skolos

Nepilnamečio turtą (pvz., paveldėtą nekilnojamąjį turtą) paprastai tvarko jo tėvai, kurie vaiko vardu ir nusprendžia, ar tą palikimą priimti. Ir, nors vaiko ir tėvų turtas yra atskiri, jie savo atžalos turtą gali naudoti šeimos reikmėms. Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.

Ne paslaptis, kad paskolinti pinigų anksčiau ar vėliau tenka daugeliui. To išvengti sunku – pasitaiko, kad reikia padėti giminėms, pervesti pinigų pritrūkusiam draugui, „užmesti“ maistui, gėrimams ar pramogoms. Deja, ne visada pavyksta sėkmingai tas skolas atgauti – vieni laiką vilkina ir išsisukinėja, kiti priminimus apskritai ignoruoja.

Skolų turintys bedarbiai, pradėję dirbti, galės pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“, tai yra laikinai sustabdyti išieškojimą, o išskaitos iš atlyginimo bus mažesnės nei iki šiol, taip skatinant žmones dirbti legaliai. 0 Be to, numatyta griežtesnė nelegalaus darbo kontrolė ir didesnės baudos už pažeidimus. Tokioms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms pataisoms ketvirtadienį pritarė Seimas.

Didžiųjų Lietuvos miestų šilumos tinklai teigia, kad pastaruoju metu įsiskolinimai už tiekiamą šildymą ir karštą vandenį sumažėjo. Visgi, vidutinės prasiskolinusiųjų skolos sumos siekia šimtais eurų, o ekspertai teigia, kad nemažai šalies gyventojų vis dar susiduria su finansiniais sunkumais, mėgindami sumokėti visus mokesčius. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) centralizuotą šilumą ir vandenį tiekia daugiau nei 220 tūkst. klientų. O didesnių ar mažesnių įsiskolinimų turi apie 10 proc.

Gyventojai, nusprendę draugui ar giminaičiui paskolinti pinigų, turėtų skolą įforminti dokumentu. Anot teisininkės to nepadarius, vėliau gali būti sunku įrodyti, kad skola apskritai egzistuoja, juolab susigrąžinti pinigus. Tuo metu kreditų bendrovės įspėja, kad daugėja žmonių, kuriems sunku grąžinti skolas. Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad ruošiasi pusbroliui paskolinti 8 tūkst. eurų. „Jis stato namą ir pritrūko šiek tiek pinigų, paprašė paskolinti, o aš sutikau.

Gavę baudą ar turėdami sumokėti mokesčius dalis žmonių tai atidėlioja, nes neturi laiko, pinigų arba bando nuslėpti turtą, kad skolos nebūtų išieškotos. Specialistai įvardijo, kokių skolų, praėjus senaties terminui, išvengti pavyks, o kurios niekada nebūna „nurašomos“ ir gali būti paveldimos ar išieškomos iš sutuoktinio.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pristatė naujus planus, kaip sumažinti milijonų amerikiečių studentų paskolų įsiskolinimus, taip bandydamas savo pusėn palenkti jaunus rinkėjus prieš lapkritį vyksiančius rinkimus. Šie demokrato pasiūlymai pateikti po to, kai birželį konservatorių dominuojamas JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė jo pirminius didesnius užmojus panaikinti kelis šimtus milijardų dolerių (eurų) susikaupusios skolos.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

2024-ieji Lietuvos klubiniame krepšinyje paženklinti garbiais jubiliejais. Šalies flagmanas Kauno „Žalgiris“ mini 80-ąsias klubo įkūrimo metines, savo 60-mečius skaičiuoja Vilniaus „Rytas“ (kilo iš „Statybos), Klaipėdos „Neptūnas“ ir Panevėžio „Lietkabelis“, o „Šiauliai“ (kilo iš „Kelininko“) švenčia savo 40-metį.

Pranešama, kad atlikėjas Bruno Marsas persikraustęs į Las Vegasą neva sukaupė didžiulę lošimo skolą. 38 metų dainininkas naujausią savo pasirodymą Nevadoje pradėjo vasario mėn. ir turėtų koncertuoti iki balandžio. 2024 m. pradžioje Bruno pradėjo devintuosius rezidentūros metus, rašo thesun.ie. Dabar dainininkas esą yra skolingas „MGM Grand Casino“ 50 mln. dolerių azartinių lošimų skolos. Pasak „News Nation“, Bruno esą moka savo skolas tiesiogiai kazino.

Skolų turintys gyventojai į jas žiūri skirtingai. Vieni nieko nedaro ir skolos tik kaupiasi, kiti bando jas grąžinti. Tačiau tikina, kad kartais to padaryti neįmanoma, nes grąžinama skolos įmoka viršija mėnesines palūkanas. Tuo metu antstoliai komentuoja, kad geriausia iš viso neprisidaryti skolų. O, jeigu jų jau yra, būtina tartis tiek su kreditoriumi, tiek su antstoliais.

Dažnas gyventojas, tikėdamasis didesnės algos, vyksta dirbti į užsienį. Tačiau tuo pačiu metu jiems „Sodra“ ima skaičiuoti skolas, jeigu žmonės neišsiregistruoja iš Lietuvos.  Šiuo metu skolingų asmenų skaičius viršija 200 tūkst. O vieno gyventojo vidutinė skola viršija 1 tūkst. eurų. Šie pinigai bet kada gali būti nuskaityti nuo sąskaitos.

Daugeliui žmonių yra atsitikusi tokia situacija, kad užmiršus sumokėti už paslaugas susidaro skola, už kurios administravimą reikalaujama sumokėti skolos administravimo mokestį. Kyla klausimas – kada skolininkas privalo mokėti skolos administravimo mokestį, o kada ne? Egzistuoja keletas skolos administravimo mokesčio ir išlaidų atsiradimo prielaidų, pranešime žiniasklaidai komentuoja advokatas Aleksandras Kovalevskis.

Gydymas nuo priklausomybės lošimams – sudėtingas ir ne visiems finansiškai prieinamas. Tačiau, pasak specialistų, problema didelė. Sukrečiančios lošimų istorijos, pasibaigusios nelaimingai, ekspertams kelia klausimą, ar nuo priklausomybių tikrai stengiamasi žmones apsaugoti, ar iš jų pasipelnyti.  „Aš esu“ priklausomų žmonių bendruomenės vadovas Kęstutis Dvareckas pasidalino istorija, kai nuo lošimų priklausomas žmogus atvyko su artimaisiais gydytis.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kuri nori išsiskirti su girtaujančiu ir oficialiai niekur nedirbančiu vyru, tačiau šiai vis pritrūksta ryžto. Linas sako esąs pasimetęs, nes vos tik namuose kalba pasisuka apie skyrybas ir advokatus, Laima iškart pradeda išsisukinėti. Poros situacija domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Linas sako nesuprantantis, ar Laima iš tiesų nori skyrybų, ar tik taip reikalauja iš jo dėmesio.

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje lygos generalinė direktorė Rasa Liuimienė ir vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas išsamiau paaiškino „Gargždų“ klubo bankrotą ir pasitraukimą iš aukščiausios šalies lygos. Spaudos konferencijoje nebuvo Dubajuje esančio Remigijaus Milašiaus. LKL prezidentas galėjo atsakyti į žurnalistų klausimus nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe LKL atstovai nepasinaudojo.

Prieš penkias dienas „Gargždų“ komanda paskelbė, kad dėl finansinių sunkumų nesibaigus sezonui traukiasi iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL). Nors nuo tada LKL ėmėsi ieškoti būdų, kaip išsaugoti klubą, visgi, kaip pranešama dabar, to padaryti neįmanoma. Klubą planavo perimti Klaipėdos rajono savivaldybė po to, kai komandos vadovas Ovidijus Jakubaitis atskleis visas skolas ir tikrą finansnę būklę.

Verslo ir buitinių vartotojų atstovai į šuns dienas deda ESO šimto šešiasdešimties mln. eurų skolos grąžinimo planą. Vartotojai piktinasi, kad ESO viena ranka grąžins skolas, tačiau kita tuo pat metu didins tarifą ir surinks atgal beveik 100 milijonų. Verslas nesutinka laukti pinigų ilgiau už buitinius vartotojus ir piktinasi, kad grąžintos sumos bus perpus nuvertėjusios.

Gruodį skolų turėjo 160 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 38 tūkst. įmonių, bendra jų įsiskolinimų suma siekė 712 mln. eurų – 12 proc. mažiau nei 2020-ųjų gruodį (807 mln. eurų), rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ tyrimas. Prieš trejus metus skolų turėjo 162 tūkst. gyventojų bei 40 tūkst. įmonių. Anot jo vadovo Aurimo Kačinsko, skolininkų skaičius metų pabaigoje išauga, tačiau jie iki Naujųjų metų stengiasi sumažinti savo vėluojančius įsipareigojimus.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Naujų savininkų valdoma ir pertvarkoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ atsikratyti skolų ir tęsti veiklą planuoja didindama naujų gaminių pardavimus, parduodama nekilnojamąjį turtą. Neatmetama galimybė, kad į gamyklą ateis naujas investuotojas, jei reikės, bus mažinamas darbuotojų skaičius, nurodoma kreditoriams teikiamame įmonės restruktūrizavimo plano projekte.

„Sodrai“ skolingų įmonių per metus sumažėjo 3 proc. – jos fondui šiuo metu skolingos 11 mln. eurų, skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“. Vidutinė vienos įmonės skola šiuo metu siekia 3 tūkst. eurų – tai žemiausias rodiklis per pastaruosius 12 mėnesių. „Scorify“ verslo sprendimų vadovų Jurga Tamašauskaitė sako, kad tai rodo verslo pastangas laikytis įsipareigojimų valstybei.

Lietuvos Caritas skelbia, kad neišgalintys susimokėti už teisines konsultacijas metų pabaigoje tai galės padaryti nemokamai. Aštuntus metus iš eilės rengiamos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Carito akcijos metu neatlygintinai savo teisines žinias žmonėms dovanos beveik 200 advokatų bei jų padėjėjų. Caritas pradeda registraciją į konsultacijas, kurios vyks nuo lapkričio 27 iki gruodžio 8 dienos visoje Lietuvoje.

Gyventojai, kurie turi skolų arba nori jas susigrąžinti, turėtų nedelsti. Antstoliai vardija atvejus, kuomet skoloms gali sueiti senaties terminas ar jos gali būti pripažintos beviltiškomis. Todėl norintys atgauti skolas turi suskubti jas išsireikalauti. O skolingi gyventojai, kuriems jau pradėtas skolų išieškojimo procesas, turėtų nedelsti ir kuo greičiau jas grąžinti. Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus. „Turiu 5 tūkst.

Mindaugas nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio švarus jau nuo šių metų sausio, bet jo sveikimo procesas buvo labai sudėtingas, nes vyras vis atkrisdavo. Šiuo metu vyras dirba plataus profilio statybininku, bet turi daugiau nei 10 tūkst. eurų skolų, todėl darbuojasi nelegaliai, sąskaitą turi atsidaręs užsienio banke ir jokių skolų nemoka.

Jei susituokiama be vedybų sutarties, turtas ir pajamos tampa bendri. Tokiais atvejais skaudžios gali būti ne tik turto, bet ir skolų dalybos, kai vieno iš partnerių paimtą kreditą tenka grąžinti abiem. Gali būti ir taip, kad prieš santuoką prasiskolinusio asmens skolos nuskaičiuojamos ne nuo jo, o jo sutuoktinio pajamų. Pavyzdžiui, garsiai viešojoje erdvėje nuskambėjusi nuomonės formuotojų – Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio – skyrybų drama tęsiasi iki šiol.

Paveldėjimo gavimas dažnai asocijuojasi su geresne finansine padėtimi. Vis tik taip būna toli gražu ne visada – kartais gali tekti mokėti didelius mokesčius ar dešimtis tūkstančių siekiančias velionių skolas. Specialisčių teigimu, paveldėjus turtą iš tėvų mokesčiai grėstų tik siekiant jį parduoti. Paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių gali tekti susimokėti du kartus.

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pradėjo 31-ąjį savo gyvavimo sezoną. Po vienerias rungtynes sužaidė visos dvylika komandų, kurios pasak buvusio krepšininko, sporto vadybininko, o dabar Vilniaus miesto tarybos nario Lino Kvedaravičiaus, sezonui įsibėgėjus turėtų suskilti į tris aiškias lentelės dalis – lyderių, vidutiniokų ir autsaiderių ketvertus. Visas stipriausios šalies krepšinio diviziono rungtynes galite patogiai stebėti jums patogiu metu „Go3“ televizijoje.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.

Norėdama paskatinti įsiskolinusius bedarbius dirbti legaliai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sumažinti išskaitas iš darbo užmokesčio skolininkams, tačiau kartu siekia stipriai sugriežtinti baudas darbdaviams už nelegalų įdarbinimą. Kitaip tariant, bandoma pasiekti, kad skolininkai nebūtų spiriami į kampą dirbti nelegaliai, o darbdaviai nebūtų suinteresuoti tuo pasinaudoti.  Nelegaliai darbuotojus darbinantys juridiniai asmenys būtų baudžiami 2,5 proc.

Rekordiškai augančios paskolų palūkanos keičia tautiečių elgesį. Žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui ar kelionėms paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai,  siūloma tris kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš minimalios algos, o įsidarbinusius ilgalaikius bedarbius pirmus metus ketinama apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo. Apie tai šeštadienį pranešė LRT radijas.   „Jeigu žmogus ilgą laiką nedirbęs, bet jeigu pradeda dirbti, pirmus metus jam nebūtų išskaitų, o paskui jos būtų mažesnės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo beveik 207 tūkst. antstoliams perduotų skolininkų. Jų įsiskolinimai įvairiems kreditoriams viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė įstatymo projektą dėl šalies skolos „lubų“ padidinimo, kurį Kongresas priėmė po kelias savaites trukusių ginčų, ir taip išvengė katastrofiško įsipareigojimų nevykdymo, pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas pasirašė 2023 metų Fiskalinės atsakomybės įstatymą, kuriuo sustabdomas vadinamųjų skolos „lubų“ nustatymas, tam, kad būtų galima atnaujinti skolinimąsi ir apmokėti sąskaitas, taip išvengiant įsipareigojimų nevykdymo.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį pažymėjo, jog tarp JAV prezidento Joe Bideno ir respublikonų lyderių pozicijų dėl vyriausybės skolos ribų padidinimo egzistuoja „didelis atotrūkis“. Pareigūnė išsakė komentarus duodama interviu kanalui CNBC likus dienai iki J. Bideno susitikimo su Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy ir Senato respublikonų lyderiu Mitchu McConnellu Baltuosiuose rūmuose kartu su aukščiausiais Kongreso demokratais.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen sekmadienį perspėjo, kad jei Kongresas nesuskubs padidinti vyriausybės skolos lubų, kils „finansinis ir ekonominis chaosas“.  Respublikonai spaudžia prezidentą Joe Bideną sutikti su išlaidų mažinimu mainais už nacionalinio skolinimosi limito panaikinimą, tačiau J. Yellen tvirtina, kad skolos padidinimas yra JAV įstatymų leidėjų pareiga.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Grąžinti skolas vėluoja daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių, nuo rudens skaičius paaugo net dešimtadaliu. Dalį tautiečių skolininkais pavertė aukštos energetikos kainos, tačiau daug žmonių nevengia greitųjų kreditų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad žmonės nevengia pirkti ateities sąskaita, neįvertindami galimų rizikų.

Ina, netekusi kojos, iš protezą jai gaminusios įmonės sulaukė grasinimų ir šantažo. Algis už netinkamą protezą „liko skolingas“ 1300 eurų. Aldona daugiau nei metus leido neįgaliojo vežimėlyje, nes galūnės gamintojas, nieko nepaaiškinęs, savo „kūrinį“ atsiėmė.

Lietuvoje apie 14 procentų darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas, viršijančias minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iš skolininkų algų.

Lietuvoje apie 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turi įvairių skolų, todėl yra priversti turėti reikalų su antstoliais. Ekspertų manymu, tai užprogramuoja skurdą ir mažina motyvaciją legaliai dirbti, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų.

Specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu skolininkų Lietuvoje daugėja. Tai siejama tiek su infliacija, tiek su griežtesniais skolų išieškojimo terminais, pasibaigus pandemijai. Taip pat skolų specialistai pastebi, kad gyventojai patys lengvabūdiškai paskolina savo pinigus ir vėliau jų neatgauna. Skolų valdymo ir registravimo internetinės platformos „Eskolos“ vadovė Erika Kimbartaitė-Zabarauskienė pastebėjo, kad skolininkų skaičius Lietuvoje išaugo.

Su pajamų trūkumu padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas bent kartą per pastaruosius metus susidūrė 35 proc. šalies gyventojų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas su tokiais sunkumais susidūrė 3 ir daugiau kartų per metus. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Nors 35 proc.

Lietuvos gyventojų skolų suma siekia 364,8 mln. eurų – beveik 6,8 mln. eurų daugiau nei šių metų pradžioje, rodo naujausia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. „Creditinfo Lietuvos“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas teigė, kad žmonių įsiskolinimo padidėjimą galima sieti su išaugusiomis elektros, dujų bei šilumos kainomis.

Dukra sako, kad tėvas iš jos reikalauja neįsivaizduojamo dydžio finansinės paramos. Asta „TV Pagalbos“ studijoje pasakojo, kad su savo vaikais gyvendama pas tėvą nuolatos patirdavo smurtą ir užgauliojimus. Esą dabar tėvas reikalauja iš jos tūkstančių eurų ir nori išmesti ją iš savo namų. „Aš jau esu iš jo išėjusi, nebegaliu ten gyventi, nes jis gali bet kada palipęs į antrą aukštą smurtauti“, – pasakojo Asta. Visas dukros kalbas tėvas pavadino paprasčiausiu melu.

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc.

2013 m. vasario viduryje Lietuvoje tvyrojo daug nerimo ir nežinios. Šv. Valentino romantiką tuomet spėriai išsklaidė žinios apie galimą Ūkio banko bankrotą. Gandai netrukus virto realybe, o banko griūtis vienaip ar kitaip palietė dažną lietuvį.   Likus kelioms dienoms iki oficialaus Ūkio banko bankroto paskelbimo, prie banko filialų visoje Lietuvoje nusidriekė sovietmetį primenančios eilės – žmonės skubėjo atsiimti savo indėlius.