darbas užsienyje

Seimo Sveikatos reikalų komiteto teigimu, į užsienį jau išvyko nuo 5 iki 7 proc. Lietuvos gydytojų. Skaičiai verčia sunerimti. Liko tik verkšlenimai Bet ką šie skaičiai reiškia tokio dydžio šaliai kaip Lietuva? Mūsų politikai niekada nepasižymėjo veiksnumu emigracijos klausimais. Apart viešų verkšlenimų, kad tautiečius reikėtų skatinti grįžti namo – nieko daugiau nematėme. Nepavyko nei ankstesnės emigrantų namo grąžinimo programos, aprimo ir „Globalios Lietuvos“ iniciatoriai.

2010 m. savo išvykimą iš šalies deklaravo 83 577 Lietuvos Respublikos piliečių. Žinant, kad mūsų šalyje emigracijos problema iš tiesų aktuali, šie skaičiai iš tiesų šokiruoja. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalis deklaravusių savo išvykimą buvo išvykę daug ankščiau, tačiau tik 2010 metais pateikė migracijos departamentui savo duomenis.

Istorija apie iš Vokietijos pėsčiomis bandžiusį namo pareiti tauragiškį Mindaugą Mikalauskį nuskambėjo per visą Lietuvą. Praėjusią savaitę vaikinui vis dėlto amputuotos abi kojos – pirmosios operacijos metu galūnės nupjautos iki blauzdų vidurio. 24-erių vaikino likimui neliko abejingi dauguma šalies žmonių. Tauragiškio istorija susidomėjo ir televizija. Praėjusį penktadienį Tauragėje lankėsi ir LNK žurnalistai.

Vokietijai jau šį pavasarį atvėrus darbo rinką Baltijos ir kai kurių Rytų Europos valstybių piliečiams, lietuviai turėtų pakeisti emigracijos kryptį iš šiaurės į vakarus. Užsienio kalbų mokyklos pastebi naują, pasaulinės politikos diktuojamą tendenciją – prieš pusmetį piką pasiekęs susidomėjimas norvegų kalba slopsta užleisdamas vietą vokiečių kalbai.

Paulius jau nuo gegužės norvegų miestelį ant Pietinio Norvegijos kranto vadina savo namais. 24 metų vaikinas sako, kad įsikūręs naujoje vietoje pagaliau jaučiasi saugus ir apsirūpinęs. Pajamos – 1 500 litų Priimti sprendimą išvykti privertė ne tik negerėjanti, bet nuolat blogėjanti finansinė padėtis. „Aš ir mano draugė abu dirbome, bet nieko negalėjome sau leisti. Gyvenome mano tetos bute, su kitais nuomininkais dalijomės dviejų kambarių butą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas paskelbė nuosprendį T.P. (gimusi 1965 m.), kuri melagingai žadėdama įdarbinti asmenis užsienyje ir imdama už tai atlygį, apgavo 100 asmenų ir iš jų pasisavino 38 tūkst. litų. Teismas T.P. pripažino kalta dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir skyrė jai 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iki šiol populiariausios emigrantų kryptys neabejotinai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Tačiau dabar šios šalys jau turi rimtą konkurentę – Vokietiją. Septynerius metus apribojimus įsidarbinti lietuviams taikiusi šalis pagaliau atvėrė savo darbo rinką. Jau dabar vokiečiai išskėstomis rankomis laukia gydytojų, slaugių, aukštos kvalifikacijos specialistų, o kiek daugiau nei po trijų mėnesių apribojimų neliks niekam.

Pirmoji išvyka iš Lietuvos Kęstutį Macaitį nuvedė į Ispaniją. Daug raseiniškių jau buvo į tą šalį išvykusių, tad vaikinas manė, kad važiuoja saviškių pramintais takais. Juo labiau kad šiek tiek pažinojo ir Burbulu pravardžiuojamą vaikiną, organizuojantį darbo keliones. Už nuvežimą ir darbo suradimą Burbulas imdavo po 1 500 litų. Bedarbių šeimai tokie pinigai buvo siaubingai dideli, bet nutarė skolintis, manė, užsidirbs ir grąžins.

Spalio viduryje Suomijos miškuose baigiasi uogavimo sezonas. Daug pinigų iš jo tikėjęsi susižerti lietuviai šiemet liko it musę kandę. Nemaža dalis jų buvo apgauti, nors dirbo vergiškomis sąlygomis. Tačiau lietuvių uogavimo ypatumai svetimose žemėse nedomina Lietuvos valdžios institucijų. Užtat jomis susidomėjo suomių Vyriausybė. Neseniai estų žiniatinklis „Dv.ee" pranešė, kad Suomijos valdžia rengiasi sudaryti komisiją, kuri įvertintų vergų darbą primenantį užsieniečių triūsą vietos miškuose.

Į užsienį ir toliau traukia lietuviai. Ar lengva įsidarbinti paklausios profesijos neturinčiam žmogui? Kokios darbo ir gyvenimo sąlygos laukia? Kiek kainuos įdarbinimas? Į šiuos klausimus pabandėme atsakyti pabendravę su įdarbinimo agentūrų, siūlančių darbą užsienyje, atstovais. Laikas kelti sparnus? Su nerimu laukdami naujo šildymo sezono ir naujosios brangimo bangos apie darbą užsienyje vis dažniau galvoja netgi tie, kurie dvidešimt metų laikėsi darbelio Lietuvoje.

Nuo kitų metų gegužės atveriama Vokietijos darbo rinka suteiks Lietuvos piliečiams naujų darbo paieškos galimybių. Tai gali sukelti naują emigracijos iš Lietuvos bangą, išviliosiančią dar daugiau darbingų kvalifikuotų žmonių. Nuo kitų metų gegužės Vokietija planuoja panaikinti apribojimus darbo jėgos judėjimui iš naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, tarp jų ir Lietuvos.

Nemažai darbą praradusių žmonių dairosi galimybių įsidarbinti užsienyje. Tai liudija ir nuolat augantis emigruojančiųjų iš Lietuvos skaičius. Vien oficialiais statistikos duomenimis, šių metų sausio–balandžio mėnesiais emigravo 17 tūkstančių žmonių. Realiai šis skaičius gali būti gerokai didesnis. Vieni darbo ieško per pažįstamus, draugus, kiti paieškomis užsiima savarankiškai, dar vienas būdas – kreiptis į įdarbinimo agentūras.

15 proc. Lietuvos gyventojų ketina vykti dirbti į kitas šalis.Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. Kovo 04 – 17 dienomis, apklausta 1041 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Apklausos metu buvo klausiama, ar jie asmeniškai arba jų šeimos nariai ketina vykti dirbti/ieškoti darbo į užsienį per artimiausius 12 mėnesių.

20 proc. lenkų yra darbavęsi užsienyje, o dar 12 proc. svarsto galimybę tai padaryti artimiausiu metu, skelbia nauja TNS OBOP apklausa. Tiesa, net 68 proc. lenkų teigia niekada nedirbę užsienyje ir net nesvarstantys galimybės tai daryti. Idėja užsidirbti pinigų užsienyje yra populiariausia paauglių ir į trečią dešimtį įkopusių asmenų gretose. Šios grupėse apie norą dirbti užsienyje užsimena atitinkama 33 ir 25 proc. apklaustųjų.

Be darbo ir pinigų užsienyje likę lietuviai nuo šiol turės galimybę sugrįžti į Lietuvą. Tai jiems padės padaryti mokesčių grąžinimo įmonė „RT Tax“. Bendrovė emigrantams nupirks bilietus namo, o skolą įmonei jie galės atiduoti iš sugrąžintų mokesčių permokų. Ištiesti pagalbos ranką sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems tautiečiams įmonė nutarė po to, kai Lietuvos diplomatai žiniasklaidoje prakalbo, kad pastaruoju metu sulaukia vis daugiau Lietuvos piliečių prašymų padėti sugrįžti namo.

Pastaruoju metu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipiasi nemažai vartotojų, kurie skundžiasi įmonių, užsiimančių asmenų įdarbinimo užsienyje tarpininkavimu, veikla. Besikreipiantys į Tarnybą vartotojai nurodo, kad dažniausiai į firmas dėl darbo užsienyje kreipiasi radę jų skelbimus internete ar spaudoje.