Vanduo į mūsų planetą galėjo atkeliauti iš kometų, tvirtina mokslininkai naujame žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime.
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje palaikyti – gyvi organizmai mūsų planetoje randami beveik visur, kur tik yra vandens. Tyrėjai jau keletą dešimtmečių ginčijasi iš kur Žemės vanduo ir kitos svarbiausios gyvybės sudedamosios dalys atkeliavo.
Ankstesni tyrimai leido manyti, kad ankstyvoji Žemė buvo sausa, joje nebuvo vandens ir taip vadinamų lakių medžiagų.
Tačiau į Žemėje esantį panašus vanduo atrastas mažoje kometoje „Hartley 2“, pro kurią 2010 metų lapkritį praskrido kosminis aparatas „Impact/EPOXI“. Ši kometa yra iš disko pavidalo Koiperio žiedo, esančio už Neptūno orbitos, o tai leidžia manyti, kad būtent iš ten atkeliavo didžioji dalis Žemės vandens.
„Kai Žemė formavosi, buvo taip karšta, kad didžioji dalis lakių medžiagų išgaravo į kosmosą. Taigi kai Žemė atvėso, ji buvo sausa. Vanduo ir kitos lakiosios medžiagos turėjo būti atgabentos vėlesnėje stadijoje“, – teigė tyrimo autorius Paulas Hartoghas, Maxo Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Katlenburg-Lindau, Vokietijoje, mokslininkas.
Aiškinantis, iš kur atsirado planetos vandenynai, kometos yra pirmosios kandidatės, mat jose yra daugybė ledo. Tačiau kompiuteriniai modeliai, rodantys, kaip formavosi Saulės sistema, leidžia manyti, kad Žemės vandens šaltiniai buvo asteroidai, o kometos atgabeno ne daugiau kaip 10 proc. Žemės vandens.
Norėdami nustatyti tikruosius Žemės vandenynų šaltinius, mokslininkai lygino planetos vandenyje esančius vandenilio izotopus ir izotopus, randamus kosminiuose kūnuose, pavyzdžiui, kometose.
Visuose vandenilio izotopuose buvo tas pats protonų skaičius, tačiau skyrėsi neutronų kiekis. Pavyzdžiui, įprastame vandenilyje neutronų nėra, o vandenilio izotopas, vadinamas deuteriu, turi vieną neutroną.
Naudodami Europos kosmoso agentūros „Herschel“ kosminę observatoriją, mokslininkai tyrė deuterio santykį su įprastu vandeniniu „Hartley 2“ kometoje. Žemės vandenyje tarp 10 mln. įprastų vandenilio atomų yra maždaug 1,6 tūkst. deuterio atomų.
Ankstesni šešių kometų iš didžiulio Oorto debesies, esančio už Koiperio žiedo, matavimai parodė, kad ten 10 mln. įprastų vandenilio atomų tenka 2 960 tūkst. deuterio atomų, o tai leido manyti, kad kometos nėra Žemės vandens šaltiniai.
Ankstesni meteoritų, vadinamų karbonatiniais chondritais, tyrimai parodė, kad juose esantis vanduo labiau panašus į mūsų planetos. Ten 10 mln. įprastų vandenilio atomų tenka maždaug 1,4 tūkst. deuterio atomų.
Tačiau dabar tyrėjai nustatė, kad kometoje „Hartley 2“ esantis vanduo labai panašus į Žemės. Ten 10 mln. vandenilio atomų tenka maždaug 1 610 deuterio atomų.
„Mūsų tyrimai rodo, kad iš kometų atkeliavo daugiau kaip 10 proc., o gal net ir visas Žemės vanduo“, – sakė P. Hartoghas.
Gali būti, kad visi vidinės Saulės sistemos kūnai vandens gavo iš šių kometų. Išmatavus didesnio skaičiaus kometų deuterio ir vandenilio santykį, būtų galima gauti daugiau informacijos, pažymėjo mokslininkas.
Tyrimo duomenys pateikiami žurnale „Nature“.
