Kas Palangos verslininką Gediminą Jacką siejo su senosios kartos Kauno mafijos patriarchu vadinamu Jonu Bielskiu ir jo gaujos nariais? Dėl ko G. Jackos žmona Virginija Jackienė tuometiniam Palangos vyriausiajam architektui Edmundui Benečiui įteikė 4 tūkstančius JAV dolerių?
Tai ketvirtadienį bandyta išsiaiškinti Vilniaus apygardos teisme, kuriame vėl po vasaros atostogų buvo narpliojama 1992 – 2000 metais įvairiose Lietuvos vietose veikusios kriminalinės gaujos padarytų nusikaltimų byla.
Šioje byloje vienam legendinio Kurhauzo savininkų G. Jackai pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo organizuoti tyčinį sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo E. Benečio tarnybos pareigų vykdymo.
Vertingas įstrigusių bylų liudytojas
Prieš teismą stojęs G. Jacka savo parodymus teisme skaitė iš anksto pasirašęs.
Prieš tai savo parodymus jis perdavė ir salėje buvusiems žurnalistams.
G. Jackos parodymų atidžiai klausė ir vienas kaltinamųjų J. Bielskis, pastaraisiais metais aktyviai bendradarbiaujantis su senus nusikaltimus narpliojančiais Kriminalinės policijos biuro pareigūnais bei Generalinės prokuratūros prokurorais.
Neoficialioje aplinkoje kalbama, kad remiantis vertingais J. Bielskio parodymais pareigūnams pavyko prisikasti ir prie senų, netrukus prieš teismą stosiančių garsiosios Daktarų gaujos nusikaltimų vykdytojų, organizatorių.
„Kategoriškai neigiu man pateiktus kaltinimus. Niekada nebuvau organizuotoje grupėje su J. Bielskiu ir nesuteikiau jam informacijos apie E. Benetį. Neprašiau nei jo, nei kitų asmenų atlikti bet kokius smurto veiksmus E. Benečio atžvilgiu, nes man to nereikėjo ir niekada nesprendžiau jokių problemų tokiu būdu“, - pareiškė G. Jacka.
„Bachūriukai kalė gerai lazdomis“
Žinomas pajūrio verslininkas teismui sakė esąs kaltinamas dėl to, kad 2000-ųjų gruodžio 7 dieną su J. Bielskiu, M. Mirausku bei nenustatytu piliečiu vardu Vitalijus neva organizavo nesėkmingą pasikėsinimą sužalojant E. Benetį.
Taip pat neva nusprendė pakartotinai įvykdyti minėtą išpuolį be J. Bielskio pagalbos.
„Esu kaltinamas, kad nuo 2000-ųjų gruodžio 7-osios iki 2001 metų sausio 8 dienos tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis suradau du nenustatytus asmenis, suteikiau jiems reikalingą nusikaltimui įvykdyti informaciją, kurie užpuolė E. Benetį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios – E. Benečiui aktyviai pasipriešinus, užpuolikai pasišalino, padarę nukentėjusiam tik lengvą kūno sužalojimą. Šiais savo veiksmais privertė E. Benetį išeiti iš darbo...
Šis kaltimimas, matomai, nesiremia J. Bielskio akistatos metu duotais parodymais, kur į mano klausimą – kada buvo toks pokalbis ir kur buvo toks pokalbis dėl E. Benečio sumušimo, J. Bielskis atsakė: „Trys keturi metai prieš sumušimą, prieš kurį neatsimenu, nors mano bachūriukai sakė, kad kalė gerai lazdomis“.
Abejotini J. Bielskio parodymai
Paklaustas kaltinimą šioje byloje palaikančio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aleksandro Kazakovo, kokie ryšiai G. Jacką siejo su J. Bielskiu, sunkiais nusikaltimais kaltinamas verslininkas atsakė: „J. Bielskis niekada nebuvo mano draugu, jis tik reketuodavo mane“.
G. Jacka teisme pareiškė, kad su E. Benečiu, kuris anuomet padėjo tvirtinti statybų klausimus, dažniausiai bendraudavo žmona V. Jackienė.
Jackų šeima, anot G. Jackos, su tuometiniu vyriausiuoju Palangos architektu bendraudavo tik darbiniais klausimais.
„Aš užsiimiau tik statybos darbų organizavimu. Kasmet 200 – 300 tūkstančių mokėdavau valstybės biudžetui“, - tvirtino G. Jacka.
Teismą sudomino mįslinga aplinkybė, dėl ko 2000-ųjų pradžioje G. Jackos sutuoktinė V. Jackienė perdavė E. Benečiui 4 tūkstančius JAV dolerių.
G. Jacka neneigė teismui, kad jo sutuoktinė, jam nežinant, kažkuriam laikui E. Benečiui paskolino 4 tūkst. dolerių.
Prokurorui pasiteiravus, kam buvo skirta minėta pinigų suma, G. Jacka atsakė: „Tai buvo dovana“.
Teismui pasidomėjus, dėl ko J. Bielskiui buvo naudinga paminėti tam tikrus užpuolikų vardus, G. Jacka atsakė: „Kad apkaltinti mane... Bielskis susitarė su žmogumi, kad aš būčiau apkaltintas... Kiek aš susidūriu su Bielskio parodymais – jie kaskart tobulėja. Verta pastebėti, kad jis jau pirminėse apklausose negalėdavo prisiminti netgi metų laikų, kuriais vyko tam tikrų įvykių aplinkybės. Iš pradžių jis sakydavo, kad tai galbūt buvo pavasarį, o paskui – gal jau ir rudenį ar žiemą“.
Tik faktai:
Nusikalstamo susivienijimo byloje kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinami buvę ginkluotos banditų gaujos nariai. Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie - daug kartų, 7 kaltinamieji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus.
Gaujos nariai kaltinami dėl trijų nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.
Bylos duomenimis, J. Bielskiui už tam tikrą mokestį juodžiausius darbus atlidavę Saulius Skėrys (dėl sunkios ligos miręs pernai rudenį, - red.past.) ir šiuo metu bausmę dėl kitų nusikaltimų atliekantis Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis.
Neretai jie patys dalyvavo minėtoje gaujoje ir jos užpuolimuose.
Ginkluota gauja veikė keliais etapais iki 2000-ųjų pabaigos.
Gaujai nepriklausantys 8 kaltinamieji įtariami padarę itin sunkius nusikaltimus: organizavę nužudymą, apgaule užvaldę didelės vertės turtą, savavaldžiavus, pasikėsinus padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, neteisėtai disponavus dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir kitais.
Šios šaltakraujiškai veikusios gaujos smogikai 2000-ųjų vasarą sutuotinės ir mažametės dukters akivaizdoje Kauno centre nušovė vieną įtakingiausių anų laikų šešėlinio pasaulio veikėją Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė.
Pagal nusikaltimų metu galiojusią Baudžiamojo Kodekso redakciją už banditizmą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 15 metų arba iki gyvos galvos.
Manoma, kad net iš 105 tomų sudarytos bylos nagrinėjimas teisme turėtų užtrukti iki ateinančių metų pavasario.
