Europa

Penki įtariamieji, siejami su Salwano Momikos, kuris 2023 metais sudegino Korano kopiją, nužudymu, paleisti į laisvę, penktadienį pranešė bylą Švedijoje nagrinėjantis prokuroras. „Įtarimai buvo paneigti, todėl nematau pagrindo laikyti šiuos asmenis suimtus“ dėl trečiadienį įvykdyto nužudymo, pareiškė prokuroras Rasmusas Omanas, pridūręs, kad tyrimas tęsiamas. 38-erių S. Momika buvo nušautas daugiabučiame name Sioderteljėje, Stokholmo pietuose, kur gyveno. Netrukus jis mirė ligoninėje.

Praėjus penkeriems metams po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), britų premjeras Keiras Starmeris pabrėžė „bendradarbiavimo santykių“ su ES būtinybę. „Optimistiškai žvelgiame į ateitį ir žinome, jog galime padaryti daugiau, kad britai gautų naudos iš „Brexit“, – penktadienį Dauning Stryte žurnalistams sakė ministro pirmininko atstovas. „Jungtinės Karalystės nacionalinis interesas yra palaikyti su ES bendradarbiavimo santykius“, – pridūrė jis.

Vokietijos parlamentarai penktadienį nedidele balsų persvara balsavo prieš įstatymo projektą, numatantį riboti imigraciją, kurį pasiūlė opozicijoje esantys konservatoriai, remiami kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Konservatoriai iš CDU/CSU bloko trečiadienį priėmė neįpareigojantį siūlymą, raginantį pažaboti imigraciją, kurį palaikė AfD.

Ketvirtadienį Kroatijoje prasidėjo šalies vartotojų boikotas, kurio metu piliečiai raginami visą savaitę susilaikyti nuo apsipirkinėjimo, taip protestuojant prieš kylančias kainas.  Apie tai praneša Kroatijos leidinys „Croatia Week“. Iniciatyvą sukūręs judėjimas taip pat paragino vieną dieną visiškai boikotuoti apsipirkimą penktadienį – tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internete.

Lenkijos policija sulaikė buvusį šalies teisingumo ministrą Zbigniewą Ziobro, kad vykdydama teismo sprendimą galėtų jį pristatyti parlamentinei tyrimo komisijai. Policija, kuri anksčiau penktadienį apsilankė dviejuose Z. Ziobro būstuose, bet jo ten nerado, atvyko į dešiniojo sparno televizijos kanalo „TV Republika“ studiją, kur Z. Ziobro davė interviu tiesioginiame eteryje. Jis buvo sulaikytas išeinantis iš televizijos studijos.

Suomijos vyriausybė penktadienį paskelbė apie planus statyti naują trinitrotolueno (TNT) gamyklą, kuri sustiprintų Suomijos ir Europos šaudmenų gamybos sektorių. Naująją gamyklą, kurios vertė – daugiau kaip 200 mln.

Vokietijos parlamentarai penktadienį pradėjo diskusijas dėl prieštaringai vertinamo griežtų imigracijos priemonių paketo, kurį pateikė konservatyvioji opozicija ir kurį remia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Įstatymo projektas Bundestagui pateiktas po to, kai trečiadienį įstatymų leidėjai, padedant AfD, priėmė konservatyviojo CDU/CSU bloko rezoliuciją dėl imigracijos taisyklių sugriežtinimo. Kitos partijos pasmerkė tokį ilgamečio tabu sulaužymą.

Vokietijos Bundestagas penktadienį didele balsų dauguma pritarė įstatymams, kuriais siekiama sustiprinti Bundesvero personalo parengtį ir padaryti patrauklesnę tarnybą ginkluotosiose pajėgose. Įstatymus parėmė socialdemokratų (SPD), žaliųjų, konservatorių aljanso CDU/SCU, Laisvosios demokratų partijos (FDP) ir „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) frakcijos. Jie, be kita ko, numato lankstesnį darbo laiko reguliavimą, tarnybos sąlygų gerinimą ir finansines paskatas kariams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį perspėjo dėl galimybės, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), parlamente susivienijusi su pagrindine opozicine CDU, šiemet gali patekti į vyriausybę. O. Scholzas svetainei „Zeit Online“ sakė, jog dėl šią savaitę vykusių parlamentinių manevrų konservatyviosios CDU lyderį Friedrichą Merzą galima kaltinti tuo, kad jis yra nepatikimas.

Norvegijos policija penktadienį pranešė, kad Latvijos prašymu sulaikė Norvegijai priklausantį laivą, įtariamą prisidėjus prie žalos povandeniniam kabeliui Baltijos jūroje. „Įtariama, kad laivas yra susijęs su rimta žala šviesolaidiniam kabeliui Baltijos jūroje tarp Latvijos ir Švedijos. Policija dabar yra laive, kad atliktų kratą, apklausas ir apsaugotų įkalčius“, – sakoma policijos pareiškime.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti tolesnes ES sankcijas Rusijai, nebent Briuselis padės pasiekti, kad būtų atnaujintas sausio 1 d. sustabdytas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą, praneša „Reuters“. Duodamas interviu valstybiniam radijui V. Orbanas sakė, kad Ukrainos sprendimas stabdyti rusiškų dujų tranzitą į Vidurio Europą ir dėl to išaugusios kainos yra „nepriimtinas dalykas“. Rusiškų dujų eksportas dujotiekiu per Ukrainą buvo sustabdytas, kai ba...

Automobilis, kurio savininkas yra nežinomas, jau daugiau nei metus stovi prie Berlyno oro uosto. Pranešama, jog automobilio savininkui susikaupė daugiau kaip 200 tūkst. eurų skola už transporto priemonės stovėjimą, rašoma „Bild“. Išdaužtas ekranas, pusiau nugertas vandens butelis ant keleivio sėdynės: pilkas „Volkswagen Golf“ jau daugiau nei metus stovi apleistas Berlyno oro uosto trumpalaikėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Šeši žmonės patyrė traumas per sprogimą Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ patronuojamai įmonei priklausančioje šaudmenų gamykloje pietryčių Ispanijoje. Sprogimas nugriaudėjo bendrovės „Rheinmetall Expal Munitions“ sandėlyje Chavali Biecho mieste Mursijos regione, ketvirtadienį pranešė Ispanijos avarinės tarnybos. Vienas iš nukentėjusiųjų patyrė sunkius sužeidimus. Bendrovė kol kas jokių šio incidentų komentarų nepaskelbė ir sprogimo priežastys kol kas nėra žinomos.

69 metų vyras buvo nuteistas iki gyvos galvos už dviejų moterų žmogžudystes, kurias įvykdė 1987 metais. Maža to, jis daugiau nei 15 metų iki suėmimo filmavo, kaip seksualiai išnaudoja mirusiųjų kūnus ligoninių morguose. Tyrimo metu kliuvo ir vienos iš Jungtinės Karalystės ligoninių vadovybei. Konstatuota, kad vadovybė parodė per mažą susidomėjimą, nes leido įvykti kraupiam nusikaltimui.

Ispanijoje veikiančioje įmonei „Rheinmetall“ priklausančioje ginklų gamykloje ketvirtadienį nugriaudėjo sprogimas.  Apie tai praneša Ispanijos leidinys „Heraldo“.  Nelaimė įvyko Vokietijos ginklų gamykloje „Rheinmetall“, Javali Viejo mieste, apie 16:20 val.  Viso sužeisti 6 darbuotojai, vienas iš jų sunkiai. Du darbuotojai patyrė nudegimus, vienas – galvos traumą, kiti nukentėjo įkvėpę dūmų ar patyrę sumušimų.

Prancūzijos Alpėse per dvi dienas žuvo šeši slidininkai. Keturi norvegai žuvo trečiadienį Val Seniso slidinėjimo kurorte Savojos departamente nuslinkus lavinai. Juos užvertė sniego masės, agentūrai AFP pranešė policija. Trys vyrai žuvo vietoje, o moteris vėliau nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Aukos priklausė septynių norvegų slidininkų grupei. Visi jie slidinėjo už trasų ribų. „Tai buvo didelė lavina, sukelta už slidinėjimo teritorijos ribų“, – sakė Val Seniso meras.

Škotijos Šetlando salose, skambant tradicinėms dainoms, vietiniai šventė įspūdingą ugnies festivalį. Taip gyventojai atiduoda pagarbą savo protėviams – vikingams. Būtent jų garbei škotai surengė žadą atimančią fakelų eiseną. O šventės kulminacija – tai vikingų karo laivo kopijos sudeginimas, kuris simbolizuoja žiemos švenčių pabaigą. Daugiau apie tai TV3 žinių reportaže. Šimtai škotų skrodžia tamsią naktį ryškiomis fakelų liepsnomis.

Dešiniųjų pažiūrų populistinis Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas ketvirtadienį pareiškė esąs patenkintas tuo, kad Vokietijos parlamente buvo priimtas prieštaringai vertinamas siūlymas dėl migracijos reformų, už kurį balsavo ir kraštutinės dešinės atstovai.

Naujai įsteigtos Vokietijos kariuomenės operatyvinės vadavietės vadas Alexanderis Sollfrankas ketvirtadienį duotame interviu perspėjo dėl vis intensyvesnių Rusijos pastangų sutrikdyti gyvenimą Vokietijoje. Yra buvę „mėginimų įsibrauti“ į Bundesvero (Vokietijos kariuomenės) objektus, virš jų buvo pastebėta dronų, naujienų agentūrai „dpa“ Berlyne sakė A. Sollfrankas. „Nebegyvename taikos sąlygomis.

Švedijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad kažkokia užsienio valstybė galėjo būti susijusi su irakiečio pabėgėlio, kuris pakurstė tarptautinę įtampą degindamas Korano kopijas per 2023-iųjų protestus, nužudymu.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį viešai kritikavo savo įpėdinį, šalies centro dešiniųjų lyderį ir kitą mėnesį vyksiančių rinkimų favoritą, už tai, kad jis pateikė parlamentui pasiūlymus dėl griežtų naujų migracijos taisyklių, kurie buvo priimti tik su kraštutinių dešiniųjų pagalba.

Vienas vyras trečiadienį iškrito už Estijos laivininkystės bendrovės „Tallink“ kelto, plaukusio iš Talino į Helsinkį, borto, pranešė estų ir suomių žiniasklaida. Incidentas įvyko trečiadienį 15 val. 5 min. (vietos ir Lietuvos laiku) laive „Victoria I“, jam artėjant prie Suomijos sostinės.

Vyras, prieš kelerius metus Švedijoje surengęs virtinę protestų, kurių metu buvo deginamas Koranas ir kurie sukėlė pasipiktinimą musulmoniškose šalyse, buvo nušautas, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida. Policija patvirtino, kad vienas vyras žuvo per šaudymą ankstesnę dieną. Stokholmo teismas ketvirtadienį turėjo nuspręsti, ar Salwanas Momika, krikščionis irakietis, kuris per keletą protestų 2023 metais degino Koraną, yra kaltas dėl etninės neapykantos kurstymo.

Ženevos centre esančiame seniausiame Šveicarijos prabangiame viešbutyje vėlai trečiadienį kilo gaisras, privertęs evakuoti svečius, pranešė vietos žiniasklaida. Dūmai kilo iš garsaus penkių žvaigždučių viešbučio „Four Seasons Hotel Des Bergues“, pirmą kartą atidaryto 1834-aisiais ir laikomo svarbiu objektu, gegnių. Ugniagesiai pasitelkė kranus kovai su liepsnomis ant stogo, apačioje stovėjo daugybė pagalbos automobilių, kaukė sirenos ir mirksėjo žibintai. Apie 21 val. 30 min. vietos (22 val.

Sakartvelas traukiasi iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA), kuri paragino šią šalį surengti naujus parlamento rinkimus. „Nuo šiandien stabdome darbą Parlamentinėje Asamblėjoje“, – trečiadienį pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Thea Tsulukiani, kurią cituoja Sakartvelo naujienų agentūra „Interpress“. ETPA buvo paraginusi Tbilisį surengti „naujus tikrai demokratiškus parlamento rinkimus“. Sakartvelą sukaustė politinė krizė, įsivyravusi po spalio mėnesį vykusių ginčijamų rinki...

Rusijos agresijos atveju viena iš labiausiai tikėtinų Rusijos kariuomenės puolimo krypčių išlieka Baltijos šalys, Lenkija ir ypač Suvalkų koridorius. Todėl Varšuva imasi precedento neturinčių žingsnių siekdama modernizuoti ir stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, o pastaruoju metu įgytas ginklų arsenalas yra įspūdingas. Apie tai apžvalgoje rašo leidinys „Focus“. Europa ruošiasi galimam karui Europos valstybės griežtina saugumo priemones, besibaiminančios galimo konflikto su Rusija.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų užimti Grenlandiją, Danijos premjerė išskubėjo pas Europos lyderius ieškoti užtarimo. Danijos vyriausybė skelbia, kad strateginiame Arkties regione saugumui stiprinti ir karinei technikai išleis papildomus 2 milijardus eurų. Taip Kopenhaga reaguoja ir į Rusijos grėsmę, kai Baltijos jūroje šešėliniai laivai nutraukė kabelį net ir patruliuojant NATO laivams.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad blokas gali imtis atsakomųjų sankcijų dėl bet kokių išpuolių kosmose, ir paminėjo priešiškus Rusijos veiksmus. „Jau dabar esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – sistemingai trikdant palydovinės navigacijos signalus“, – konferencijoje Briuselyje sakė K. Kallas. „Kinetiniai, elektroniniai ir didelės energijos ginklai kelia pavojų mūsų palydovams, antžeminei infrastruktūrai ir kosmoso pramonei.

Teismas Norvegijoje dar kartą atmetė nuteisto masinio žudiko Anderso Behringo Breiviko skundą dėl griežtų jo kalinimo sąlygų. Apeliacinis teismas Osle nusprendė, kad dešiniojo teroristo kalinimo sąlygos nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos. Žemesnės instancijos teismas jau vasarį atmetė A. B. Breiviko skundą prieš Norvegijos valstybę dėl žmogaus teisių. Šį sprendimą 45 metų kalinys apskundė.

Vokietijos parlamentas trečiadienį nedidele balsų persvara pritarė prieštaringai vertinamam pasiūlymui, raginančiam griežtai apriboti imigraciją. Pasiūlymą pateikė opozicinė konservatyvioji sąjunga CDU-CSU. Jį parėmė kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), taip sulaužydama ilgametį tabu nebendradarbiauti su antiimigracine partija. Parlamentarai priėmė šį dokumentą 348 nariams balsavus už, 345 – prieš ir 10 susilaikius.

Švedijos policija trečiadienį pranešė, kad sulaikė 50 žmonių, siejamų su nesiliaujančio smurto protrūkiu, dėl kurio kone kasdien įvyksta šaudymai ir sprogdinimai. Pastaraisiais metais Švedijai sunkiai sekasi pažaboti šaudynių ir sprogdinimų bangą, siejamą su gaujų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimu ir kova dėl neteisėtos narkotikų rinkos kontrolės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį konservatyviajai opozicijai pareiškė, kad būtų „neatleistina klaida“ priimti kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) paramą dėl migracijos apribojimo.  „Nuo pat Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo prieš daugiau nei 75 metus visi demokratai mūsų parlamentuose visuomet aiškiai sutarė: mes neturime bendro reikalo su kraštutiniais dešiniaisiais“, – Bundestage sakė Vokietijos kancleris.

 ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad blokas gali imtis sankcijų, reaguodamas į bet kokius išpuolius kosmose, taip atkreipdama dėmesį į priešiškus Rusijos veiksmus. „Mes jau esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – dėl sistemingo palydovinės navigacijos signalų trikdymo, – sakė K. Kallas konferencijoje Briuselyje.

Tik 30 proc. britų vis dar mano, kad Jungtinė Karalystė priėmė teisingą sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos – tai yra mažiausias skaičius, užfiksuotas apklausose nuo pat 2016 m. „Brexit“ referendumo, parodė trečiadienį paskelbta „YouGov“ apklausa. Praėjus penkeriems metams po JK pasitraukimo iš bloko 2020 m. sausio 31 dieną, tai palaikančių žmonių skaičius yra gerokai sumažėjęs, palyginti su 46 proc. 2016 m. rugpjūtį, praėjus penkioms savaitėms po referendumo.

Berlyno ligoninėje mirė keletą mėnesių gydytas difteritu sirgęs berniukas, trečiadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė su šia byla susipažinę šaltiniai. Sveikatos apsaugos specialistų teigimu, iš Brandenburgo regiono netoli Berlyno kilęs vaikas nebuvo paskiepytas. Dešimtmetis praėjusių metų rugsėjį į Potsdamo pediatrinę ligoninę buvo paguldytas dėl ūmaus tonzilių uždegimo. Vėliau jam buvo diagnozuotas difteritas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas balandžio mėnesį tikriausiai lankysis Lenkijoje.  Tai trečiadienį Briuselyje pareiškė buvęs Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, dalyvaujantis Europos konservatorių ir reformuotojų (ECR) kongrese. „Tikėtina, kad JAV prezidentas D. Trumpas balandį lankysis Lenkijoje. Žinau, kad prezidento Andrzejaus Dudos kanceliarija palaiko ryšį su prezidento D. Trumpo kanceliarija“, – sakė politikas.

Viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad 85 proc. Grenlandijos gyventojų nepritaria prisijungimui prie JAV, nors Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, jog žmonės ten to nori. Apklausą Danijos laikraščio „Berlingske“ užsakymu surengė sociologijos kompanija „Verian“, praneša DW. Tik 6 proc. Grenlandijos gyventojų yra už prisijungimą prie JAV, 9 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, o 85 proc. nenori tapti Jungtinių Valstijų dalimi.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį griežtai sukritikavo milijardierių Eloną Muską dėl jo paramos kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir pavadino ją „bjauria“. O. Scholzas Berlyne surengto rinkiminės kampanijos renginio kuluaruose žurnalistams sakė, kad jis, kaip socialdemokratas, yra įpratęs, jog turtingi žiniasklaidos verslininkai kišasi į Vokietijos politiką, tačiau „nauja yra tai, kad jis (E. Muskas) kišasi dešiniojo sparno politikų visoje Europoje naud...

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius užsiminė apie galimybę balandžio mėnesį surengti pirmalaikius rinkimus. Valstybės vadovas apie tai prabilo po to, kai stiprėjančių antivyriausybinių protestų akivaizdoje antradienį atsistatydino jo ministras pirmininkas, informuoja agentūra „Reuters“. Premjeras Milošas Vučevičius tapo aukščiausio rango pareigūnu, atsistatydinusiu po lapkričio mėnesį įvykusios stogo griūties vienoje geležinkelio stotyje Novi Sado mieste, per kurią žuvo 15 žmonių ir kuri...

Antradienį Švedijoje buvo užfiksuoti penki sprogimai, dėl to buvo sušaukta Kovos su organizuotu nusikalstamumu taryba. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis SVT. Iš penkių antradienį užfiksuotų sprogimų keturi įvyko pietiniuose Stokholmo rajonuose. Per incidentus niekas nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti keli pastatai. Netoli vieno iš sprogimų vietos pareigūnai sulaikė du nepilnamečius.  „Nusikalstamos grupuotės demonstruoja visišką abejingumą visuomenei.

Kinija antradienį paragino Vašingtoną ir Maskvą mažinti savo branduolinius arsenalus, pabrėždama, kad tai yra Pekino dalyvavimo galimose JAV prezidento Donaldo Trumpo derybose dėl branduolinio nusiginklavimo sąlyga.  Praėjusią savaitę Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume (WEF) respublikonas pareiškė, kad JAV dirbs siekdamos užtikrinti branduolinių ginklų atsisakymą.  Jis pridūrė, kad šiuo klausimu taip pat norėtų surengti derybas su Rusija ir Kinija.

Antradienį paskutiniojo teismo dienos laikrodžio rodyklės dar viena sekunde pasislinko link vidurnakčio – vis didėjant nerimui dėl branduolinio karo ir klimato kaitos, kurį dar labiau pakursto plintanti dezinformacija, iki visiško susinaikinimo žmonijai dar niekada nebuvo likę tiek nedaug.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Luvro muziejuje esančiam „Mona Lizos“ paveikslui bus skirtas atskiras kambarys su atskiru įėjimu ir atskiru įėjimo bilietu.

Aukštas NATO pareigūnas patvirtino, kad Rusija turėjo planą nužudyti Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Apie tai praneša leidinys „Politico“. Sąmokslą sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba Pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo inovacijų, hibridinių ir kibernetinių tinklų klausimais Jameso Appathurai, sąmokslas, kurį sužlugdė JAV ir Vokietijos žvalgyba, buvo dalis Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje.

Po dar vieno incidento, kai buvo apgadintas povandeninis kabelis Baltijos jūroje, Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pasisakė už ryžtingesnius veiksmus prieš Rusijos šešėlinį laivyną. „Šešėlinis laivynas yra pagrindinė tema ir pagrindinė problema, kurią nagrinėjame – nepriklausomai nuo to, kokie bus vykstančių tyrimų dėl šių kabelių rezultatai, – sakė ji, lankydamasi Latvijos sostinėje Rygoje.

Ispanijos pakrantės mieste Valensijoje pirmadienį fiksuota karščiausia sausio diena per daugiau kaip 150 metų. Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, termometrų stulpeliai pasiekė 26,9 laipsnio padalą – tai aukščiausias sausio mėnesio rodiklis nuo orų stebėjimų pradžios 1869 m. Ligšiolinis rekordas buvo pasiektas 2018 m. sausio 22 d. – tada išmatuota 26,6 laipsnio temperatūra.

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių, sako pareigūnai. Naujausias iš tokių incidentų įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis. Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant užimti Grenlandiją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą. D. Trumpas yra pareiškęs norą, kad ši Arkties vandenyno sala, kurioje, kaip manoma, yra gausu mineralų ir naftos išteklių, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.

Po pakartotinių incidentų, kai Baltijos jūroje buvo apgadinti povandeniniai kabeliai, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas įspėjo dėl Rusijos šešėlinio laivyno keliamų pavojų. Pastarasis povandeninio kabelio Baltijos jūroje apgadinimas „rodo, kokią grėsmę kelia rusų šešėlinis laivynas“, sakė jis antradienį Berlyne bendroje su Danijos premjere Mette Frederiksen spaudos konferencijoje. Sekmadienį buvo smarkiai pažeistas šviesolaidinis duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos.