Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos suformuluotą apibrėžimą, prekyba žmonėmis tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.
Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą.
Pavojingi darbo skelbimai
Yra keletas būdų, kaip žmonės tampa prekybos žmonėmis aukomis. Vienas iš jų – netikri darbo skelbimai. Tokie skelbimai gali būti randami internete, skelbimų lentose ar sklisti iš lūpų į lūpas. Žmonių verbavimas dabar yra įgijęs labai draugišką spalvą, o žmonų grobimai viduryje gatvės yra likę tik filmuose.
„Tai dažniausiai būna puikus pasiūlymas užsienio valstybėje su viliojančiu atlyginimu. Vienas iš populiariausių atvejų – žmonės užverbuojami savo pažįstamų žmonių. Tai vadinama verbavimu iš lūpų į lūpas.
Nesvarbu, kur matote darbo skelbimą, tačiau svarbu žinoti, kad darbo reikia ieškoti tik pirminiais šaltiniais – darbo pokalbis turi vykti su darbdaviu, o ne su tarpininkais. Tokiu atveju, mes tampame priklausomi nuo nepažįstamų žmonių, kompanijų, pasakojančių apie darbo sąlygas, kurių negalima taip lengvai patikrinti. Dažniausiai nėra atskleidžiama daug informacijos“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Specialistė įspėja, kad susižavėjus skelbimu ir pradėjus tartis su tarpininku, jau padaroma klaida. Jeigu kontaktas yra tęsiamas ir toliau tariamasi dėl darbo, turite gauti darbo sutartį su užsienio kompanija. Tokia darbo sutartis turi būti pateikiama dvejomis kalbomis – anglų ir lietuvių, kad galėtumėte suprasti, kas joje parašyta.
„Jeigu darbo sutartyje nėra įrašytas darbo vietos pavadinimas, įmonės rekvizitai, nėra aprašytos darbo sąlygos ar laikas, apmokėjimo sąlygos, tai reiškia, kad ši sutartis yra netinkama. O jeigu apskritai neturite darbo sutarties ir susitariate, kad važiuojate, sakykime, į Didžiąją Britaniją, ir, pavyzdžiui, autobusiukas lauks vasario 15 dieną prie tam tikros parduotuvės – toks darbo pasiūlymas, kad ir kiek pinigų bežadėtų, signalizuoja, kad yra netikras ir gali būti siejamas su nusikalstama veika“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.
Merginos verčiamos teikti seksualines paslaugas
Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovė pabrėžia, kad žadamas darbo užmokestis dažnai neatitinka realybės – yra žadama kur kas daugiau nei iš tikrųjų gaunama toje šalyje.
„Dabar nėra sunku sužinoti, koks yra vidutinis darbo užmokestis kitoje šalyje už tokį pat darbą. Pavyzdžiui, jeigu jums siūlo dirbti statybose Vokietijoje ir siūlo 10 tūkstančių eurų, tai tikrai lengva būtų patikrinti ar Vokietijoje statistinis statybininkas vidutiniškai gauna tokio dydžio atlygį už darbą. Jeigu pamatote, kad ne, o vidutinis darbo užmokestis yra kelis kartus mažesnis, tai ženklas, jog gali būti apgaulė“, – perspėja ji.
Pasak R. Butkevičiūtės, galimos aukos amžius ar lytis priklauso nuo to, kam nori išnaudoti žmones. Jeigu nori išnaudoti seksualiai – ieškomos tam tikro amžiaus merginos. Dažnai jų ieško vadinami „sugar daddy“ (lietuviškai – pagyvenęs turtingas jaunų moterų garbintojas/gerbėjas), kurie už seksualines paslaugas merginoms perka įvairius brangius daiktus.
Taip pat dažnai galima rasti skelbimų, kuriuose ieškoma modelių, barmenių ar padavėjų dirbti įvairiose aukštą pragyvenimo lygį turinčiose šalyse, tačiau jauno amžiaus merginos dažniausiai verbuojamos teikti seksualines paslaugas.
Aukomis gali tapti įvairaus amžiaus vyrai
„Kai žmonės yra ieškomi prievartiniam darbui yra ieškoma darbingo amžiaus vaikinų. Pasitaiko situacijų, kuomet yra verbuojami ir nepilnamečiai – 15 ar 16 metų paaugliai, kurie vasaros metu ketino užsidirbti pinigėlių. Jiems yra siūloma vykti į užsienį paravėti braškių ar panašaus pobūdžio darbai.
Jie dažniausiai būna įtraukiami į nusikalstamas veikas – jiems liepiama vogti. Nepilnamečiams sunkiai kyla teisinė atsakomybė kitoje šalyje, tad tuo yra naudojamasi. Bandomi užverbuoti tie vaikai, kurie yra skriaudžiami, neturi tėvų ar bėga iš namų, tokie, kuriems atrodo, kad neturi, ką prarasti.
Kalbant apie vyresnio amžiaus vyrus, taikomasi į tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami, nori kuo greičiau ir kuo įmanoma daugiau užsidirbti“, – sako R. Butkevičiūtė.
Taip pat prekyba žmonėmis aukomis gali tapti ir didelę fizinę negalią turintys žmonės. Jie išnaudojami elgetavimui gatvėje, tad kuo didesnė fizinė negalia, tuo labiau ji patrauklesnė prekyba žmonėmis vykdantiems asmenims.
Prekiautojai stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą
R. Butkevičiūtės įsitikinimu – prekyba žmonėmis neišnyks tol, kol egzistuos skurdas, nes žmonės visomis išgalėmis stengsis atrasti būdą, kaip prasimanyti pinigų. Verta paminėti, kad Lietuvoje 2018 metais buvo daugiau nei 600 tūkstančių gyventojų, kurie gyveno žemiau skurdo ribos.
„Kai yra tokia bloga situacija, kai neturi, ko valgyti, kaip išlaikyti šeimą ar nori žūtbūt įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet tam neturi pinigų, tai tokiose gyvenimo situacijose tu tiesiog nebesianalizuoji rastų skelbimų ir kiekvienas pasiūlymas atrodo geras.
Jeigu norite pasitikrinti greičiau, tai visada galite skambinti į „Dingusių žmonių šeimos centrą“ ir pasikonsultuoti apie abejones sukėlusį darbo skelbimą. Jeigu negalite surasti konkretaus įmonės puslapio, aiškių kontaktų, nurodytas tik el. paštas, o atlyginimas atrodo per geras, kad būtų tiesa, tai turbūt taip ir yra“, – sako ji.
Pastebėta tai, kad skurdžiausiuose Lietuvos rajonuose prekyba žmonėmis yra pati didžiausia, nes tose vietovėse gyventojai yra labiausiai pažeidžiami. Šiais laikais žmonių verbavimas vyksta be fizinės prievartos, o labai gerai išmanant žmonių psichologiją, taikant į labiausiai skaudančią vietą.
„Jeigu esate vieniša mama – apeliuoja į jūsų vaikus. Sako, kad labai jūsų gaila, kad pats pasinaudotų tokiu pasiūlymu, bet nori perleisti jums. Net operacijų metu sugavus prekiautojus žmonėmis, nukentėjusieji sako: „tas žmogus man gero norėjo, kodėl jūs taip blogai apie jį kalbate“.
Žmonės net neturi įtarimo, kad papuolė į prekybos žmonėmis tinklą. Tai supranta tik tada, kai jau būna per vėlu“, – pasakoja specialistė.
Signalai, įspėjantys apie galimą pavojų
R. Butkevičiūtė nurodo, kad patys pirmieji įspėjamieji signalai yra įspūdingas atlygis už nekvalifikuotą darbą, apie darbą ir jo sąlygas pasakoja ne oficialus firmos darbuotojas, bet tarpininkas, ir įtartina darbo sutartis arba jos nebuvimas.
„Jeigu darbo pokalbio metu iš jūsų yra paimami dokumentai ir neatiduodami, tai irgi signalas, kad nesate puikiose rankose. Turime suprasti, kad darbinantis įprastu būdu darbdavys prašys pateikti tam tikrus duomenis, tačiau juos mes padiktuojame telefonu arba atsiunčiame elektroniniu paštu“, – įspėja ji.
Dažniausiai patekę į prekybos žmonėmis pinkles, aukomis tapę žmonės yra prigąsdinama nesikreipti į policiją, tačiau tai turėtų būti pats pirmas žingsnis išsigelbėjimo link. Pareigūnai yra išmokyti elgtis tokiose situacijose ir jie gali padėti grįžti į namus.
„Dar labai svarbu įsivertinti ar mokate tos šalies, į kurią žadate važiuoti, kalbą. Jeigu nemokate arba mokate ne tiek, kad galėtumėte susišnekėti, turėtumėte išmokti bent kelias pagrindines frazes ir pasiimti jums reikiamos kalbos žodyną, kad esant reikalui galėtumėte susikalbėti.
Be to, net važiuojant į paprastą kelionę visada pravartu turėti ne tik žodynėlį, bet ir policijos kontaktus bei Lietuvos ambasados, jeigu ji yra toje šalyje, kontaktus ir adresą“, – patarimais dalijasi R. Butkevičiūtė.
