2009-ieji prasidėjo labai audringai - dujų konfliktas, per kurį "Gazprom" paliko didžiąją dalį Vidurio Europos be dujų, Izraelio karinė operacija Gazos ruože, Islandijos bankrotas. Sausis tikrai neatrodė įkvepiantis.
Kapanojimasis iš krizės
Vis dėlto metai buvo ramesni nei pirmasis jų mėnuo. Pasaulis lėtai mėgino kapanotis iš ekonomikos krizės gniaužtų, ir metų viduryje pasirodė pirmieji pozityvūs atskirų valstybių ekonomikų atsigavimo ženklai. Pradėjo gerėti ekonominiai duomenys, didėti vartotojų pasitikėjimas, stabilizavosi nedarbo skaičiai. Taigi optimistai 2009-uosius galėtų vadinti nuosakiais ekonomikos atsigavimo metais. Ne veltui žurnalas "Time" JAV Federalinio rezervų banko vadovą Beną Bernankę išrinko Metų žmogumi.
Nemaža dalis Islandijos, Latvijos, Airijos, Graikijos ir net Lietuvos gyventojų tų pokyčių dar nespėjo pajusti, tad jų vertinimas gali gerokai skirtis. Vis dėlto bendrai sutinkama, kad 2009-aisiais pasaulinė krizė buvo pažabota, nors norint pasiekti ikikrizinę padėtį prireiks dar nemažai laiko.
Nauji vėjai už Atlanto
Niūrias nuotaikas padėjo sklaidyti ir tai, kad nemažai pasaulio gyventojų įtikėjo, jog naujojo JAV prezidento Baracko Obamos inauguravimas žymės naujo - gražesnio ir saugesnio - etapo pradžią. Tie, kurie tikėjosi stebuklingų permainų, per šiuos metus greičiausiai jau spėjo ir nusivilti, tačiau nereikia pamiršti, kad pokyčiai vykdomi nuosekliai. B.Obama drastiškai nekeitė JAV užsienio politikos kurso. Jis susitelkė ne į naujo turinio, bet į naujų formų paieškas. Derybos dėl sankcijų Iranui įgavo nuosaikesnį toną, sumažėjo grasinimų ir gąsdinimų. Vašingtonas prakalbo apie būtinybę "perkrauti" santykius su Rusija. Ir nors nelabai kas suprato, ką ši terminologija reiškia, aišku viena, kad kol kas JAV linkusios iš pradžių kalbėtis ir tik paskui veikti. Po dviejų George'o W.Busho kadencijų tai buvo gana netikėta. Galbūt dėl to B.Obama šiemet pelnė ir Nobelio taikos premiją.
Kad nebūtų per gerai...
Nors ir būta teigiamų veiksnių, metų viduryje kilo didelis naujas erzelis - vadinamojo kiaulių gripo pandemija. Žmonių mirtys ir prieštaringa informacija iš vyriausybių, medikų bei farmacijos įmonių beveik pusę metų dominavo žiniasklaidos antraštėse. Nesaugumas ir spėliojimas dėl galimo pandemijos aukų skaičiaus tikrai nepridėjo praėjusiems metams teigiamų emocijų, ypač pasirodžius informacijai, kad Pasaulio sveikatos organizacija nebuvo nešališka ir nesidrovėjo prisidėti prie farmacininkų pelno spekuliuojant visuomenės baime. Tačiau ir ši problema tikriausiai nekainuos mums keliasdešimties milijonų žmonių gyvybių.
Nesurastų sprendimų metai
2009-ieji taip pat gali būti įvardyti kaip metai, per kuriuos nepriimta reikšmingų sprendimų. Irano, Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi problemos vis dar neišspręstos. Didžiosios valstybės tęsia tradicinį pasišnekėjimą, kad reikia ką nors daryti, bet niekas nenori prisiimti atsakomybės. Artimuosiuose Rytuose, Afganistane ir Irake taikos bei ramybės paieškos tęsiasi, bet neatrodo, kad šiemet būtų reikšmingai pasistūmėta į priekį. Rusija ir toliau sėkmingai nevykdo savo įsipareigojimų ir yra okupavusi dalį Gruzijos. Nė per nago juodymą nepasistūmėjo ir Padniestrės klausimo sprendimas. Paskutinėmis metų savaitėmis jau atrodė, kad gali būti rastas sprendimas dėl klimato kaitos, tačiau viltys, dėtos į Kopenhagos susitikimą, taip pat perkeltos į kitų metų lūkesčių sąrašą.
Tiesa, iš ankstesnių neišspręstų klausimų galima išbraukti Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartį - Airijos gyventojai per referendumą parėmė naująją ES sąrangą ir po neilgo Čekijos bei Lenkijos prezidentų pasispardymo sutartis įsigaliojo. Ar ji sugebės realiai padidinti ES narių vienybę, padės spręsti nesutarimus dėl ekonominių ir užsienio politikos prioritetų, parodys laikas.
Vargu ar po kelių dešimtmečių 2009-uosius bus galima prisiminti kaip itin svarbius metus, įėjusius į pasaulio istoriją reikšmingais įvykiais. Juk rinkimai, konfliktai ir įvairios nominacijos vyksta kasmet.
Tomas BITINAS, politologas
