Šiomis dienomis dėl galimo kyšininkavimo įkliuvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas suparalyžavo garsių ir ne kartą atidėtų rezonansinių bylų nagrinėjimą teismuose.
Šiose didelio visuomenės atgarsio sulaukusiose bylose minimi praeityje plačiai nuskambėję kriminalinio pasaulio veteranai Gediminas Jacka, Gintaras Skobas ar Jonas Bielskis.
Teisėjas R. Skirtunas vadovavo teismo kolegijai, kuri ir nagrinėjo šias bylas.
Po tokio akibrokšto atsirado nemaža tikimybė, kad dėl R. Skirtuno nelaukto pasitraukimo, senaties sulauks keli pagrindiniai šių bylų dalyviai, kurie yra kaltinami užsakomosiomis žmogžudystėmis. Jos Lietuvą sudrebino XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje.
Prakeikta byla, kurią teks atversti iš naujo
Prieš metus Vilniaus apygardos teismo koridoriuje pasirodęs visiškai girtas teisėjas Zenonas Birštonas taip pat nemenkai sujaukė Šiaulių krašto samdomų žudikų kompanijos, kurie talkino palangiškiui G. Jackai, anų laikų Kauno mafijos autoritetams J. Bielskiui ir Arikui Pastuškovui, bylos nagrinėjimą.
Pernai minėtą banditų gaujos bylą iš Z. Birštono perėmė šių dienų teisėsaugos korupcijos skandale minimas teisėjas R. Skirtunas.
Bet panašu, kad šią bylą jau trečią kartą teks atversti iš naujo.
„Galutiniame rezultate labiausiai dėl tokių nesusipratimų nukenčia valstybė. Juk tokie teismo procesai kainuoja nemažus pinigus: teisėjai, prokuroras gauna atlyginimus. Į teismo salę nuteistuosius atvežantys konvojaus pareigūnai taip pat nemažai kainuoja. Be to, nemažai daliai šioje byloje kaltinamų asmenų atstovauja valstybės paskirti gynėjai, kurių honorarus apmoka vėlgi valstybė", - portalui Balsas.lt kalbėjo didelės apimties banditizmo byloje valstybinį kaltinimą palaikantis Aleksandras Kazakovas, Generalinės prokuratūros (GP) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras (ONKTD).
G. Jackai senatis dėl žmogžudystės dar nesuėjo
Praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teisme, kur jau daugiau kaip trejus metus bandoma išnagrinėti sunkiais nusikaltimais pagarsėjusios gaujos bylą, prokuroras A. Kazakovas pareiškė, kad Telšių pareigūnai nebuvo linkę girdėti, kad 1993-iųjų vasarį prie namų nušautas verslininkas Hilarijus Sasnauskas galėjo būti nužudytas G. Jackos užsakymu.
Nors apie tuomet Telšius šokiravusią žmogžudystę buvo plačiai kalbama visoje šalyje, tačiau tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo nutrauktas 1996 metais.
Kad žmogžudystę galimai užsakė G. Jacka, senas bylas tirusiems teisėsaugininkams atskleidė praeityje garsus Kauno Žaliakalnio mafijos vilkas J. Bielskis.
Šis kaunietis tapo saugomu policijos bendradarbiu ir per vieną apklausų teisme yra pareiškęs, kad G. Jacka jį pakvietė į Telšius ir netgi parodė vietą, kur gyvena ir dirba H. Sasnauskas.
J. Bielskis netrukus šiuos duomenis perdavė 2009-ųjų netikėtai kalėjime mirusiam samdomam žudikui Sauliui Skėriui. Tą pačią savaitę H. Sasnauskas buvo nušautas savo nuosavo namo kieme vos išlipęs iš automobilio.
Portalui Balsas.lt pasidomėjus, ar G. Jacka gali išvengti senaties dėl šio nusikaltimo, prokuroras A. Kazakovas atsakė: „Pagal kai kuriuos, tačiau lengvesnius epizodus, G. Jackai jau suėjo senatis. Tačiau pagal minėtą nužudymą dar nesuėjo".
Reikia rezervinio teisėjo
Šioje nelemtoje byloje baigiamąją kalbą pradėjęs skaityti prokuroras A. Kazakovas neslėpė, kad artimiausiomis dienomis paaiškės, kaip ji bus nagrinėjama toliau.
Tačiau neatmestina, kad jau trečią kartą ją teks atversti iš naujo.
„Po Z. Birštono pasitraukimo pernelyg daug laiko nepraradome. Sakyčiau, gal porą mėnesių. Tačiau tada visi proceso dalyviai sutartinai sutiko, kad būtų pagarsinti jų anksčiau pateikti parodymai, iš naujo man teko perskaityti ilgąjį kaltinamąjį aktą", - kalbėjo A. Kazakovas.
Anot jo, geriausia išeitis siekiant išvengti panašių nesusipratimų nagrinėjant tokios didelės apimties rezonansines bylas būtų rezervinių teisėjų paskirymas. Kai kuriais išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, nagrinėjant politines bylas, tokia šalies teismų praktika jau yra naudojama.
„Bet dėl pernelyg didelio teisėjų krūvio tai ypač sudėtinga padaryti. Galbūt kai kuriais atvejais tokiuose teismo procesuose pasikartojimas ir neišvengiamas, tačiau kai kurios normos galėtų būti ir liberalesnės. Manau, kad teisės specialistai turėtų rimčiau pasižiūrėti kaip išties reikėtų protingiau pasielgti ir rasti tinkamą išeitį tokiais teisėjams ir prokurorams nedėkingais atvejais", - pastebėjo vis dėl įvairių trikdžių senosios mafijos bylą iš naujo nagrinėjantis prokuroras A. Kazakovas.
Mafijos veterano gynėjas – skandale mimimas advokatas
Beje, šioje byloje vieną kaltinamųjų dėl nusikalstamo susivienijimo – praeityje garsų Kauno mafijos veikėją Ariką Pastuškovą, kuris buvo itin gerbiamas nusikalstamame pasaulyje, gynė advokatas Sigitas Juodelis, kuris šią savaitę minimas ir skandalingoje korupcijos istorijoje.
Manoma, kad būtent jo pavedimu teisėjo R. Skirtuno kabinete su 30 tūkst. litų kyšiu galėjo pasirodyti kitas sostinės advokatas Vitoldas Petravičius.
Ateinantį pirmadienį pasirodysiančiame naujausiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės" numeryje bus paskelbta ne mažai skandalingų faktų apie advokato S. Juodelio artimus ryšius su pastaruoju metu visoje Lietuvoje išgarsėjusios kontrabandininkų gaujos vienu iš pagrindinių šulu.
Redakciją pasiekė ir anonimo atsiųstas laiškas su fotografijomis, kuriose užfiksuota, kaip S. Juodelis dalyvauja prieštaringos reputacijos vilniečio vestuvių šventėje vykusioje prieš keletą metų prestižiniame Vilniaus viešbutyje.
G. Skobo byloje sparčiai artėja senaties terminas
Dėl šios savaitės skandalo Vilniaus apygardos teisme visiškoje nežinomybėje atsidūrė ir kauniečio verslininko G. Skobo byla, kurioje jis yra kaltinamas dvigubos žmogžudystės užsakymu.
„Panašu, kad po šių dienų įvykių, teisėjų kolegija iš naujo turės nagrinėti šią bylą. Liūdna pripažinti, kad jau ne pirmą kartą tai nutinka. Nenoriu būti juodasis pranašas, bet kartais tenka rimtai susimąstyti, jog gali nutikti ir blogiausias atvejis, kad pagrindinis byloje minimas asmuo sulauks senaties", - portalui Balsas.lt kalbėjo GP ONKTD prokuroras Zdislav Tuliševski.
Prieštaringos reputacijos veikėjas G. Skobas, neseniai bandęs tapti Lietuvos bokso federacijos prezidentu, yra kaltinamas tuo, kad 1992–ųjų rugpjūčio 30-osios vakarą savo buvusiam treniruočių bokso ringe partneriui pavedė kruviną misiją – nušauti praeityje Ramaškinių gaujai priskiriamus vyriškius – Vidmantą Urniką ir Darių Steponavičių.
Balsas.lt primena, kad dabartinis Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato 20 metų senaties terminą. Kadangi šių metų vasaros pabaigoje sueis lygiai 20 metų nuo nusikaltimo padarymo dienos, tad iškylo nemažai abejonių, kad anksčiau Vilniaus teismuose sėkmingai išsisukdavęs G. Skobas taip ir išsisuks nesulaukęs pelnytos bausmės, o galiausiai mėgausis visiškai švaria reputacija.
Ne kartą teismuose vartytos, skaitytos, dėl kaltinamojo ir jo gynėjų ligos atidėtos bylos dalyviai teigia, kad šio proceso žlugimas buvo kone pasmerktas iš anksto. Būta kalbų, kad teismų užkulisiuose prasisuko įspūdingos pinigų sumos, kurios ir padėjo sėkmingai sužlugdyti šitą teismo proceso karusėlę.
