Iš Lietuvos jau emigravo šiurpą keliantis skaičius žmonių, sunku rasti šeimą, kuri neturėtų į užsienį išvykusių artimųjų. Negana to, palikti tėvynę pageidauja dar daugiau. 8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar šiemet, 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus. Dažniausiai į emigranto dalią nespjaunama dėl ekonominių priežasčių – nedarbo, mažos algos.
Tai rodo DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė 'Spinter tyrimai".
„Dėl ekonominių priežasčių emigruoja ne tik lietuviai, su šiuo reiškiniu susiduria beveik visos ekonomių sunkumų turinčios šalys ir ne tik pastaruoju metu. Globaliu mastu žvelgiant, tai vyksta nuolat“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė.
37,8 proc. kol kas planų emigruoti neturi, 19 proc. apie tai negalvoja. 3,5 proc. sako emigranto duonos paragaus nebent išėję į pensiją.
Apklausos metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusės – 47,6 proc. tėvynėje netenkina maža alga, 27,9 proc. paminėjo ir/arba nedarbą. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų.
Apklausos rengėjai pastebi, kad dėl mažo atlyginimo Lietuvoje dažniau norėtų išvykti darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų gyventojai, vidutinio amžiaus gyventojai, vyrai.
18,3 proc. paminėjo, kad norėtų išvykti paskui jau emigravusius artimuosius.
„Spinter tyrimų“ apklausoje dar apie 15,6 proc. respondentų paminėjo, jog jų netenkina visuomeniniai–politiniai procesai Lietuvoje, trūksta pagarbos žmogui, tolerancijos.
„Vyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, kad gerai užsienyje. Noras išvažiuoti yra daugiau grįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, jog pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje“, – apklausą įvertino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Tuo tarpu VDU docentė J. Kuznecovienė sako, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių skaičius sumažės, dalis emigravusių sugrįš, tačiau nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugiau dalykų.
„Pasikeitę erdvės, atstumo, net savo–svetimo suvokimai mobilumą paverčia itin dažnai pasitelkiama savo lūkesčių, interesų, siekių, nuostatų įgyvendinimo priemone. Todėl net ir ekonominio stabilumo laikais žmonės judės, – DELFI sakė ji. – O ir judėjimo procesas nebus vienakryptis – ne tik mes kažkur judėsim, bet kažkas taip pat Lietuvą rinksis savo judėjimo tikslu.“
