dujinių planetų palydovus.
Manoma, kad sūri jūra glūdi ir tarp Saturno palydovo Encelado ledo plutos bei kieto branduolio.
Teoretikai teigia, kad mažas palydovas yra geologiškai aktyvus dėl reiškinio, vadinamo potvyniniu kaitinimu.
Jį veikia didžiulės motininės planetos ir netoliese esančių palydovų Dionės ir Jano gravitacinė trauka. Dėl to, kaip teigiama mokslininkų hipotezėje, jo visus yra tempiamas ir spaudžiamas, taip sukeliant trintį, kuri sušildo popaviršinį vandenyną.
Europos atveju ją veiktų Jupiteris ir Ija, arčiausiai planetos esantis palydovas.
Misija, kurios tikslas – tirti keistą pasaulį, yra būsimų NASA misijų kandidačių trumpajame sąraše, teigia universitetas.
