Niekas negalėtų paneigti, kad žmonių nusivylimas valdžia yra didžiulis. Apie tai kalba ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Prieš metus Seimo rinkimus gana įtikinamai laimėjusios dešiniosios jėgos baigia išbarstyti paskutinius žmonių pasitikėjimo trupinius. Lengviausia dėl to apkaltinti ekonominį sunkmetį ir drastiškas priemones, kuriomis bandoma su juo kovoti.
Tačiau, ar nereikėtų valdančiajai daugumai į daugelį savo sprendimų pasižiūrėti kritiškiau. Juk daugelio klaidų buvo galima išvengti, jeigu arogantiška ir pernelyg savimi pasitikinti valdančioji dauguma būtų išgirdusi opozicijos balsą. Opozicijos atstovai ne kartą vieningai prašė negriauti mokesčių sistemos, reikalavo atlaisvinti pančius verslui, ieškoti, kaip pritraukti pinigų įmonių gyvybiškai svarbioms apyvartinėms lėšoms papildyti. Nepajėgdamas išlaikyti padidėjusios mokesčių naštos smulkusis ir vidutinis verslas masiškai pradėjo trauktis į „šešėlį“. Penkis kartus išaugo norinčiųjų emigruoti žmonių skaičius.
O valdantieji nuolankiai flirtavo su komerciniais bankais. Rezultatas – pati valstybė su didžiausiomis palūkanomis skolinasi iš komercinių bankų, kuriems nebelieka jokios motyvacijos pigiau kredituoti verslo subjektus. Neišgirstas liko ir daug kartų kartotas pasiūlymas skolintis iš Tarptautinio valiutų fondo, o ne praskolinti valstybę komerciniams bankams. Dar vienas fiasko patyrė apgailėtinos derybos su bankais dėl paskolų studijuojantiems aukštosiose mokyklose, daugelį jaunų žmonių paversdamos bankų įkaitais ne vieneriems metams.
Valdančiųjų klaidas nelengva būtų ir ant jaučio odos surašyti, tačiau didžiausioji jų – nenoras išgirsti kritikos ir klaidas pripažinti. Tad žmonėms lieka vienintelė viltis – šalies vadovė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Turbūt ne vienas Lietuvos pilietis, klausydamas naujųjų metų išvakarėse jos interviu, tikėjosi iš šalies vadovės iniciatyvos ir ryžto keisti situaciją iš esmės. Kiek galima leisti valdančiajai daugumai daryti klaidas? Juk už jas teks mokėti ateities kartoms ir kitoms vyriausybėms. Būtent kitoms vyriausybėms teks vėl kurti tūkstančius prarastų darbo vietų, taisyti nevykusią aukštojo mokslo reformą, teks kompensuoti prarastas pensijas ir t.t.
Deja, šalies vadovė ėmėsi skirstyti politines jėgas: į mylinčius tėvynę, dėl jos užsikraunančius didžiulę nepopuliarumo naštą ir tik norinčius sugrįžti į valdžią... Ar tokioje situacijoje nereikėtų bandyti konsoliduoti politinių jėgų ir padalinti atsakomybės naštą, juk neįmanoma privatizuoti meilės Tėvynei. Ji įrodoma darbais ir teisingais sprendimais. Ar daug dar reikės Vyriausybei padaryti klaidų, jog ir šalies vadovė patikėtų, kad nuolankumo ir paklusnumo neužtenka, reikia ir kompetencijos.
Seimo LSDP frakcija
