Savivaldybės vis labiau klimpsta į skolas. Jas slegia ne tik ekonominiu pakilimu paimti kreditai, bet ir sunkmečiu nesurenkamos pajamos.
Vyriausybė savivaldą ragina dar labiau taupyti, o Seimo audito komitetas ragina griežtinti savivaldybių skolinimosi kontrolę.
Vilniaus savivaldybė – viena labiausiai prasiskolinusių Lietuvoje. Ją slegia ne tik iš bankų paimti daugiau nei
200 mln. litų paskolų, bet ir skolos paslaugų tiekėjams, kelininkams, savivaldybių įmonėms. Ši skola pasiekė beveik 410 mln. litų. Pagal spalio duomenis, kiekvienas vilnietis dabar skolingas beveik 750 litų.
Skolos slegia visus didžiuosius miestus: Kauną – per 150 mln. litų, Klaipėdą – daugiau nei 60 mln. litų, Šiaulius – beveik tokia pat, Panevėžį – 45 mln. litų skola. Didžiuosius miestus slegia ir paimti kreditai, kurie, nelygu miestui, siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių dešimčių milijonų. Tik Vilniaus ir Birštono rajonai bei Visaginas gyvena be skolų.
Anot savivaldybių, skolas augino ir Vyriausybės deleguotos papildomos funkcijos.
„2009 metais atėmė 150 mln. litų Gyventojų pajamų mokesčių įplaukų, pasiėmė į valstybės biudžetą, užkėlė PVM. Biudžetas pasiėmė transporto lengvatų panaikinimą, bet užkrovė šias išlaidas savivaldybių biudžetams“, – teigė Savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.
Asociacija skaičiuoja, kad savivaldybių skolos paslaugų tiekėjams netrukus gali pasiekti ir pusę milijardo, nes per devynis mėnesius jos užaugo pustrečio karto. Iš bankų savivalda ekonominio pakilimo metu pasiskolino 1,3 mlrd. litų.
Seimo audito komitete dirbanti darbo grupė rengia įstatymo pakeitimus, kuriais bus siekiama pažaboti savivaldybių apetitus.
„Mes komitete kalbame apie kontrolės sistemos apkeitimą mūsų valstybėje. Manome, kad ir savivaldybėse Valstybės kontrolė turi turėti žymiai didesnę įtaką“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.
Vyriausybės vadovas sunkmečiu nežada savivaldybėms tiesti pagalbos rankos ir ragina dar labiau veržtis.
„Manau, po Naujųjų mes kalbėsime ir su savivaldybių asociacija ir raginsime ieškoti tokių sprendimų, o ne vien tik ateiti prie Finansų ministerijos ar Vyriausybės ir sakyti, kad esam bankrutuojančiose situacijoje ir dabar prašome mums padėti“, – teigė Premjeras Andrius Kubilius.
R. Čapas tikisi, jog savivaldybės Vyriausybės pagalbos sulauks.
„Nors Premjeras teigia priešingau, manau, Vyriausybė pagalbos ranką išties, nes tai numatyta teisės aktų nustatytoje tvarkoje. Mes tikimės, kad bent jau ateityje valstybė nedarys drastiškų žingsnių ir taip nemažins savivaldybių biudžetų“, – kalbėjo jis.
Pirmąjį ketvirtį savivalda viliasi sulaukti 200 mln. litų kompensacijos.
Reda Gilytė, Tomas Kavaliauskas, Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“
