darbas užsienyje

Nors įdarbinimo agentūros, siūlančios darbą užsienyje, vertinamos prieštaringai, tačiau Lietuvoje tokias paslaugas teikiančių įmonių daugėja kasmet. Įstatymais reguliuojama, kad įdarbintojai negali imti mokesčių už darbą, bet istorijos apie tūkstančius litų sumokėjusius darbininkus netyla. Ar įmanoma rasti patikimą įdarbintoją ir kur kreiptis, jei nepavyko, aiškinasi Anglija.lt.

Statistika skelbia, kad slaugytojų šalyje nuolat mažėja. Teigiama, jog per dešimt metų slaugytojų ir akušerių šalyje sumažėjo maždaug dešimtimi tūkstančių. Tam įtakos, be abejo, turėjo, kad kolegijos išleidžia mažiau specialistų, bet ir augantys emigracijos mastai. Buvo laikas, kai Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas kasmet į gyvenimą išleisdavo po septynias grupes diplomuotų slaugytojų.

Jau metus laiko galiojantis laisvas darbo jėgos judėjimas piliečiams iš aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių į Vokietija priviliojo santykinai mažai imigrantų. Pernai į šalį dirbti atvyko 79 tūkst. žmonių iš tokių šalių, kaip Lenkija, Čekija ar Vengrija, Niurnberge pranešė Vokietijos darbo agentūros darbo rinkos ir profesinio tyrimo institutas (IAB), kuriuo remiasi agentūra AFP. Tai yra 43 000 imigrantų daugiau ei 2010-aisiais.

„Ieškome išvaizdžios 18–27 m. merginos darbui aptarnavimo srityje Vokietijoje. Aukštasis išsilavinimas ir darbo patirtis nebūtini. Kreiptis tel...“ – tokie skelbimai kaip jaukas „užkabina“ ne vieną lietuvaitę. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) įspėja, kad į prekybininkų žmonėmis pinkles patenka ne tik moterys, bet ir vyrai. Neretai patiklius tautiečius darbo pasiūlymas ne nuveda prie sotaus gyvenimo, o nugramzdina į alinantį išnaudojimą.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Lietuva – šalis, kurioje tariame pirmuosius žodžius, mokomės rašyti, klausyti. Čia mes subręstame arba, kitaip sakant, pasiruošiame pažiūrėti gyvenimui į akis. Bet ateina diena, kai nutariame, jog reikia vykti į pasaulį laimės ieškoti. Mus pradeda erzinti nestabili mokesčių bei švietimo sistema, nenuosekli politika ir ribotos galimybės susirasti darbą. Keliame sparnus ir skrendame ten, kur turėtų būti geriau – dažniausiai į Didžiąją Britaniją. Tuomet mokomės gyventi iš naujo.

Kompiuterių saugumo ekspertai perspėja apie šalyje pradėjusį plisti sukčiavimo būdą, kuomet sukūrę fiktyvią įmonę ir jos vardu teikdami patrauklius pasiūlymus aferistai taikosi į darbu užsienio kompanijose besidominčius asmenis. Sukūrę įmonės egzistavimą neva įrodančią interneto svetainę ir joje pateikę įmonės adresą, sukčiai siekia išvilioti asmeninius duomenis ir netgi pinigus. „Tai gana plačiai paplitęs sukčiavimo būdas už Atlanto, kuris mūsų šalį pasiekė pakankamai neseniai.

Vyriausybėms verčiant toliau veržtis diržus, didėjant nedarbui, daug europiečių traukia ieškoti geresnio gyvenimo į tolimą Australiją. Daugiausiai imigrantų atvyko iš Airijos, kuri pati anksčiau laikyta gerovės sala, taip pat daug žmonių atvyko iš Graikijos ir Italijos, praneša LTV „Šiandien“. Ne tik šiluma ir vaizdinga Australijos pakrantė traukia imigrantus iš Europos šalių, kurios pačios anksčiau viliojo atvykėlius geresniu gyvenimu, galimybe užsidirbti.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Kaip silkių žūtis, taip ir Lietuvos bedarbių paslaptingas išnykimas turi loginį paaiškinimą. Manoma, kad į Norvegijos pakrantę silkių tuntus persekiodamos išstūmė jomis mintančios žuvys plėšrūnės. Į kokį krantą buvo išstumti Lietuvos bedarbiai, nesunku atspėti pasisukiojus aplink Anglijos darbo biržas – lietuvišką šneką čia išgirsi daug dažniau nei prieš keletą metų.

„Dažnai nesuprantu, kodėl žmonės neišnaudoja galimybių keliauti dirbti į užsienį – juk jei kažkas nepatiks, visuomet galima grįžti namo“, – sako Colinas Smithas, Honkonge sėkmingai dirbantis kompanijos „Orchard Capital Partners Limited“ teisininkas. Vyriškis gali pasigirti nemenka darbo užsienyje patirtimi, kuria sutiko pasidalinti su „Bbc.co.

Buvęs darbų prižiūrėtojas teigia buvęs priverstas palikti darbą didžiausiame Britanijos bananų pakavimo fabrike dėl to, kad parašė skundą kompanijos vadovybei apie tai, kad negali susikalbėti su savo pavaldiniais lenkais, rašo „Mail Online“. Paulo Franco tikina, kad buvo neįmanoma dirbti „Fyffes“ gamykloje, esančioje Coventryje, nemokant lenkų kalbos. Iš Portugalijos kilęs vyras pasakoja, kad visi pasitarimai ir mokymai buvo rengiami lenkiškai.

Prieš porą savaičių paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad dirbančių britų skaičius pernai sumažėjo 311 tūkst., o dirbančių užsieniečių gretos pasipildė 181 tūkst. žmonių. Paskelbus tokius duomenis, britų dienraštis „The Daily Mail“ pakalbino tris verslininkus apie jų patirtį ir kodėl jie mieliau renkasi imigrantus. Santechnikos paslaugų bendrovės „Pimlico Plumbers“ savininkas Charlie's Mullinsas sakė, kad britai „norėtų būti futbolininkais, o ne dirbti normalų kasdienį darbą.

Vyrai iš Rytų Europos Britanijoje tampa darbą žadančių, tačiau vėliau šiuolaikiniais vergais juos paverčiančių gaujų aukomis, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Gediminas Rekešius sėdėjo parke iš gurkšnojo kavą, kai jam buvo užduotas klausimas, kurį atsakęs jis tapo šiuolaikiniu vergu. „Ar Jūs dirbate?“ – jo paklausė vidutinio amžiaus vyras, prisėdęs ant suoliuko prie Kauno klinikų. Vyras, žinoma, žinojo atsakymą. Tai buvo gana vėsi popietė balandžio pabaigoje.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Trečdalis Lietuvos gyventojų nesikeltų gyventi į kitą vietą šalyje dėl naujo darbo, nors beveik pusė yra nepatenkinti dabartiniu darbu arba jo neturi. Tuo tarpu išvykti dirbti į užsienį yra pasiryžę 95,5 proc. žmonių.Praėjusių metų pabaigoje tokių buvo 76,1 proc. Šis skaičius auga ir artėja prie absoliučios daugumos, nepaisant šalyje jaučiamos atlyginimų stabilizacijos. Minėtus duomenis atskleidė personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa.

Net 14 proc. ukrainiečių dirba ne Tėvynėje. Kaip skelbia lenta.ru, daug Ukrainiečių dirba užsienio valstybėse. Dažniausiai ukrainiečiai vyksta dirbti į Rusiją, JAV, Izraelį, Čekiją, Vengriją, Lenkiją. Analitikų teigimu, daugumu išvykusių dirbti į užsienį tai daro dėl socioekonominės situacijos šalyje. Pastaruoju meto Ukrainos ekonomiką krečia ne tik ekonominė suirutė, bet ir politiniai korupcijos skandalų akcentai. Ukrainos ekonomika pasiskirstė regionais.

Nemokamas gyvenimas Vokietijoje, stabilus darbas, atlygis – nuo 5 tūkst. litų. Tereikia mokėti šnekamąją vokiečių kalbą. Perskaičius skelbimą apie tokį darbo pasiūlymą susimąstai: gal mesti viską ir važiuoti? Galima išvykti be cento Internete sklandantis darbo pasiūlymas „Gerai apmokamas darbas Vokietijoje – komandiruotė“, atrodo, įkandamas bet kam, kas susišneka vokiškai. Esą viso labo reikės padėti nedidelėms lietuviškai kalbančioms darbuotojų grupėms susikalbėti vokiškai darbo vietoje.

Vyriausybė užsimojo į privačias rankas perleisti valstybei priklausančias gražiausias Palangos vietas. Skubėdami tai padaryti iki Seimo rinkimų valdantieji taip nuleido kainą, kad pakvipo pajūrio išpardavimu.

Imigrantai iš Lenkijos sako, kad galbūt grįžtų į tėvynę, jei joje būtų pakankamai darbo. Tėvynėje jie labiausiai pasigestų Britanijoje suteikiamų patogumų ir gal truputį... vietinio maisto. Peteris Szczypulkowskis Londone gyvena jau 11 metų. „Baigiau studijas ir atvykau į Britaniją, kad pagerinčiau savo anglų kalbą. Pamačiau, kad tai labai maloni ir patraukli vieta gyvenimui, – su draugais ir guardian.co.

Prasidėjo nauja emigracijos banga. Skaudesnė nei ankstesnės. Paskui anksčiau išvykusius dirbti tėvus išvažiuoja styptelėję vaikai, paskui įsitvirtinusius vyrus – žmonos, sužadėtinės. Tai gali reikšti, kad šiųmečiai emigracijos mastai gali būti net trigubai didesni nei pernai. Tai gali reikšti, kad išvykusios, išvykstančios šeimos nukerta Tėvynėje šaknis. Lietuva netenka ne mokesčių mokėtojų, o apskritai ateities – talentų.

Vasara – ne tik atostogų, bet ir... atsisveikinimų metas. Ypač dažnai šiuo metų laiku atsisveikina tėvai ir vaikai. Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė sako, jog vasarą daug dažniau tėvai nusprendžia patikėti savo vaiką ar net kelias atžalas globėjams, nes jiems, kaip ir jų vaikams, baigiasi atostogos ir reikia išvykti.

Vokietijos darbo rinkai tapus atvira, nemažai lietuvaičių ėmė dairytis galimybės ten padirbėti. Nors dėl kartkartėmis žiniasklaidoje nuskambančių istorijų apie sukčius darbdavius ar į užsienį išvežamas merginas, ne visada darbas svečioje šalyje atrodo patikimas, tačiau dažniausiai viliojantis dėl geresnio atlygio.

Antradienį Didžiojoje Britanijoje, Capel St. Mary miestelyje, įvykus avarijai žuvo du 18-mečiai lietuviai. Dar vienas jaunuolis sunkiai sužeistas, dėl jo gyvybės kovoja medikai, rašo „The Evening Star“. Sužeistojo būklė, pasak vietos pareigūnų, itin sunki, jis gydomas Adenbruko ligoninėje Kembridže. Dar vienam automobiliu važiavusiam 17-mečiui lūžo koja, jis gydomas Kolčesterio ligoninėje. Pranešama, kad lietuvių automobilis „Audi A4“ antradienio vakarą rėžėsi į pakelės medį.

Statistikos duomenimis, daugėja iš užsienio sugrįžtančių tautiečių. Valdžia tai laiko valstybės ekonomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo tendencijos nemato, kol nebus ilgalaikės imigracijos strategijos, praneša LTV „Panorama“. 26-erių Jokūbas Kunigėlis grįžo į Lietuvą po dvejų metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje. Jis sako, kad užsienyje sunku susirasti darbą pagal specialybę dėl kultūrinių ir kalbos skirtumų.

Kone kiekvienoje turtingesnėje šalyje anti-imigracinės kampanijos šiuo metu yra pasiekusios aukščiausią tašką, tačiau uždrausti imigraciją – blogybė, kurios reikėtų vengti norint, kad valstybė klestėtų, gebėtų susidoroti su skurdu ir išlaikytų ekonomikos augimą. Pasak project-syndicate.org, didesnis pasaulinės migracijos kiekis pageidautinas dėl keturių priežasčių.

Šiandien masiškai svetur gero ieškantys lietuviai istorijai naujo prieskonio nesuteikė. Apie tūkstančius Lietuvą palikusių tautiečių, jų vargus ir lūkesčius „Ekonomika.lt“ kalbasi su diplomatu, istoriku, ambasadoriumi ESBO žmogiškajai dimensijai, habilituotu mokslų daktaru Alfonsu Eidintu. – Lietuvoje prasiautė net keturios emigracijos bangos. Ką tai rodo apie mūsų šalies ūkį? – Dar Gedimino laiškais iš Hanzos miestų buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai.

Solidarumo ir bendrumo jausmo bei suvoktos ateities perspektyvos stoką kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus įvardina kaip didžiausias šiandienos negeroves.„Šiandien kaip viena didžiausių mūsų problemų kaip tik įvardinamas konkretaus tikslo, perspektyvos neturėjimas.

Didžiojoje Britanijoje lietuvis kaltinamas Naujųjų metų dieną su peiliu užpuolęs tautiečius. Peterboroughe gyvenantis 30-metis mechanikas Tomas Mockus ketvirtadienį stojo prieš teismą. Tyrimo duomenimis, grasindamas peiliu jis laikė savo automobilyje dvi 22 ir 17 metų amžiaus lietuves, skelbia vietos laikraštis „The Peterborough Today“. T. Mockus kaltinamas ir seksualiniu vienos iš dviejų moterų užpuolimu bei dar vieno lietuvio užpuolimu.

Nors šalis ruošia daug išsilavinusio jaunimo ir investuoja į jų mokslą, darbo jiems pasiūlyti kol kas negali. Lenkų tautybės moterys, gyvenančios Britanijoje, vidutiniškai turi daugiau vaikų nei jų tėvynainės gimtojoje šalyje. Kai prieš kelis mėnesius didžiausias Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“ paskelbė šią žinią, tai buvo gana didelis, bet lauktas siurprizas. Didžioji dalis žmonių komentarų atspindėjo ryškius skirtumus tarp lenkų požiūrio ir socialinės realybės.

Lietuvą jau paliko apie pusę milijono jos gyventojų. Nesuprantu, kodėl tiek mažai? Iš kitos pusės – esame tarp šalių lyderių, kurių gyventojai po nepriklausomybės atgavimo suprato, kad valdžia viską padarė, jog jiems čia nebeliktų vietos. Naujas trėmimo etapas Prieš 70 metų masinius lietuvių trėmimus pradėjo mus okupavusi Rusija. Po tiek metų trėmimus tęsia jau mūsų valdžia. Nekiša į vagonus, bet tremia šiuolaikiškai: neduodama darbo, didindama mokesčius ir mažindama paramą.

Bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius Jungtinėje Karalystėje šių metų gegužę padidėjo labiau nei prognozavo ekonomistai. Tokie duomenys, anot ekspertų, rodo, kad dėl šalyje augančios infliacijos namų ūkių finansinė padėtis išlieka sudėtinga, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. D. Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, gegužę, palyginti su balandžiu, bedarbio pašalpos prašančių žmonių skaičius šoktelėjo 19 600. Balandį prieaugis sudarė 16 900. „Bloomberg“ apklaust...

Diskusijos dėl socialinio teisingumo stokos Lietuvoje nerimsta. BTV tiesioginiame eteryje pašnekovai taip pat akcentavo, kad žmonės svetur vyksta ne tik dėl didesnių algų, bet ir dėl mažesnio monopolistų plėšikavimo. „Kai Lietuvoje, vaistinėje, daiktas kainuoja 10 kartų brangiau negu Portugalijoje, aš suprantu, kad visa prekyba yra, pavadinkime, banditų rankose“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė signatarė Nijolė Oželytė.

„Esate per senas pas mus dirbti“, „Apgailestaujame, bet mums reikia jaunesnių“, „Atsiprašome, bet jau turime kitą žmogų“, – 57-erių metų šiauliečio vos prasidėjęs pokalbis su darbdaviu baigiasi tokiomis ir panašiomis frazėmis. Darbas užsienyje yra paskutinė brandaus amžiaus vyro viltis užsidirbti pensiją. Gyventojų skundai dėl amžiaus diskriminacijos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje – vieni iš dažniausių. Svarmenis kilnoja ir šiandien Šiauliečiui Rimvydui Turauskui – 57-eri.

Daugeliui mūsų, gyvenusių Lietuvoje, Amerika buvo svajonių šalis, kurioje labai lengva ir gera gyventi, kaip sakoma, „pinigai ant medžių auga“. Tačiau atvykę čia supratome, kad tuos dolerinius lapus nuskinti tikrai nėra lengva. Nelengva net legaliai atvykusiems į šalį, o nelegaliems imigrantams dar sunkiau, jie nelabai gali rinktis darbą ir turi apsiriboti arba menkai apmokamu, arba kęsti darbdavių savivalę. Šiandien papasakosime eilinę nelegalios imigrantės gyvenimo JAV istoriją.

Finansų ekspertas profesorius Rimantas Rudzkis prognozuoja, kad šiais metais emigracijos mastai nemažės ir šalį paliks apie 60–70 tūkst. asmenų. Pasak „DnB NORD“ banko vyriausiojo analitiko, pernai emigracijos statistiką kilstelėjo privalomos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, tačiau ir 2011–aisiais šis rodiklis bus įspūdingas. „Aiškiai matome, kad šiais metais taikome į 60–70 tūkst.

Praėjusią savaitę jaunimui pasakojau apie žurnalisto gyvenimą. Jaunimas buvo ne bet koks, o atrinktas iš mokyklų remiamų Almos Adamkienės fondo – smalsūs, puikiai besimokantys, turintys idėjų paaugliai. Be abejo, dar šiek tiek naivūs ir viską suprantantys tiesiogiai. Man pareiškus, kad žurnalisto darbo diena niekada nesibaigia, jiems iškilo natūralus klausimas: „Tai kada domiesi tuo, kas tau patinka?“ Aštuoniolika jaunuolių iš visos Lietuvos buvo susirinkę į Europos jaunimo verslo mokyklą.

Kylant į viršų buvo dar visai nieko. Galima susikaupti ir dairytis į debesis pro lėktuvo langą. Tačiau tas visuotinis lietuvių klegesys leidžiantis lėktuvui tik didėjo ir, man rodos, liovėsi tik tada, kai po kelionės Vilnius–Londonas–Vilnius pasiekiau namus. Ankstų pirmadienio rytą pailsėję ir pasidemonstravę Lietuvoje tautiečiai skrido atgal į Londoną dirbti savo darbų.

Tris sūnus užauginusi ir išmokslinusi kaunietė Natalija Danielienė šiuo metu gali džiaugtis tik vieno, vyriausiojo, sūnaus draugija: du jaunėliai, emigravę į Londoną, motinos širdyje paliko negyjančią žaizdą.Grįžusi po darbo moteris pajunta vienatvę, o tada susimąsto: kodėl net ir jos, tikros patriotės, vaikai paliko gimtinę? Argi meilė Tėvynei neperduodama su motinos pienu? Juk augindami savo sūnus Natalija ir Gintaras Danieliai Lietuvos nepriklausomybę laikė svarbiausiu gyvenimo tikslu.

Panevėžio policijos pareigūnai sulaikė kėdainiškį, įtariamą sukčiavimu. Galinčiu žmones įdarbinti užsienyje apsimetęs dvidešimt vienų metų jaunuolis, įtariama, apgavo ne vieną žmogų. Gegužės 25-ąją į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi Biržų miesto ir rajono gyventojai, radę interneto svetainėje skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje.

Gegužės 1-ąją darbo rinkas atvėrus Vokietijai, miesto Savivaldybėje norinčiųjų deklaruoti savo išvykimą itin nepadaugėjo. Bet tai nereiškia, kad panevėžiečiai liovėsi ieškoję laimės svetur. Tokio panevėžiečių antplūdžio, koks buvo praėjusiais metais, Panevėžio miesto savivaldybės vieno langelio tarnyba šiemet nebesulaukia.

Baigusi vidurinę mokyklą ir beveik metus praleidusi Anglijoje, Rasa Dovydėnaitė susitaupė pinigų mokslams ir grįžo ruoštis studijoms Lietuvoje. Pirmiausia į svečią šalį išvyko du vyresnieji Rasos broliai, o sulaukusi pilnametystės ir baigusi vidurinę mokyklą, Anglijoje atsidūrė ir ji. Devyniolikmetės Rasos, 25-erių Mariaus ir 23-ejų Giedriaus tėvai supranta, kodėl vaikai išvažiuoja: juk žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur geriau.

Šiaulių savivaldybės Priimamajame prie 14 kabineto nėra dienos, kad nesibūriuotų žmonės, norintys deklaruoti išvykimą gyventi ir dirbti į užsienį. Vien šiemet per penkis mėnesius tai deklaravo 1017 šiauliečių. Ar šis skaičius rodo tikrąjį emigracijos mastą? Vokietija neatsiveria lengvai Nuo gegužės 1 dienos Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką naujosioms Europos Sąjungos narėms buvo prognozuojama, kad Lietuva dėl emigracijos dar labiau nukraujuos.

Dažnai išgirdus žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla pavargusio ir nusivylusio lietuvio vaizdinys, kurio „personažas“ į vieną vienintelį lagaminą sutalpino visą savo užgyventą turtą ir nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir visaip kitaip geresnį gyvenimą svetur.

Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas užtikrino kviesiąs be darbo likusius Ignalinos AE specialistus dirbti dabar statomoje jėgainėje Viešintis Vilniuje Kaliningrado srities gybernatorius Nikolajus Cukanovas teigė, jog nauja statomai Baltijos AES prireiks specialistų, dirbusių Ignalinos AE , žinių. Daugelis jų yra baigę Maskvos Energetikos instituta ir įgijo inžinierių bei technologų profesijas. Visi jie puikiai kalba rusų kalba.

Per du šimtus Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto absolventų netrukus taps diplomuotais specialistais. Kai kuriems jų plačiau nei gimtinėje atsivers kitų šalių gydymo įstaigų durys. Beveik keturių šimtų Panevėžio ligoninės valytojų ir pagalbinių darbininkų būryje darbuojasi ir keletas kvalifikuotų bendrosios praktikos slaugytojų. Taip jos tikisi sulaukti savo eilės kada nors gauti slaugytojos etatą ir dirbti pagal pasirinktą ir išmoktą profesiją.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Vokietijai nuo gegužės 1-osios atveriant savo darbo rinką 8 šalims, jos statybų pramonė sunerimusi dėl konkurencijos, atlyginimų dempingo. Tuo metu jaunų, energingų darbuotojų iš naujųjų ES narių laukia rytinės Vokietijos žemės ar rūpybos sektorius visoje šalyje. Nuo gegužės pirmosios trijų Baltijos valstybių, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos piliečiams Vokietijos, taip pat ir Austrijos darbo rinka atsiveria oficialiai.

Vykstant gyventojų surašymui ir belaukiant jo rezultatų bus gera proga spėlioti: tai vis dėlto kiek Lietuvoje mūsų yra. Ar tiesa, kad svetur išvykusių darbingų piliečių yra daugiau nei liko čia? Ar tiesa, kad netekome trečdalio gyventojų? Tikiuosi, kad šio surašymo rezultatai bus vieši ir teisingi – tokie, kokie iš tiesų yra.