darbas užsienyje

Dažnas gyventojas, tikėdamasis didesnės algos, vyksta dirbti į užsienį. Tačiau tuo pačiu metu jiems „Sodra“ ima skaičiuoti skolas, jeigu žmonės neišsiregistruoja iš Lietuvos.  Šiuo metu skolingų asmenų skaičius viršija 200 tūkst. O vieno gyventojo vidutinė skola viršija 1 tūkst. eurų. Šie pinigai bet kada gali būti nuskaityti nuo sąskaitos.

Artėjant šiltajam metų sezonui gyventojai ima ieškoti sezoninių darbų. Dalis žmonių darbo dairosi užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad auga žmonių reikalavimai. Gyventojai nori ir gerų darbo sąlygų, ir didelio atlyginimo. Kartais Lietuvoje galima uždirbti netgi daugiau nei užsienyje, tačiau noras patirti nuotykių ir gyventi svetur skatina lietuvius įsidarbinti Kipre ar net Afrikoje.

Lietuvoje artėjant šildymo sezonui gyventojai vėl dairosi darbo užsienyje. Tačiau įdarbinimo specialistai pastebi, kad dirbti svetur apsimoka ne visada. Anot jų, ten algos tik šiek tiek didesnės, o pragyvenimui išleisti tenka kur kas daugiau nei Lietuvoje. Vidutiniškai užsienyje nekvalifikuoti sandėlio darbuotojai uždirba apie 2000 eurų popieriuje. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo ir skaičiavo, kad Lietuvoje uždirba dvigubai mažiau nei užsienyje.

Užsienyje uždarbiaujantys lietuviai skundžiasi, kad „Sodra“ skaičiuoja jiems mokesčius taip, tarsi jie būtų neišvykę iš Lietuvos. Gyventojai piktinasi dvigubais mokesčiais. Tačiau „Sodra“ aiškina, kad privalomą sveikatos draudimą, beveik 60 eurų per mėnesį arba 700 eurų per per metus būtina mokėti, kitaip grįžus jiems teks patiems mokėti už gydymą. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad jau 5 metus dirba Norvegijoje.

Jeigu anksčiau lietuviai darbo dairydavosi užsienyje, dabar ten vyksta rečiau. Pasak darbo paieškos specialistų, šiuo metu ir Lietuvoje galima nemažai uždirbti, o užsienyje brangesnis pragyvenimas. Todėl lietuviai atsargiau vertina savo galimybes dirbti užsienyje. Be to, daugelis darbdavių reikalauja anglų kalbos žinių ir darbo patirties. „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad susidomėjimas darbo pasiūlymais užsienyje yra mažesnis, nei buvo prieš pandemiją.

Gyventojai jau ima dairytis sezoninių darbų užsienyje. Įdarbinimo specialistai pastebi, kad dabar norinčiųjų dirbti svetur – kaip niekad daug. Tačiau užsienio šalyse apsigyvenę ukrainiečiai užima didžiąją dalį laisvų darbo vietų. Todėl darbo pasiūlymų, ypač Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje, sumažėjo. Pasak įdarbinimo įmonių, daugiausiai darbo pasiūlymų sezoniniams darbams galima rasti Kipre, Ispanijoje ar Maltoje. Vidutinis atlyginimas siekia apie 1 tūkst. eurų.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, susigrąžinti namo bandoma emigrantus. Tačiau išvykę gyventi svetur ne visi lietuviai nori sugrįžti. O tie, kurie nori, skundžiasi, kad čia sunku ir darbą susirasti, ir pragyventi. Anot jų, darbdaviai nenori įdarbinti užsienyje dirbusių žmonių, nes jie derasi ir dėl algos, ir dėl geresnių darbo sąlygų. Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.

Būna atvejų, kai darbdavys nesumoka atlyginimo laiku arba moka mažiau, nei buvo sutarta. Tačiau kartais nutinka taip, kad darbuotojas atlyginimo negauna atidirbęs viršvalandžius ir dar jo yra prašoma pačiam susimokėti. Vis dėlto yra žinoma tik viena šios istorijos pusė, nes darbdavys komentuoti atsisakė. Įdomu tai, kad dėl konkrečios įmonės į Valstybinę darbo inspekciją buvo kreiptasi net du kartus, tačiau neilgai trukus pareiškimai buvo atsiimti.

Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Europos Sąjungoje (ES) stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą, informuoja Užimtumo tarnyba. Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst.

Gyventojai jau ruošiasi šventėms, o pritrūkę pinigų dairosi darbo užsienyje. Daugelis vyksta trumpam ir iki švenčių ruošiasi sugrįžti pas šeimą. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad susirasti darbą šiuo metu nėra sunku nei Lietuvoje, nei užsienyje. Ir jeigu Lietuvos įmonės atleis darbuotojus, vėliau jų nebesusigrąžins, šie išvyks dirbti į užsienį už didesnį atlygį. Įdarbinimo bendrovių specialistės pastebėjo, kad šiuo metu, kaip niekad daug gyventojų dairosi darbo užsienyje.

Teisėsauga ir nevyriausybinės organizacijos po padidinamuoju stiklu stebi Klaipėdą. Nusikaltėliai uostamiestyje verbavo žmones ir vieną po kito vežė priverstiniam darbui į užsienį. Keliems laimingiesiems pavyko ištrūkti iš išnaudotojų gniaužtų. Grįžę į Lietuvą jie papasakojo sukrečiančių istorijų. Aiškėja, ką Jungtinėje Karalystėje su jais išdarinėjo prekeiviai žmonėmis.

Darbdaviai pastebi, kad gyventojai vyksta dirbti į užsienį ne tik dėl didesnių pajamų šiuo metu, bet ir dėl didesnės pensijos ateityje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje senatvėje žmonės turi pragyventi iš 70 proc. buvusių vidutinių pajamų, tuo metu Norvegijoje ar Ispanijoje gyventojai gauna virš 90 proc. vidutinių pajamų. Šiuo metu yra per 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie gauna ir lietuvišką, ir užsienietišką pensiją.

19-mečiui Šarūnui nekilo jokių klausimų ar nuogastavimų, kai studijuodamas Utenos profesinėje mokykloje jis sulaukė pasiūlymo pasipraktikuoti Austrijoje. Tačiau jaunuolis nė nenutuokė, kad artimieji turės jį vaduoti nuo ilgų darbo valandų už ketvirtadalį šalies minimalaus atlyginimo.

Statybų versle jau 16 metų dirbantis vilnietis Vitalij Davgul, juokauja, kad Lietuvos sostinėje galėtų rengti ekskursijas ir rodyti pastatus, prie kurių yra tekę padirbėti. „Vilniaus oro uostas, teismo rūmai, kotedžų kvartalas Pilaitėje“, – vardija vyras ir prisipažįsta, kad kartu su suburta meistrų komanda uždirbdavo daug, tačiau ir problemų netrūko: rangovai vėluodavo atsiskaityti už atliktus darbus ar siūlydavo atlygį vokelyje.

Dalis gyventojų nebeišgali apmokėti vis augančių sąskaitų, o kiti jau prarado ir darbus, nes dalis įmonių optimizuoja veiklą, mažina etatus. Todėl vis daugiau žmonių vyksta užsidirbti į užsienį. Įdarbinimo įmonių atstovai sako, kad užsienyje didesnės algos ir mažesni pragyvenimo kaštai. Tad dalis žmonių į Lietuvą nebegrįš.  Įdarbinimo agentūros „Darbas užsienyje“ vadybininkas Žilvinas pripažino, kad šiuo metu daugėja žmonių, kurie ieško darbo užsienyje.

Gyventojai vasarą ieško darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o darbdaviai skundžiasi, kad pas mus jau sunku rasti darbuotojų. Patys darbuotojai tikina, kad užsienyje uždirba dvigubai, o kartais net keturis kartus daugiau, todėl ir išvažiuoja. Įdarbinimo specialistai sutinka, kad užsienyje algos didesnės ir tikina, kad ekonominei situacijai blogėjant, vis daugiau žmonių darbo vyks ieškoti svetur.

Iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys susiduria su problema, kad jiems neužtenka įgyto darbo stažo ir pensija jiems nepriklauso. Komunikacija su užsienio institucijomis vyksta lėtai ir žmonės nežino, ar dokumentai juos pasieks sėkmingai. Ekspertai primena, kad skirtingose šalyse darbo stažo laikas nesutampa ir primena informacija pasirūpinti iš anksto.

Prieš pandemiją ir jai įsibėgėjus buvo stebima tendencija, kad daugiau lietuvių grįždavo namo, nei išvykdavo darbuotis svetur. Tačiau atlaisvinus ribojimus, situacija pasikeitė. Vis daugiau tautiečių palieka šalį dėl darbo svetur. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelerius metus gerokai išaugo ir dabar viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau taip pat pastebimai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl to nenuostabu, kad 2–3 kartus didesniu atlyginimas užsienyje vilioja lietuvius.

Kitaip nei pirmuosius Nepriklausomybės dešimtmečius, pastaruosius dvejus metus Lietuva fiksavo teigiamą migraciją. Į mūsų šalį gyventi atvyko daugiau tautiečių ir užsieniečių nei išvyko. Tačiau šių metų pradžia šioje srityje vėl verčia sunerimti. Į tai socialiniame tinkle dėmesį atkreipė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Tikėkimės, kad 2021 m. kovo mėn.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Trečiadienį oficialiai paskelbtos pagrindinės taisyklės, kokie darbuotojai galės atvykti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje nuo kitų metų pradžios. Iki šiol lietuviai daugiausia emigravo į šią šalį, tačiau netrukus tai padaryti bus gerokai sunkiau. Taškais pagrįstą sistema įsigalios 2021 m. sausio 1 d. ir tuomet gerokai apribos laisvą asmenų ribojimą, sugriežtins sienų kontrolę ir visuomenės pasitikėjimą, rašoma pagrindiniame JK vyriausybės interneto puslapyje gov.uk.

Girdėdami naujienas apie prekybą žmonėmis daugelis nė neįsivaizduoja, kaip iš tiesų žmonės tampa aukomis. Iš tikrųjų šiai lemčiai jus pasmerkti gali ir pažįstamas, kuris siūlo aukso kalnus atnešiantį darbą užsienyje. Kaip neapsigauti ir atpažinti netikrus ir grėsmę keliančias darbo pasiūlymus, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Rugilė Butkevičiūtė, „Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ projektų vadovė.

 Rima - simpatiška 51-erių moteris, kuri Norvegijoje dirbdama legaliai buvo suluošinta darbo vietoje. Šiandien Rima beveik visą laiką privalo nešioti kaklo įtvarą, kasdien daryti specialias mankštas. Tačiau už tai, kad nėra paralyžiuota ir pajėgia vaikščioti ji gali padėkoti ne Norvegijos, bet Lietuvos medikams. Jie ne tik diagnozavo sudėtingą traumą, bet ir ryžosi ilgas valandas trukusiai operacijai.

Studentas Aurelijus Zinis, ieškodamas sezoninio darbo užsienyje, savo kailiu patyrė kas yra XXI amžiaus vergovė. Jis tik iš trečio karto surado orų darbą. „Prasidėjus sezoniniams darbams pasipila skambučiai iš be darbo, pinigų, gyvenamosios vietos likusių, pagalbos ieškančių jaunuolių, nukentėjusių nuo fiktyvių įdarbinimo agentūrų,“ – grėsmingą tendenciją įžvelgia darbuotojų paieškos specialistas Ričardas Tenenė.

 Nemažai mūsų kraštiečių patraukia ieškoti laimės į svečias šalis. Vieni iškeliauja ieškodami geresnio gyvenimo, kiti tiesiog pavargę nuo lietuviško mentaliteto ir visuomenės. Kiekvienas renkasi kaip jam geriau ir žmonių sprendimų smerkti nereikėtų, bet žinot, kodėl man labai pikta? Kad nemaža dalis tų išvažiavusių ima labai jau negražiai kalbėti apie šalį, kurioje gimė. Aš irgi priklausau emigravusių grupei.

Beveik kas trečias lietuvis teigia išėjęs iš darbo tik nelikus darbovietės ar etato. Kas ketvirtas darbovietę palieka jau turėdamas kvietimą dirbti kitur, dėl studijų ar įkūręs nuosavą verslą. Kas penktas pasiprašo atleidžiamas savo noru dėl netinkančio ar nepatinkančio darbo – net ir neturėdamas alternatyvos. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę daugiau nei 70000 gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis.

Mano išvažiavimas į Norvegiją užsitęsė kaip reikiant – balandžio vidurys, už lango žalia, o aš vis dar laukiu, kol susiruoš mano kompanionas. Prisipažinsiu, mane vis dažniau pradėjo kamuoti abejonės.

Kai pradėjau ieškoti darbo svetur sukurpiau anglišką savo CV versiją. Tiesa, kitaip nei lietuviškame gyvenimo aprašyme, skiltyje „Pageidaujamas darbas” įrašiau žodžius Any job. Ir pradėjau dairytis po svečių šalių darbo tinklapius.

Iš neužrakinto namo sostinėje dingo 15 tūkst. eurų.  Pasak policijos, didelė pinigų suma dingo, kai šeimininkas trumpam buvo išėjęs padirbėti į kiemą. Manoma, kad vagys žinojo, jog 54 metų F. K. neseniai grįžo iš darbų užsienyje ir parsivežė nemenką sumą pinigų.

Vasarą išauga sezoninio darbo pasiūla ir paklausa. Ypač tam tikros įstaigos, kurių veikla itin susijusi su šiltuoju sezonu, turizmu, aptarnavimu ar geru oru, ieško darbuotojų, kurie galėtų dirbti laikinai, o darbo ieškantieji sezoniniu darbu naudojasi kaip galimybe užsidirbti mokslo metams, pasitaupyti studijoms ir pan.

Sausio 19-ąją, šeštadienį, Anglijoje, Visbecho miestelyje, pasak vieno internetinio portalo pranešimo, buvo išprievartauta ir nužudyta šilutiškės Zofijos dukra Virginija. Lietuvio Dainoto Doblio nužudyta moteris buvo rasta viešbučio kambaryje. Apie nelaimę pirmoji pranešė viešbučio savininkė Visbecho bendruomenės „Facebook‘o“ puslapyje. Virginija į Angliją išvažiavo dirbti prieš septynerius metus. Kaip ir dauguma atvykusių lietuvių, moteris ten triūsė fabrike.

Dar visai neseniai kazachai plūdo į Lietuvą pirkti automobilių. Dabar į Kazachstaną traukia lietuviai. Kol į šalį, esančią už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, atsargiai koją kelia mūsų verslininkai, į ją drąsiai veržiasi nelegaliu darbu, bet nemenku uždarbiu suvilioti emigrantai. Nelegaliai uždarbiaujančių lietuvių gyvenimu prieštaringai vertinamoje šalyje domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.

Vie­nas sū­nus, de­šimt me­tų są­ži­nin­gai dir­bęs pas Is­pa­ni­jos ūki­nin­ką, nu­si­žu­dė. Ki­tas kaip be­na­mis kla­jo­ja po Mad­ri­dą. Už tai 165 kar­tus bu­vo su­lai­ky­tas vie­tos po­li­ci­jos. To­kią šykš­čią in­for­ma­ci­ją apie sa­vo vai­kus tu­ri Ire­na Pa­na­siuk. Mo­te­ris no­rė­tų iš­gel­bė­ti bent jau­nes­nį­jį sū­nų. Pa­sis­ko­lin­tų pi­ni­gų ir nu­siųs­tų ke­lio­nei į Lie­tu­vą. Ta­čiau nie­kas jai ne­pa­de­da su­si­siek­ti su sū­nu­mi.

Lin­kai­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ven­to­jas Juo­zas Grei­čiū­nas sa­vo da­bar­ti­nį gy­ve­ni­mą da­li­na į dvi da­lis: pu­sę me­tų jis pra­lei­džia avi­nin­kys­tės ūky­je Nor­ve­gi­jo­je, ki­tą pu­sę – šal­tuo­ju me­tų lai­ku – Lie­tu­vo­je. Sa­vo­je ša­ly­je, gim­ta­ja­me kai­me jis dir­ba bib­lio­te­kos kū­ri­ku. Jau­nas vy­ras sa­ko, kad Nor­ve­gi­jo­je per sa­vai­tę ga­li už­dirb­ti dau­giau nei Lie­tu­vo­je per mė­ne­sį.

Jau ne vienerius metus migracijos gausa Lietuvoje – viena opiausių žiniasklaidos temų. Tarp gyventojų nuolat sklinda gandai, kad Lietuva išnyks, nes vis daugiau lietuvių ne tik emigruoja į kitas šalis, bet ir sukuria šeimas su kitos tautybės atstovais. Grįžtančių laimės ieškotojų pasitinka kalbos, neva, jie nemyli savo šalies, yra jos išdavikai, nepatriotiški ir panašiai.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, kasmet daugėja įvairių įdarbinimo įstaigų, kurios skelbiasi galinčios padėti susirasti gerai apmokamus darbus Anglijoje, Norvegijoje, Olandijoje ar Vokietijoje. Kartu daugėja ir apgautųjų, už trokštamus darbus sumokėjusių nemenkas sumas pinigų, bet taip nieko ir negavusių.

Naujus mokslo metus pasitinkame slogia nuotaika: mokyklos ištuštėjusios, o mokytojai pasiryžę mitinguoti prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Pedagogų bendruomenės ir vietos savivaldos atstovai įsitikinę, kad šalies mokyklų tinklą griauna ne tik mažėjantis gimstamumas, emigracija, bet ir liberalios švietimo sistemos reformos. Mokyklas verčia skyriais Šiemet šalies mokyklose mokysis per 371 tūkst. mokinių – maždaug 21 tūkst. mažiau nei pernai.

Jungtinę Karalystę (JK) ištikęs nuosmukis ir po pasiruošimo Londono olimpiadai prastesnius laikus išgyvenantis statybų sektorius Lietuvos emigrantus skatina rinktis naujas kryptis. Vis dažniau vykstama ne tik į Norvegiją ar Vokietiją, bet ir tolimas šalis – pavyzdžiui, Singapūrą. Emigrantų traukos centras vis dar išlieka JK. Į ją, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai išvyko maždaug pusė iš 53, 9 tūkst. emigravusių gyventojų.

Šveicarija vilioja solidžiais atlyginimais, tačiau toli gražu ne kiekvienas gali į juos pretenduoti. Daug patirties turintys specialistai suplūsta iš įvairių šalių, todėl norintiems prasimušti tenka įveikti didžiulę konkurenciją – pabrėžė Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos atstovė ir laikraščio „Šveicarijos lietuvių žinios“ vyriausioji redaktorė Virginija Siderkevičiūtė. – Koks yra tipiškas į Šveicariją atvykstančio lietuvio portretas? – Balsas.lt pasiteiravo V. Siderkevičiūtės.

Norėdamas konkuruoti Prancūzijos darbo rinkoje, privalai kone idealiai mokėti vietinę kalbą. Jokių kitų variantų nėra. Todėl greičiausiai dėl šios priežasties į Prancūziją dirbti atvyksta tik labai nedaug lietuvių – svarstė lietuvių bendruomenės šioje šalyje atstovė Jolita Lenkevičiūtė-Dijkmans. – Prancūzija kelia aukštus reikalavimus atvykstančiai darbo jėgai, kaip yra iš tikrųjų? – Balsas.lt paklausė J. Lenkevičiūtės-Dijkmans.

„Prabėgo tik truputį daugiau negu metai, bet dauguma mano bendramokslių jau išvažiavo dirbti į užsienį. Tik vienas kitas dar Lietuvoje likęs“, – Balsas.lt žurnalistams sakė viename Pakruojo rajono ūkyje mechanizatoriumi dirbantis Steponas. Per metus iš 18 liko trys Pernai baigęs Šeduvos technologijos ir verslo mokyklą ir įgijęs automobilių inžinieriaus specialybę vaikinas pasakoja, kad kartu su juo šią mokyklą baigė dar 17 vaikinų.  Tačiau dabar Lietuvoje likę ir dirba tik trys.

Darbą Norvegijoje žadėję ir iš patiklių žmonių praturtėję du sukčiai netrukus bus teisiami. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos. Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad B. S. ir J. V. 2011 m. sausio 26 d. įsigijo 100 proc.

Šve­di­jos tei­sė­sau­ga pa­skel­bė nuo­spren­dį še­šiems šiau­lie­čiams, ku­rie į šios ša­lies sos­ti­nę Stok­hol­mą, gra­žiais pa­ža­dais at­si­vi­lio­ję lie­tu­vaičių, ver­tė jas už­sii­mi­nė­ti pro­sti­tu­ci­ja. Teis­mas ket­vir­ta­die­nį 21-erių – 30-ies me­tų lie­tu­viams sky­rė ka­lė­ji­mo baus­mes nuo vie­ne­rių iki pus­ket­vir­tų me­tų. At­li­kę jas, vy­rai bus de­por­tuo­ti iš Šve­di­jos.

Vakar Seime pristatyta naujos politinės jėgos – „Lietuvos sąrašo“ – idėja, o jos rėmėjais tapo iškilūs šalies menininkai, visuomeninių judėjimų aktyvistai, signatarai. Kuriama partija rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina mesti iššūkį jau 22 metus valdžią besidalijančiai senajai partinei nomenklatūrai. A.Patacko teigimu, 2018 m. nepriklausomai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų, ir dar yra laiko sukurti tokią Lietuvos Respubliką, kurioje jos piliečiams būtų gera gyventi.

Statistika rodo, kad sunkiausiai darbą susiranda nekvalifikuoti asmenys ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu, bet turintys nepaklausias, rinkai nereikalingas specialybas. Lengviausiai – kvalifikuoti paklausių specialybių darbininkai. Šiuo metu paklausiausia specialybė – tolimųjų reisų vilkiko vairuotojai. Juos darbdaviai graibsto ir siūlo profesoriaus kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.