finansinė krizė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „finansinė krizė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „finansinė krizė“.
Imsis gelbėti „Lietuvos paštą“
Susisiekimo ministras sako, kad „Lietuvos paštą“ reikia skubiai gelbėti, nes ankstesnė pašto vadovybė sąmoningai stengėsi bendrovę nuvaryti į bankrotą.
Pasak E. Masiulio, pašto finansinės problemos pastaraisiais metais buvo sprendžiamos parduodant turtą, todėl finansiniai metų rodikliai neatrodė tokie blogi. Vis dėlto, gauti pinigai nebuvo niekur investuojami.
A.Butkevičius: valdančiųjų politika - žemiausias moralės lygis
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus vertinimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų valdomos Vyriausybės ketinimai branginti socialinę slaugą vienišiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra amoralūs.
"Tylėti negalima, nes taupyti iš tų, kurie net savimi negali pasirūpinti, yra paprasčiausiai amoralu", - teigia A. Butkevičius.
Emigracijos pandemija
Lietuvai įsiveržus į labiausiai nedarbo alinamų Europos Sąjungos šalių lyderes, analitikai prognozuoja dar vieną masinės emigracijos bangą.
Ekonomikos ekspertai piešia itin niūrius 2010-uosius: nedarbo lygis šalyje gali išaugti iki 20 proc., tai reiškia, kad kas penktas darbingo amžiaus žmogus neturės darbo. Skaičiuojama, kad per šiuos metus į užsienį ieškoti pragyvenimo šaltinio gali patraukti apie 50 tūkst. skurstančiųjų savo tėvynėje.
Ekonomika gydoma nežinant ligos
Gydytojai pradėdami gydyti ligonį pirmiausia diagnozuoja liga, o po to skiria vaistus ir procedūras. Taip reikėtų elgtis ir gydant ekonomiką. Tačiau valdžia šios taisyklės nesilaikė ir dar iki šiol nesilaiko. Pradėta gaivinti ekonomiką neišanalizavus jos sumažėjo priežasčių. Daug kalbama apie užsienio investicijų reikšmę ekonomikai. Tarsi jos gali išgelbėti šalies ūkį, įdarbinti daug žmonių.
Šėryklas gali tekti užrakinti
Šalies ekonominio pakilimo metu nuo laukiniams gyvūnams skirtų šėryklų spynas nuėmę girininkai ir medžiotojai svarsto, ar nevertėtų jų vėl uždėti. Mat Panevėžio krašto gyventojai jau įsigudrino vogti žvėrims skirtą pašarą – grūdus, burokus, kukurūzus.
Neseniai vienas ilgapirštis su šešiais maišais vogtų kviečių įkliuvo medžiotojams Pasvalio rajone. Dieną prieš tai į šėryklą buvo supilta puspriekabė grūdų.
„Prieš kelerius metus ir pas mus dėjosi panašūs dalykai.
Kauno rajono savivaldybė žada dar labiau taupyti
Kauno rajono savivaldybei pernai pavyko surinkti tik 92,2 proc. biudžeto pajamų. Iš viso buvo planuota surinkti 164 mln. Lt. Dėl to šiemet teks spaustis labiau, nes rajono savivaldybės biudžetas tebus 126 mln. litų.
Savivaldybės vadovai neabejoja, kad situacija galėjo būti visai kitokia, jei valstybė Kauno rajonui būtų grąžinusi savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti skiriamą sumą ir biudžetą būtų papildę negauti gyventojų pajamų mokesčiai.
„Olandiškoji liga“ ir ūkio krizė Lietuvoje (1)
Paaiškinimų, kodėl musų ūkį ištiko krizė, kas ją paskatino, yra įvairiausių.
Tai ir vietiniai bankai, kurie dalijo kreditus, paskui staiga nustojo lengvai skolinti, ir išorinis poveikis. Teigiama, kad mūsų nuosmukį sąlygojo pasaulinė krizė, taip pat valiutų valdybos modelis – kadangi litas susietas su euru, sunku devalvuoti litą.
Nupiepę Baltijos tigriukai
Baltijos valstybės priverstos vėl grįžti prie starto linijos. Didelis Estijos, Latvijos ir Lietuvos nuosmukis sunaikino sparčios ūkio plėtros meto laimėjimus.
"Pasaulinė finansų krizė Europos Sąjungoje (ES) labiausiai paveikė Baltijos šalis.
Skolų našta slėgs vis sunkiau
Užklupus ekonomikos sunkmečiui Lietuvos skolinimosi mastai sumušė visus rekordus. Geresnių laikų negalime tikėtis ir šiemet - valdžia nežada mažinti savo apetito skolintis ir kol kas neturi plano, kaip grąžinti skolas.
Praėjusius metus baigėme su 26 mlrd. litų skolos našta. Ekspertų skaičiavimais, kiekvienam krašto gyventojui teko beveik po 8 tūkst. litų valstybės skolos. Šiemet planuojama pasiskolinti dar beveik 13 mlrd. litų.
Savo šalį paliktų kas šeštas
Jei turėtumėte idealias sąlygas, ar norėtumėte persikraustyti į kitą šalį gyventi nuolatos, ar liktumėte ten, kur gyvenate dabar? Klausimas aktualus ne tik lietuviui, besiskundžiančiam gyvenimu Lietuvoje. Atrodo, kad turėdami galimybę savo gimtinę paliktų net 700 mln. pasaulio gyventojų. Jei kiekvienas jų įgyvendintų savo slapčiausius troškimus, pasaulio šalių žemėlapis taptų neatpažįstamas.
REKLAMA
REKLAMA
Naujieji - blaivesni ir prie savo lėkštės
Žmonės šiemet sutikdami Naujuosius valgė pačių keptus pyragus, o vietoje degtinės gėrė vyną, - tokią išvadą daro prekybininkai. Vis dėlto nieko gero iš Naujųjų metų nesitikėję pramogų verslo atstovai ir prekybininkai po švenčių tikina, jog viskas nebuvo taip blogai. Išpirko... kiaušinius
"Geriau nei tikėjomės, bet prasčiau nei pernai", - šitaip naujametę prekybą įvertino "Maxima LT" atstovė Renata Saulytė. Nors šventėme ne Velykas, tačiau kone perkamiausias produktas buvo kiaušiniai.
Burbulas ir jo baimė - kas pavojingiau?
Pasaulis baiminasi naujos krizės. Dar neseniai valstybės buvo šlovinamos už jų milijardus kainuojančias ekonomikos gaivinimo programas. Šiuo metu laukiama, kad jos imtųsi visiškai priešingų veiksmų: vėl surinktų į apyvartą paleistas milžiniškas grynųjų pinigų sumas ir skubiai mažintų skolas.
Karingasis Niujorko ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, pranašavęs ateisiant krizę, kai dar niekas apie tai net nenujautė, įspėja apie naują katastrofą.
Prezidentė 2010-aisiais žada „drąsius sprendimus“ ir atsigavimą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama su Naujaisais metais, ragino prisiminti ne nuoskaudas, o džiugius įvykius - Tūkstantmečio odisėją, Tūkstančio ąžuolų ąžuolyną ir pasaulio lietuvių Dainų šventę.
„Praėję metai buvo sunkūs, bet atlaikėme. Įgijome daugiau gyvenimo patirties ir išminties. Galime atidžiau įvertinti save ir savo darbus.
Savivaldybes klampina skolos
Savivaldybės vis labiau klimpsta į skolas. Jas slegia ne tik ekonominiu pakilimu paimti kreditai, bet ir sunkmečiu nesurenkamos pajamos.
Vyriausybė savivaldą ragina dar labiau taupyti, o Seimo audito komitetas ragina griežtinti savivaldybių skolinimosi kontrolę.
Vilniaus savivaldybė – viena labiausiai prasiskolinusių Lietuvoje. Ją slegia ne tik iš bankų paimti daugiau nei 200 mln. litų paskolų, bet ir skolos paslaugų tiekėjams, kelininkams, savivaldybių įmonėms.
Andrius Kubilius: mūsų pramonė atlaikė krizę
Per krizę Lietuvoje labiausiai smuko statybų ir nekilnojamojo turto sektorius, tačiau pramonė sugebėjo atsilaikyti, teigia Premjeras Andrius Kubilius.
Ministras Pirmininkas paneigė praėjusią savaitę pasakytus žodžius, neva "Lietuva Europoje pagal ekonominius rodiklius yra tvirta vidutiniokė". Jo teigimu, tvirtos vidutiniokės apibūdinimą galimą taikyti vertinant vienos ekonomikos sričių - pramonės - smukimo parametrus.
Seimo socialdemokratai: ar galima privatizuoti meilę Tėvynei?
Niekas negalėtų paneigti, kad žmonių nusivylimas valdžia yra didžiulis. Apie tai kalba ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Prieš metus Seimo rinkimus gana įtikinamai laimėjusios dešiniosios jėgos baigia išbarstyti paskutinius žmonių pasitikėjimo trupinius. Lengviausia dėl to apkaltinti ekonominį sunkmetį ir drastiškas priemones, kuriomis bandoma su juo kovoti.
Tačiau, ar nereikėtų valdančiajai daugumai į daugelį savo sprendimų pasižiūrėti kritiškiau.
Jaunųjų krikščionių demokratų laiškas Lietuvos visuomenei
Šalyje vyraujant sunkiai ekonominei situacijai, kuri buvo sukelta veiksnių, nepriklausančių nuo mūsų pačių - piliečių ar valdžios, visuomenėje atsiranda vis daugiau pykčio, neapykantos, nesupratingumo ir chaoso.
Dažnai šiandien girdime nuomones, kad valdžia pasirenka neadekvačias valdymo priemones sunkmečiui valdyti. Kaip pavyzdys pateikiamos kitos ES valstybės, nurodoma, kad jos tvarkosi geriau ir efektyviau negu, kad mes.
Įstrigęs vežimas pajudės kitų metų pabaigoje
Ūkio ministras Dainius Kreivys prieštarauja premjerui Andriui Kubiliui, pareiškusiam, kad juodžiausias krizės košmaras jau praeityje. Ministras pritaria šalies verslininkams, prognozuojantiems, kad Lietuvos žmonėms sunkiausias bus kitų metų vasaris ir kovas. Tačiau 2010-ųjų pabaigoje jau galima tikėtis, kad Lietuvos ekonomikos vežimas pradės judėti iš duobės.
Ar kačiukas užaugs tigru?
Ironiška, tačiau ekonominio pakylėjimo metu Baltijos tigru pavadinta Lietuva sunkmečiu virto tik kačiuku, kuris netrukus pasitiks Tigro metus. Kokie tai bus metai? Kai kurie verslininkai ir ekonomistai sako, kad dar sunkesni nei 2009-ieji. Tuo metu politikai ragina pakentėti ir viltis, kad iš krizės išlipsime sausi.
Socialinė sritis
Nacionalinis biudžetas kitąmet sieks per 21 mlrd. litų, tačiau jame žiojės per 5 mlrd. litų skylė - tiek, planuojama, išlaidos viršys pajamas.
Nesaugūs krizės metai
2009-ieji prasidėjo labai audringai - dujų konfliktas, per kurį "Gazprom" paliko didžiąją dalį Vidurio Europos be dujų, Izraelio karinė operacija Gazos ruože, Islandijos bankrotas. Sausis tikrai neatrodė įkvepiantis.
Kapanojimasis iš krizės
Vis dėlto metai buvo ramesni nei pirmasis jų mėnuo. Pasaulis lėtai mėgino kapanotis iš ekonomikos krizės gniaužtų, ir metų viduryje pasirodė pirmieji pozityvūs atskirų valstybių ekonomikų atsigavimo ženklai.
Galvos skausmas: kur rasti darbą
Lietuvoje mažėjant laisvų darbo vietų ir daugėjant bedarbių, dairomasi į užsienio darbo rinką. Į keblią padėtį savo šalyje patekęs tautietis dažnai praranda paskutinius pinigus dėl galimybės dirbti užsienyje ir lieka nieko nepešęs. Tokia padėtis nuo šių metų gruodžio pabaigos keičiasi.
Pinigų už viltį nebeims
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gruodį pranešė, kad į ją kreipėsi vis daugiau vartotojų, kurie skundėsi įdarbinimo užsienyje tarpininkavimu užsiimančių įmonių veikla.
(Ne)tikėjimo krizė
Tikėjimas – didi jėga. Žmogus, bendruomenės ar ištisos tautos, gali daryti pačius tikriausius stebuklus, kai yra tikėjimas. Stebuklai: nuo prasiskyrusios jūros, apie ką rašo Biblija iki pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje, nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki 1990 metų kovo 11-osios. Pernelyg pompastiška?
Galima ir arčiau tikrovės.
Darželiuose - taupymo režimas
Tarpušvenčiu daugelyje Klaipėdos lopšelių-darželių bus sujungtos grupės, o trys keturios įstaigos iš viso nedirbs.
Nuo gruodžio 24 d. iki sausio 4 dienos uždarytas lopšelis-darželis "Žemuogėlė". Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistės Stefanijos Vancevičienės, įstaigoje vyks vamzdyno remontas.
Atėjau, pamačiau, nustvėriau...
Prekių išpardavimas visada kelia didesnį žmonių susidomėjimą. Krizei įsisiautėjus ši tendencija dar labiau stiprėja ir žmonės stengiasi pirkti tik tai, kam suteikiama nuolaida - nesvarbu, ar tai popigis sūris, ar brangus automobilis.
Praėjusiais metais viename Niujorko priemiestyje esančioje "Wall Mart" prekybos tinklo parduotuvėje pirkėjų minia negyvai sutrypė parduotuvės darbuotoją J.Damure'ą tą dieną, kai prasidėjo išpardavimas.
Ispanija žada būti kukli
Per savo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laikotarpį Ispanija sutelks visą dėmesį į ekonomikos reformą. Nuo sausio pusmetį ES pirmininkausiantis Madridas pareiškė sieksiantis, kad šalys narės prisiimtų įsipareigojimus reformuoti savo ekonomikas. Tai būtina norint įgyvendinti naują 10 metų strategiją, dėl kurios vyriausybės turėtų susitarti kitais metais. Jos tikslas - pagerinti ES ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą.
Iš duobės ropšimės skausmingai
Ekonomikos ekspertai ir politikai vienbalsiai sutinka, kad skaudžiausius ekonomikos krizės smūgius jau patyrėme. Tačiau kitąmet lengviau atsipūsti negalėsime: slėgs valstybės skolų našta, nedarbas taip pat nemažės, kils kainos ir dar sparčiau plonės gyventojų piniginės.
Ekonomikos krizė mūsų valstybę sukrėtė bene labiausiai pasaulyje. Praėjus daugiau kaip metams nuo sunkumų pradžios premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad juodžiausias krizės košmaras liko už nugaros.
2009-ieji - didžiausių išbandymų metai nuo pat Nepriklausomybės pradžios
Ekspertų prognozių, kad, jei nebus imtasi griežtų fiskalinių priemonių, Baltijos šalims gresia nauja krizė, Premjeras Andrius Kubilius nesureikšmina. Vyriausybės vadovo teigimu, Lietuva Europoje pagal ekonominius rodiklius yra "tvirta vidutiniokė".
Kaip jau ELTA skelbė, Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo, kad Baltijos šalims gresia antroji ekonominės krizės banga, jeigu šalių vyriausybėms nepavyks parengti tinkamų griežtų fiskalinių priemonių.
Ekologas Erlandas Paplauskis: „Civiliziciją palaiko tik stebuklai“
"Manau, kad žmogus neturėtų sukti sau galvos dėl klimato kaitos. Svarbiausias jo siekis - būti laimingam. Kai žmogus laimingas, jam nei lietus, nei sniegas nuotaikos negadina. Kai pradeda džiuginti žvaigždės danguje - poreikis vartoti išnyksta savaime", - sako Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
- Kaip būti laimingam visuotinės sumaišties metu?
- Man patinka Himalajuose gyvenančios tautelės.
Europa sukasi į islamišką bankininkystę
Islamiškieji bankai ruošiasi vykdyti misiją Vakaruose, bet ar tai naudinga ekonomikai? Nusivylus savo šalių vadovų gebėjimu spręsti ekonomines problemas ir dėl finansų krizės kaltinant bankus, Vakaruose vis dažniau atsigręžiama į kitokią – islamiškąją finansų sistemą, ieškant joje galimo sprendimo. Islamiškieji bankai, atrodo, to ir telaukė.
Islamo šalių teisė veikia visose gyvenimo srityse, finansų taip pat. Dabar ji pamažu plečiasi ir Europoje.
Sportininkų premijos mažinamos net 50 proc.
Atsižvelgdama į susiklosčiusią sudėtingą ekonominę valstybės padėtį Vyriausybė nutarė pakeisti 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo.
Šiuo nutarimu nuo 2010 sausio 1 d. per pusę (50 proc.) mažinamos premijos didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kitose svarbiausiose varžybose.
Apie pinigų kilmę
Tu pats esi vienintelė tavo problema ir vienintelis sprendimas. Pokyčiai yra neišvengiami, o tobulėjimas – asmeninis apsisprendimas.
Dr. Bob Proctor
Kai kurie dalykai atrodo akivaizdūs. Vienas iš jų – pinigai. Be pinigų šiuolaikiniame pasaulyje esame nedaug verti.
2012-ieji: ne pabaiga, o pradžia?
Filmų kūrėjai įaudrino žmonių fantazijas apie pasaulio pabaigą 2012-aisiais, o štai kai kurie finansų analitikai prognozuoja, kad būtent tais metais Lietuvoje turėtų pradėti kilti ekonomika.
Tačiau kol kas augantis nedarbas ir gilėjanti krizė valstybės finansų sektoriuje viršija visas pesimistiškiausias prognozes. Šiuo metu fiksuojama net 260 tūkst. bedarbių, o tokio skaičiaus Lietuvoje niekada dar nebuvo. Pavyzdžiui, 2001-aisiais, po garsiosios ekonominės krizės Rusijoje, buvo 237 tūkst.
A.Akstinavičius: Kova su drakonu ar jos imitacija?
Lietuvos ekonomikai esant krizinėje situacijoje, ženkliai mažėjant įvairioms socialinėms išmokoms, didėjant bedarbystei, eiliniam Lietuvos žmogui išgyventi darosi vis sunkiau. Kuo toliau tuo vis didesnę šeimos biudžeto dalį tenka skirti trims pagrindinėms išlaidų grupėms – maisto produktams, komunalinėms paslaugoms ir vaistams.
Graikija bankrutuoja
Nauja Graikijos socialistų vyriausybė įsprausta į kampą - šiemet šalies biudžeto deficitas sieks 13 procentų. Ar euro zonos narės turi gelbėti šalį, kuri nežino, kas tai yra biudžeto disciplina?
Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet paragino naująją Graikijos socialistų vyriausybę sekti Airijos pavyzdžiu ir priimti sunkius sprendimus, siekiančius sumažinti biudžeto deficitas.
Nerimas nuo Baltijos iki Dubajaus
Nuo finansų krizės pasaulis perėjo prie ūkio krizės ir milžiniškų valstybių skolų. Tai kelia naują nerimo bangą. Tiesa, ji ne tokia dramatiška kaip prieš metus, tačiau vis tiek verčia sunerimti. Nors, kaip manoma, blogiausi laikai jau praėjo, padėtis, susidariusi Graikijoje ir Dubajuje, rodo, kad randasi naujų labai rimtos infekcijos židinių.
Pati rimčiausia problema - fantastiškai išaugusios valstybių skolos.
R.Lukošius: Krizės pabaiga. Arba rinkos psichologija
Ar dažnai girdite klausimą, kada bus krizės pabaiga? O kiek kartų per pastaruosius metus teko išgirsti žodį „krizė"? Sunku tiksliai pasakyti? Bet turbūt nesuklysčiau sakydamas, kad ant abiejų rankų pirštų suskaičiuoti nepavyktų. Bet ne tai svarbiausia. Pats žodis turi poveikį. Žinoma, kiekvienas žodis turi vienokį ar kitokį poveikį, tačiau vieni žodžiai stipresni, kiti silpnesni. Stipriausi žodžiai – simboliai.
Brangiajam Paryžiui gresia krachas
Paryžietiška turizmo industrija kenčia kaip niekada anksčiau. Anksčiau tviskančiai Prancūzijos sostinei nereikėjo įdėti daug pastangų tam, kad prisivioliotų turistus. Tačiau dabar šios „pinigų darymo“ mašinos tempai lėtėja. Tarptautinių svečių Paryžius susilaukė beveik 9% mažiau, viešbučių užimtumas krito 10%, o eilės prie Eifelio bokšto - kaip niekuomet trumpos.
Viešbučių asociacijos prezidento Bertrand Lecourt žodžiais, Paryžiui gresia katastrofa.