Islamiškieji bankai ruošiasi vykdyti misiją Vakaruose, bet ar tai naudinga ekonomikai? Nusivylus savo šalių vadovų gebėjimu spręsti ekonomines problemas ir dėl finansų krizės kaltinant bankus, Vakaruose vis dažniau atsigręžiama į kitokią – islamiškąją finansų sistemą, ieškant joje galimo sprendimo. Islamiškieji bankai, atrodo, to ir telaukė.
Islamo šalių teisė veikia visose gyvenimo srityse, finansų taip pat. Dabar ji pamažu plečiasi ir Europoje. Kokie yra islamiškosios bankininkystės pranašumai ir trūkumai? Galbūt verta atsisakyti lupikiška vadinamos vakarietiškos bankų sistemos ir pereiti prie islamiškosios?
Gražu kaip pasakoje...
Visuotinis ekonomikos nuosmukis tapo palankiu momentu populiarinti savo paslaugas. Indonezijos prezidentas Susilo Bambangas Yudhoyono šiemet yra pareiškęs, kad islamiškiesiems bankams atėjo laikas atlikti misiją Vakaruose, t. y. plėsti čia veiklą. Pasak jo, islamiškosios finansinių paslaugų įstaigos neinvestuoja į nelikvidų turtą, todėl finansų krizė jų nepalietė taip, kaip vakarietiškųjų.
Islamiškųjų finansinių paslaugų populiarėjimą, matyt, lemia ir dėl ekonomikos nuosmukio padidėjęs žmonių nusivylimas kapitalizmo ir socializmo materialinėmis vertybėmis bei noras atsigręžti į moralines.
Pastarąsias ir siūlo islamiškoji bankininkystės sistema. Joje bankų ir jų klientų santykiai grindžiami partnerystės principais. „Jeigu skolini pinigų žmogui, kuris jų neturi, nežiūrėk į jį, kaip kreditorius“, − vieną pagrindinių bankininkystės principų apibrėžia palūkanų mokėjimą ir jų ėmimą draudžiantis islamo įstatymas.
Taip pat už skolinamą kapitalą neleidžiama imti iš anksto fiksuoto mokesčio dėl iš anksto nenuspėjamo pelno principo. Islamiškosios finansų įstaigos taip pat neinvestuoja į alkoholinius gėrimus, lošimą, kiaulienos gamybą ir kitas sritis, kurias Šariato įstatymai laiko neteisėtomis.
Tam, kad būtų užtikrintas religinės teisės laikymasis, į banko priežiūros komitetą įeina Religinė taryba. Ji peržiūri ir patvirtina visas operacijas, paslaugas, dokumentus, banko pasiūlymus prieš juos pateikiant klientui.
...bet realybė sudėtingesnė
„Nereikia manyti, kad vakarietiškus bankus pakeitus islamiškaisiais visos finansinės bėdos bus išspręstos. Iš tiesų didelio skirtumo nėra: islamiškieji bankai ima didelius mokesčius, nes nereikia mokėti palūkanų. Taigi jie gauna tokius pat pinigus, tik vadina juos kitaip“, − komentavo investicijų fondo „Prudentis“ direktorius ir fondo valdytojas Andrius Balaišis.
Kad pagal Šariato teisę veikiantis bankas tinkamai įvertintų remiamo verslo partnerio – verslininko, kuriam skolina, – projekto patikimumą, banko darbuotojai turi būti itin aukštos kvalifikacijos. Projekto, į kurį investuojama, nesėkmės atveju bankas negauna jokios naudos.
Procentai nuo pelno
Pagal partnerystės principą bankas iš skolininko, kaip iš verslo partnerio, gauna iš anksto nenustatytus procentus nuo projekto pelno atitinkamai pagal skolinto kapitalo dydį. Jeigu bankas yra ne vienintelis skolintojas tam pačiam projektui – procentai nuo pelno dalijami atitinkamai pagal kiekvieno investuotą kapitalo dalį. Taigi, siekdamos pelno, islamiškosios finansų įstaigos linkusios daryti ir rizikingesnes investicijas.
Be to, islamiškosios finansų institucijos yra mažos, jų produktų sertifikavimas, veiklos administravimas – sudėtingi. Dėl visų išvardytų priežasčių jų veiklos įkainiai yra žymiai didesni nei įprastų bankų.
TIK FAKTAI
Šariatas, šventasis islamo įstatymas, yra dominuojanti teisė Saudo Arabijoje, Irane. Kai kurios kitos islamo šalys, pavyzdžiui, Turkija, atsisakė Šariato ir perėjo arba iš dalies perėjo prie adaptuotos europietiškos teisinės sistemos.
Islamiškoji bankininkystės ir draudimo sistema pasaulyje pripažinta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, 1975 metais įsteigus „Dubai Islamic Bank“ – pirmąjį modernų islamo banką.
Siekiant europiečius supažindinti su islamiškosios finansinių paslaugų sistemos privalumais Londone 1978-aisiais buvo įkurtas Europos islamiškasis trestas, 1985 metais – Tarptautinis islamo studijų centras. 1990-aisiais Londone įkurtas Islamo bankininkystės institutas.
Pasaulyje šiuo metu veikia per 270 islamiškų finansines paslaugas teikiančių institucijų. Jų turtas vertinamas daugiau nei 250–300 mlrd. JAV dolerių, vidutinis jų metinis augimo tempas – apie 15 proc.
Daugelyje JAV, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos universitetų yra dėstoma islamiškosios bankininkystės sistema.
