Egzistuoja keletas skolos administravimo mokesčio ir išlaidų atsiradimo prielaidų, pranešime žiniasklaidai komentuoja advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Pirma, skolos administravimo mokestis atsiranda, kai skolininkas neįvykdo savo prievolės laiku ir kreditorius pats vykdo skolos išieškojimo ne teisme procedūrą ir dėl skolos išieškojimo/administravimo faktiškai patiria išlaidų.
Antra, kreditorius gali sudaryti skolos administravimo sutartį su skolų išieškojimo įmone ir dėl to patirti išlaidų skolai išieškoti (skolos išieškojimo paslaugai apmokėti).
Trečia, kreditorius gali perleisti (parduoti) savo reikalavimą į skolininko skolą įmonei, kurios veikla yra susijusi su skolų pirkimu ir jų išieškojimu teismine ar neteismine tvarka.
Skolininko pareigą atlyginti kreditoriaus išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, numato civilinis kodeksas, kuris teigia, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Taigi, kai skolininkas laiku nesumoka sutartyje numatytos sumos, kreditorius gali reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau juos privalo įrodyti rašytiniais dokumentais.
„Į kreditoriaus patiriamus nuostolius gali būti įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Protingos išlaidos reiškia, kad kreditorius turi būti realiai jas patyręs išieškodamas skolą iš skolininko. Tokiomis išlaidomis gali būti pripažinti pretenzijos ar raginimo sumokėti skolą parengimo kaštai, išlaidos pašto paslaugoms ir kitos pagrįstos bei realiai patirtos kreditoriaus išlaidos siekiant atgauti skolą iš skolininko“, – komentuoja advokatas A. Kovalevskis.
Kreditorius reikalaudamas iš skolininko skolos administravimo mokesčio, turi įrodyti jo pagrįstumą.
Verta pažymėti, kad skolos administravimo mokestis laikomos pagrįstu, kai jį numato įstatymas. Jei sutartis, iš kurios kilo skola, buvo sudaryta tarp dviejų verslininkų, tai kreditorius tokiu atveju įgyja teisę ne tik į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas bet ir teisę reikalauti iš skolininko 40 eurų sumą. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
„Tais atvejais, kai skola susidaro dėl fizinio asmens (vartotojo) veiksmų, o kita šalis yra verslininkas, tai verslininkas sudarydamas su vartotoju sutartį turi gauti jo sutikimą dėl kiekvieno taikytino mokesčio apimant ir skolos administravimo mokestį. Kai sutartyje nėra aiškiai išreikšto sutikimo dėl skolos administravimo mokesčio, skolininkas neprivalo tokio mokesčio mokėti. Visgi, jeigu yra išreikštas aiškus sutikimas dėl tokio mokesčio, tuomet kreditorius turės teisę jo reikalauti iš skolininko“, – teigia advokatas A. Kovalevskis
Kreditoriui sudarius paslaugų sutartį dėl skolų administravimo su skolų išieškojimo įmone, ši įmonė tampa kreditoriaus atstovu – veikia jo interesais ir jo vardu.
Tokiu atveju pats kreditorius privalo atlyginti skolų išieškojimo įmonei išlaidas, patirtas vykdant jo pavedimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko.
Tokia nuostata dažniausiai būna numatyta ir pačioje kreditoriaus bei skolų išieškojimo įmonės sudarytoje sutartyje. Taigi, šiuo atveju skolų išieškojimo įmonės išlaidas, apimant ir skolos administravimo mokestį, turi sumokėti kreditorius, o tik sumokėjęs tokias išlaidas (jas faktiškai patyręs), jų kompensavimo gali reikalauti iš skolininko.
Kai kreditorius skolą administruoti perleidžia skolų išieškojimo įmonei, tai skolininkas turėtų žinoti, kad jis neturi patirti papildomų išlaidų dėl tokios įmonės įprastinės veiklos. Pavyzdžiui, registruotų pranešimų, trumpųjų žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui ar užklausų registro tarnyboms teikimas yra skolų administravimo įmonių normali ūkinė veikla ir iš skolininko negali būti reikalaujama už ją sumokėti. Tokios išlaidos yra laikomos skolų administravimo įmonės veiklos sąnaudomis, kurias ji prisiima savo valia ir rizika.
Jei kreditorius perleidžia (parduoda) reikalavimo teisę į skolininko skolą kitam asmeniui, tai tik toks asmuo (naujasis kreditorius) turi teisę reikalauti skolos išieškojimo išlaidų ar skolos administravimo mokesčio iš skolininko ir tik po to, kai pateikia skolininkui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
