Nauja Graikijos socialistų vyriausybė įsprausta į kampą - šiemet šalies biudžeto deficitas sieks 13 procentų. Ar euro zonos narės turi gelbėti šalį, kuri nežino, kas tai yra biudžeto disciplina?
Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet paragino naująją Graikijos socialistų vyriausybę sekti Airijos pavyzdžiu ir priimti sunkius sprendimus, siekiančius sumažinti biudžeto deficitas. Prognozuojama, kad abiejų šių šalių - Airijos ir Graikijos - biudžeto deficitas šiemet priartės prie 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos ir bus didžiausias iš visų euro zonos šalių. Tai labai prastas rodiklis, palyginti su numatomu Europos Sąjungos (ES) deficito vidurkiu - 6,9 procento.
Pavyzdys - Airija
Airijos vyriausybė pelnė labai didelių pagyrų dėl finansų srities veiklos, kai ėmėsi virtinės drastiškų žingsnių problemai spręsti. Balandį buvo priimtas skubus sugriežtintas biudžetas, padvigubinti pajamų mokesčiai ir nurėžtos išlaidos. Nepaisydama masinių protestų - praėjusį mėnesį Airijoje streikavo ketvirtis milijono viešojo sektoriaus darbuotojų, - gruodį vyriausybė dar 4 mlrd. eurų sumažino valstybės išlaidas. Valdančioji centro dešiniųjų "Fianna Fail" partija dėl to jau tapo pačia nepopuliariausia politine jėga modernių laikų Airijos istorijoje.
"Airijos vyriausybė priėmė labai sunkius sprendimus, bet pasielgė teisingai, - kalbėjo J.C.Trichet. - Esu įsitikinęs, jog tokius pačius sunkius ir drąsius sprendimus priims ir Graikija."
Gelbėti ar palikti?
Europos Komisija ir ES finansų ministrai pažadėjo labai atidžiai stebėti padėtį Graikijoje. "Graikijos problemos yra visos euro zonos problemos", - pareiškė ekonomikos komisaras Joaquinas Almunia.
Analitikai teigia, kad normaliomis sąlygomis Graikija jau seniai būtų bankrutavusi. Jeigu Pietų Europos šalys 2001 metais nebūtų įstojusios į euro zoną, greičiausiai jos būtų nuolatinės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) klientės. Jau kelerius metus graikai išleidžia daug daugiau nei uždirba, o susiklosčius dabartinei padėčiai velka į bedugnę ir visą euro zoną. Graikijos bankrotas būtų didžiulis smūgis visai euro zonai. Galbūt todėl euro zonos šalių finansų ministrų pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeras pareiškė, jog apie Graikijos bankrotą net minties neturėtų būti. Tačiau, pasak analitikų, tai labai destruktyvus požiūris - euro zonos šalys neturėtų gelbėti Graikijos. Kol kas nėra jokio Graikijos gelbėjimo nuo bankroto plano, bet jei nieko nebus daroma, toks pats likimas gali ištikti Airiją ir Ispaniją. Analitikai nežino, ką reikia daryti esant tokiai situacijai. Graikija negali sumažinti valstybės išlaidų jau vien dėl studentų neramumų. Jei ES suteiks Graikijai daugiamilijardinę finansinę pagalbą, tai greičiausiai bus iš Vokietijos sąskaitos. Todėl ne juokais svarstoma mintis, ar nevertėtų sukurti euro zonos šalims europietiškos institucijos, analogiškos TVF. Tai išblaivintų tas valstybes, kurios vykdo pragaištingą finansų politiką tikėdamosis nesavanaudiškos išorinės pagalbos.
