jonas bielskis

Garsiausiuose pastarojo meto Lietuvos mafijos teismo procesuose liudijęs buvęs Kauno kriminalinio pasaulio šulas Jonas Bielskis pateko į mįslingą eismo įvykį. Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme po vasaros atostogų pertraukos iš naujo atvertus senų nusikaltimų bylą, kurioje tariamais žmogžudystės užsakovais ir tarpininkais laikomi senosios kartos veikėjai – palangiškis Gediminas Jacka ir J. Bielskis, – paaiškėjo, kad teismo procesas vyks be Senelio pravarde garsėjančio J. Bielskio.

Rusijos Pirmojo kanalo generalinis direktorius Konstantinas Ernstas įvardijo naujus 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje nušauto Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovo, populiaraus televizijos laidų vedėjo Vladislavo Listjevo, mirties užsakovus. Šiomis dienomis Rusijos internetinėje žiniasklaidoje pasklido versija, kad K. Ernstas, anksčiau apie tai prasitaręs, tačiau uždraudęs viešinti naujas žinias apie V. Listjevo žudikus, pareiškė: „Aš žinau, kas nužudė Vladą.

„Balsas.lt savaitė“ pirmąkart skelbia anksčiau niekur neviešintą KGB dokumentinę medžiagą, kurioje figūruoja garsiausi senosios Kauno mafijos veikėjai. Medžiaga šiam rašiniui buvo rinkta ilgai ir nuobodžiai. Tačiau surinkti duomenys atskleidė labai įdomų legendinių Kauno mafijos veikėjų paveikslą.

Šiandien minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Balsas.lt prisimena garsiausią XX amžiaus žurnalisto žmogžudystės bylą. 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje buvo nušautas Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovas, populiariausias televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Jam tuomet buvo 39-eri.

Kauno apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį ilgokai nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl 2010 metų spalio 10-osios vakare Kauno Sporto halės prieigose kilusio ginkluoto incidento. Teisėjo Algirdo Jaliniausko pirmininkaujama teisėjų kolegija nusprendė, jog neteisėtų šaunamojo ginklo įgijimu bei nešiojimu ir pasikėsinimu nužudyti du ir daugiau asmenų pavojingu kitų asmenų gyvybei būdu kaltinamų kauniečių Tado Vieraičio ir Ryčio Sadausko kaltė neįrodyta.

Palangos garsenybė Vilniaus apygardos teisme pateikė drastiškų versijų. Praeityje žymūs Lietuvos gangsteriai ir verslininkai, tapę vienų garsiausių žmogžudysčių šalyje užsakovais, toliau sėkmingai naudojasi netobulais įstatymais, nesklandumais teisėsaugos sistemoje, o sulaukę įstatymu numatyto senaties termino dėl tamsios savo praeities tikisi visiškai išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia taktika naudojama vis dažniau.

Senosios mafijos veteranu vadinamas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, pabūgo pažvelgti buvusiems bičiuliams į akis, todėl liudijo vaizdo konferencijoje. Tik iš trečio karto sutikęs viešai liudyti garsios Kauno Daktarų bylos procese, jau 11 mėnesių vykstančiame Klaipėdos apygardos teisme, J. Bielskis išliko tuo, kuo visada buvo – apsukriu mafijos veteranu. Jis pareiškė nedalyvavęs rezonansiniuose nusikaltimuose, tačiau apie juos sužinojęs iš buvusio ilgamečio bičiulio Ariko Pastuškovo-Storo.

Šiomis dienomis dėl galimo kyšininkavimo įkliuvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas suparalyžavo garsių ir ne kartą atidėtų rezonansinių bylų nagrinėjimą teismuose. Šiose didelio visuomenės atgarsio sulaukusiose bylose minimi praeityje plačiai nuskambėję kriminalinio pasaulio veteranai Gediminas Jacka, Gintaras Skobas ar Jonas Bielskis. Teisėjas R. Skirtunas vadovavo teismo kolegijai, kuri ir nagrinėjo šias bylas.

Šią savaitę nagrinėjant senų Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro ir jo bendrininkų nusikaltimų bylą, netikėtų praeities paslapčių pateikė valstybės saugomi liudytojai. Šios savaitės pradžioje Kauno nusikalstamo pasaulio užkulisius praskleidė praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje su Daktarų gaujos vyrais aršiai kovoję vyriškiai iš konkurencinių grupuočių aplinkos, pastaraisiais metais sutikę bendradarbiauti su teisėsauga.

Kas Palangos verslininką Gediminą Jacką siejo su senosios kartos Kauno mafijos patriarchu vadinamu Jonu Bielskiu ir jo gaujos nariais? Dėl ko G. Jackos žmona Virginija Jackienė tuometiniam Palangos vyriausiajam architektui Edmundui Benečiui įteikė 4 tūkstančius JAV dolerių? Tai ketvirtadienį bandyta išsiaiškinti Vilniaus apygardos teisme, kuriame vėl po vasaros atostogų buvo narpliojama 1992 – 2000 metais įvairiose Lietuvos vietose veikusios kriminalinės gaujos padarytų nusikaltimų byla.

Kauno mafijos istorijoje „Balsas.lt savaitė“ ieško sąsajų su dabartiniais autoritetais. Pastaruoju metu sumaištį bei mirtį Kauno gatvėse ir užmiesčio gyvenvietėse sėję šūviai iš pradžių užminė daug mįslių tokius išpuolius narpliojantiems specialiųjų tarnybų, Kriminalinės policijos ir prokuratūrų darbuotojams.

Žurnalistas seka karštais senų Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimų tyrimo pėdsakais. Kasdien ieškoma nusikaltimų vietų Atrodo, kad pastaraisiais metais sutriuškintus ir kalėti iki mirties nuteistus Panevėžio „tulpinius“ bei Klaipėdos „gaidjurginius“ pagal kraupių nusikaltimų skaičių gali nesunkiai pranokti Kaune ilgus metus siautėjusi 51 metų Henriko Daktaro vadovauta Vilijampolės „daktarų“ grupuotė.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad su teisėsauga bendradarbiaujančius gaujų narius teismas gali atleisti nuo atsakomybės. Kauno mafijos bosas Henrikas Daktaras – jau Lukiškėse. Prokurorai jam turi šimtus klausimų. Tik ar jis kalbės? Iki šiol H. Daktaras niekada nėra pasakojęs apie savo padarytus nusikaltimus, nėra įdavęs nė vieno bendrininko. Net ir teisiamas jis laikydavosi versijos, kad esąs nekaltas.

Kapucinas, išdrįsęs mesti iššūkį Daktarams, į teisiamųjų suolą pasiuntė tris šios giminės narius. Apgulė Daktarų vilą Kai kuriems daugelį metų pasyviai „daktarų“ grupuotės asmenų nusikaltimus stebėjusiems Kauno pareigūnams atrodė, kad norint nusiųsti už grotų gerai žinomą nusikaltėlį, tenka prirašyti kalnus raštų, apklausti liudytojus, atlikti daugybę brangiai kainuojančių ekspertizių, grumtis su gudriais advokatais.

Nuo 1993-iųjų kriminalines temas gvildenantys žurnalistai nuolat sulaukia grasinimų, tačiau iki šiol nesileidžia baimės sukaustomi. Dėkui Dievui, per 19 nepriklausomos Lietuvos metų nuo samdomo žudiko rankos žuvo tik vienas žurnalistas. 1993 metų spalio 12-ąją Vilniuje karaliavusios „Vilniaus brigados“ smogikai nužudė žurnalistą Vitą Lingį, kuris savo publikacijose nesyk buvo paminėjęs asmenis, artimai susijusius su mafija.

Ilgus metus visuomenę šiurpinusių nusikaltėlių armijos nauja karta po suėmimo bando dangstytis psichikos sutrikimais. „Mano klientas gali neadekvačiai vertinti įvykius ir kartu negebėti tinkamai apsiginti, o tai pažeidžia jo teisę į gynybą.

Henrikas Daktaras, ne vieną dešimtmetį vadovavęs gaujai, kuri negailestingai žudė priešininkus, per pastaruosius aštuonis mėnesius išbandė viską, kad tik pats liktų sveikas ir gyvas. Desperatiškos tėvo pastangos išsisukti nuo teisėsaugos žlugo sūnaus Enriko akyse - H.Daktaras apalpo, kai suvokė, jog daugiau niekada nebeišeis į laisvę.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia pelningus pogrindžio verslo projektus su verslininku Sigitu Čiapu. Vilijampoliečiai skverbėsi į sostinę Analizuojant Kauno kriminalinį pasaulį galima teigti, jog 1993–1997 metais suklestėjo keturi stambiausi susivienijimai: Vilijampolės, Žaliakalnio, Centro ir Senamiesčio.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie Pravieniškių kolonijoje iškovotą „garbingiausią“ nusikaltėlių titulą. Kalėdos anapus tvoros Jei bute ar name įsiveisė tarakonų, jų išnaikinti beveik neįmanoma. Jei nepašalinsime šių parazitų atsiradimo priežasties, galime kiek norime juos nuodyti chemikalais – vis tiek išgyvens. Jau tokie tie gyviai – atsparūs kaip niekas kitas.

Žmogžudysčių ir banditizmo byloje liudijęs verslininkas Algirdas Žemaitis neigė, kad į jį ir jo žmoną buvo surengtas pasikėsinimas. Tuo metu prokurorai dėl bandymo susprogdinti organizavimo kaltina Joną Bielskį.

Liudytojas teigia: Gintaras Skobas Kaune surengė pasalą savo konkurentams, smogikui Dinarui Užkuraičiui davė ginklą ir liepė šaudyti į buvusius draugus trumpomis serijomis, o pasibaigus šoviniams mesti granatą. Gyvųjų neturėjo likti. Neturėjo būti ir teismo. Bet jis bus - kad ir po 17 metų. G.Skobui, paskutiniajam iš skandalingojo pirmųjų nepriklausomybės metų Kauno kapitalistų elito, kaip ir jo kolegoms tenka pereiti per teismų skaistyklą.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ žurnalisto tyrimas apie tai, kad Kauno nusikalstamo pasaulio veteranas Jonas Bielskis privertė drebėti net visagaliais pasijutusius budelius. Šiomis dienomis Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti 105 tomų byla. Joje minimi asmenys dar prieš dešimt metų kėlė siaubą ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos verslininkams – reketavo, žudė, šantažavo.

Vilniaus apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti didelės apimties baudžiamąją bylą dėl žmogžudysčių, banditizmo ir kitų sunkių nusikaltimų. Tarp bylos kaltinamųjų - vienas iš Palangos kurhauzo savininkų, verslininkas Gediminas Jacka, su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami Arikas Pastuškovas ir Jonas Bielskis, taip pat Klaipėdos ir Šiaulių teisėsaugininkams žinomi asmenys. Kaltinamųjų sąraše yra ir viena moteris.

Neatvykus daliai kaltinamųjų advokatų, Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atidėjo didelės apimties baudžiamosios bylos dėl žmogžudysčių, banditizmo ir kitų sunkių nusikaltimų nagrinėjimą. Tarp bylos kaltinamųjų - Palangos kurhauzo vienas iš savininkų, verslininkas Gediminas Jacka, su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami Arikas Pastuškovas ir Jonas Bielskis, taip pat Klaipėdos ir Šiaulių pareigūnams žinomi asmenys. Kaltinamųjų sąraše yra ir viena moteris.

Spalio 7 dieną sukanka penkiolika metų, kai buvo įvykdytas vienas šiurpiausių nusikaltimų Lietuvoje – praeityje garsioje Kauno kavinėje „Vilija“ buvo nužudyti penki laikinosios sostinės kriminalinės „Daktarų“ gaujos nariai. Žudikai neįvardijami iki šiol Tai pirmasis atvejis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, kai buvo sušaudyti net 5 vyriškiai.