danas arlauskas

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Dalis Seime svarstomų įstatymų pataisų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo yra nutaikytos į sveikus, o ne problemų su jo vartojimu turinčius žmones, sako Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vedėjas, psichiatras Leonas Kačinskas. „Šiuo metu svarstomi draudimai yra labiausiai nukreipti į tuos žmones, kurie nėra priklausomi. Susidaro toks įspūdis, kad girtaujančius asmenis valdžia tiesiog nurašo.

Profsąjungos mitingais ir piketas reikalauja didesnių algų. Darbuotojus atstovaujančios organizacijos skundžiasi ne tik valdžia, bet ir verslininkų godumu. Anot profsąjungų, naujasis Darbo kodeksas leis įmonėms sutaupyti, bet apie algų kėlimą niekas nekalba. Profsąjungos šį kartą protestavo ne tik šalia Vyriausybės. Smulkesnės protesto akcijos taip pat vyko šalia pagrindinių verslą vienijančių organizacijų. Protesto dalyviai kaltina verslininkus, kad šie rūpinasi tik savimi.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Vyriausybė iki liepos 1-osios turėtų priimti galutinį sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo 30 eurų iki 380 eurų, nors kai kurie darbdaviai toliau nepritaria jos didinimui. Trišalė taryba, kuri gegužės viduryje nepriėmė vieningos nuomonės dėl MMA didinimo, iki liepos daugiau šio klausimo nesvarstys. Birželio 21 dieną numatyto jos posėdžio darbotvarkėje šio klausimo nėra.

Verslo įmones vienijanti asociacija Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) siūlo neapmokestinti papildomai darbuotojams suteikiamų socialinių garantijų. LDK generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad jei siūlymas būtų valdžios priimtas, tai reikštų revoliuciją. Anot jo, šiuo metu bendrovės turi galimybę skirti lėšų darbuotojų sveikatai, sportui ir kitoms išlaidoms, tačiau jos yra apmokestinamos.

Darbdavių konfederacijos vadovas abejoja, kad šis Seimas priims mokslininkų paruoštą ir Vyriausybės remiamą naują socialinio modelio projektą, o kartu su juo - darbo rinką liberalizuojančius Darbo kodekso pakeitimus. Danas Arlauskas teigia, kad daugiau vilčių teikia naujos kadencijos Seimas. „Aš manau, kad ateis nauja politikų karta - galų gale liberalai, jeigu jie laimės kitus rinkimus. Jie ims ir priims pirmais metais pirmame semestre ir turės 4 metus išplėtoti visa tai.

Birutė Slavinskienė/Tauragės kurjeris Vyriausybei svarstant planus kitais metais didinti minimalią mėnesio algą (MMA), darbdaviai kelia savo sąlygas. Darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje MMA siūlo sieti su vidutiniu atlyginimu, kuris skirtinguose regionuose yra nevienodas. Tauragėje jis mažiausias šalyje, taigi ir MMA, jei tokiam siūlymui būtų pritarta, būtų mažiausias.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai atkreipia dėmesį, jog daugiau nei dešimt metų veikiantis Azartinių lošimų įstatymas neskiria pakankamai dėmesio šalies nacionaliniams interesams. Todėl svarstant esminius rinkos pokyčius šalia lošimų saugumo pagrindinis prioritetas turi būti skiriamas darbo vietų kūrimui Lietuvoje.

Lietuvoje nustatytas 6,06 Lt minimalus valandinis atlygis yra vienas mažiausių ES, tačiau Lietuva lenkia 15 valstybių žemyne. Tiesa, lietuviai plūsta ne į Rusiją ar Ukrainą, o ten, kur už valandą darbo sumokama 30 Lt. Pinigais nesišvaistome Minimalus valandinis atlygis (MVA) yra ne kas kita, kaip proporcingai padalyta minimali mėnesio alga (MMA). Abu dydžius tvirtina Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Kitaip tariant, MVA savo esme nesiskiria nuo MMA, nes MVA apskaičiuojamas pagal MMA.

Visą Finansų ministerijos vidaus rinkoje išplatintą 600 mln.litų vertės obligacijų emisiją nupirko bankrutuojantis bankas „Snoras”, šiuo metu investuojantis kreditoriams grąžinti numatomus pinigus, praneša „Verslo žinios”. Ministerija ketvirtadienį oficialiai paskelbė, kad vidaus rinkoje išplatino 600 mln.

Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų. Pirkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.

Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas užsimena apie atsainų valstybės požiūrį į savo pinigus, skirtus privačios kredito įstaigos klientams. „Mano nuomone, jeigu valstybė prižiūrėjo „Snorą“, o prižiūrėjo, matyt, blogai, bet jį vėliau nacionalizavo, tai ji ir turėtų visiems kreditoriams grąžinti visus pinigus. Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė kiek įmanoma atsiims savo pinigus, o visi kiti – tegul lieka likimo valioje.

Bankas yra finansų institucija, siekianti pelno, todėl klysta manantieji, jog bankai rinkos sąlygomis sutiks bendradarbiauti, mano Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.

Kitąmet atlyginimai augs vidutiniškai 2,5 proc., skelbia tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimo rezultatai. Specialistai tikina, kad tokio vangaus padidėjimo dirbantieji nepajusią: infliacijai pasiekus 3 proc., didesnis atlyginimas reikš nepakitusią perkamąją galią, o simbolinis algos didinimas tik laikinas – ketvertą metų mažėjant realiam darbo užmokesčiui, diržų veržimosi sezonas turi baigtis. Tikėtina, kad tai įvyks kartu su geresne situacija Euro zonoje.

Netyla ginčai dėl net nepanašaus į minimalų orumą užtikrinančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo 50 ar 100 litų. Diskusijos pernelyg užsitęsė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai nėra tokie užsispyrę dėl MMA kėlimo, kaip Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ar valdančiosios koalicijos partneriai – abiejų partijų liberalai.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Žaliosios energetikos vystytojai jaučiasi įsprausti į kampą. Pareiškėjai, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), atsidūrė aklavietėje: NMA nevykdo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nemoka Europos Sąjungos (ES) paramos nedidelių elektrinių statytojams. „Prieš trejus metus valstybė pažadėjo, kad rems žaliosios energijos projektus ir pirks tokią energiją. Daugelis verslininkų tuo patikėjo ir ėmėsi žaliosios energijos plėtros Lietuvoje.

Šiandien Vilniaus apygardos teismui pateikta „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinusių ekspertų nuomonė apie banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio išlaidų sąmatą dar trijų mėnesių laikotarpiui. Specialistų vertinimu, 57 milijonai litų, kurių prašoma 90 dienų laikotarpiui, gerokai viršija sąnaudas, kurias patiria panašaus dydžio veikiantis bankas.

Bankrutuojančio ,,Snoro“ kreditorius išgąsdino paskirtojo bankroto administratoriaus reikalavimas patiems apskaičiuoti palūkanas, kurias liko skolingas bankas. Jie baiminasi, kad jeigu apskaičiuos netiksliai, savo pinigų gali visai neatgauti, rašo dienraštis ,,Lietuvos rytas“. Ketvirtadienį „Snoro“ bankroto administratorius paragino kreditorius, kad jie pateiktų savo reikalavimus. Į kreditorių eilę stojo ne tik įmonės, bet ir gyventojai, laikę banke didesnę negu apdraustą 345 tūkst.

Lietuvos banko sprendimas skelbti nacionalizuoto banko „Snoras“ bankrotą atvėrė kelią aiškiai banko likvidavimo procedūrai ir suteikė galimybę joje dalyvauti visiems banko kreditoriams. Banko klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad būtų paskirtas skaidrus ir kompetentingas banko bankroto administratorius.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.

Socialiai atsakingas verslas tas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai žiūrėdamas tiek į aplinką, tiek į įmonės vidų. Kitaip tariant, svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai bei vadovų pagarbos darbuotojams santykis. Toks verslas Lietuvoje - realybė ar tik graži rožinė svajonė? Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), kuri dirba su socialiai atsakingu verslu, duomenimis, Lietuvoje Nacionaliniame atsakingo verslo tinkle veikia per 70 bendrovių.

Vyriausybė neretai pasigiria didėjančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, tačiau vengia kalbėti apie tai, kad užsieniečiams Lietuvoje teikiamos didžiulės lengvatos. Rytų Europos šalys pradėjo įnirtingai konkuruoti dėl tiesioginių užsienio investicijų.

Pagrindinė europietiškų kainų, bet lietuviškų atlyginimų priežastis mūsų valstybėje yra monopolijos. Monopolijos neskatina produktyvumo bei konkurencijos ir tai atsiliepia kainoms, mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas. Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje bandyta ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl kainos Lietuvoje europietiškos, o atlyginimai – lietuviški.

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai. Žmonės perspektyvų neįžvelgia Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

Atsinaujinančios energetikos projektams negavę žadėtos paramos, ūkininkai ir kaimo verslininkai kreipėsi į teismą, reikalaudami iš naujo svarstyti jų atmestas paraiškas. Verslo žlugdymu ir atsinaujinančios, žaliosios energetikos stabdymų vadinama Žemės ūkio ministerijos veikla  skirstant Europos Sąjungos paramą, pagal Kaimo plėtros programą 2007 – 20013 metams.

Dažnai šalies vadovų, ministrų linksniuojamas “Saulėtekio slėnis” kasmet gauna milijonus litų. Mokesčių mokėtojams pranešama, kad šioje mistinėje organizacijoje kuriamos ateities technologijos. Tačiau šiuo metu vadinamasis technologijų parkas virto tuštėjančių patalpų nuomos punktu. Pirmadienį pasižvalgyti į mokslo ir technologijų parką “Saulėtekio slėnis” užsukusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikriausiai neatsitiktinai buvo vedžiojama tik po vienos čia įsikūrusios įmonės kabinetus.

Trečiadienį pasirašytu protokolu prie Nacionalinio susitarimo įsipareigota nepriimti ir neinicijuoti teisės aktų, kurie galėtų pabloginti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų verslo sąlygas, o smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus keisti tik pritarus Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai.

Trečius metus organizuojamos jaunimo verslumo skatinimo iniciatyvos „Projektų rengimo akademija“ studentai įrodė, kad pažangios ir alternatyvios verslo idėjos gali būti sėkmingai įgyvendinamos Lietuvos kaimo vietovėse. Parengę investicinius projektus savo pačių sugalvotoms modernioms verslo idėjoms studentai patvirtino, kad tinkama verslo idėja kaime gali atnešti apčiuopiamą finansinę naudą, praneša organizatoriai.

Vyriausybės nariai giriasi, kad pagal skatinimo priemonių planą verslui jau išmokėta 2,4 mlrd. litų ir net skaičiuoja, kiek tūkstančių darbo vietų jie neva išgelbėjo. O verslas teigia, kad skaičiai yra laužti iš piršto - šios lėšos nesiekia nė milijardo litų, be to, priskaičiuoti ankstesnių metų projektai. Pristatydamas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) rezultatus ūkio ministras Dainius Kreivys džiaugėsi neva itin sėkmingu jo įgyvendinimu, ypač paramos panaudojimu eksporto sektoriuje.

Visi piliečiai, nukentėję nuo neteisėtų valstybės tarnautojų bei pareigūnų veiksmų, galės sulaukti paramos, kompetentingos nemokamos teisinės pagalbos ir tvirto užnugario. Sostinėje duris atveria Nacionalinis žmogaus teisių gynimo centras (NŽMTGC). Pasak NŽMTGC iniciatoriaus profesoriaus Aloyzo Sakalo, jam dar dirbant europarlamentaru dažnai kreipdavosi žmonės, kurie skųsdavosi, jog pareigūnai pažeidžia įstatymus.

Trys mėnesiai, skirti bendrauti su bankais, ir akivaizdžiai per tą laiką suprastėję įmonės veiklos rezultatai. Tokią kainą sumokėjo Kauno verslininkas Algirdas Poška, apsisprendęs pasinaudoti Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane siūlomu lengvatiniu kreditu, skirstomu per komercinius bankus. Ūkio ministras Dainius Kreivys, balandžio pabaigoje išpranašavęs, kad geometrine progresija augsiantys ekonomikos skatinimo plane numatyti kreditai bus "spyris mūsų verslui", pasirodė visiškai teisus.

Prognozuojama, kad šiemet dėl sunkiai pakeliamų mokesčių kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlinėje ekonomikoje, o iš viso pilkajame versle sukasi apie 24 milijardai litų. Išklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės bei Generalinės prokuratūros vadovų išvadas dėl neregėtų šešėlinės ekonomikos augimo tempų, premjeras paskelbė kovą pilkajam verslui. Tačiau pirmieji premjero pasiūlymai ekonomistus apstulbino.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Nacionalinis susitarimas, kuriuo bandoma stabilizuoti šalies finansų padėtį, bus pasirašytas po dviejų savaičių, spalio 28-ąją. Verslininkai tam neprieštarauja, tačiau pensininkų ir mamų atstovai sutartimi nėra patenkinti. Po susitikimo su socialiniais partneriais A. Kubilius teigė, kad derybos vyksta konstruktyviai ir daug redakcinių pakeitimų jau nebeturėtų būti.

Verslininkai pasirašė bedradarbiavimo memorandumą, jie nusprendė, kad „paklodės tampymas“ kiekvienam į savo pusę nepadės kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir spausti valdžią. Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė didžiausios verslui atstovaujančios organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Žemės ūkio rūmai.

Verslui atstovaujančios organizacijos jungia jėgas ir ketina kartu derėtis su Vyriausybe svarbiausiais ekonominiais ir socialiniais klausimais. Penktadienį pramoninkų, prekybininkų ir darbdavių atstovai pristatė tai numatantį tarpusavio pripažinimo ir bendradarbiavimo memorandumą. Verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas sako, kad memorandumu siekiama ne tik apginti verslo organizacijų interesus, bet ir paskatinti pilietinės visuomenės kūrimąsi.

Skaudžiai darbo rinką palietęs ekonominis sunkmetis kėsinasi ir į dirbančiųjų poilsį. Šią vasarą darbdaviams kaip niekada sunku samdomus darbuotojus išleisti kasmetinių mokamų atostogų - bijodami prarasti turimą darbo vietą žmonės nenori eiti pailsėti. Darbuotojų atleidimai dėl įmonių struktūrinių pertvarkymų pastaruoju metu itin dažni. Tiems, kurių nepalietė atleidimų banga, neišvengiamai teko patirti atlyginimų mažinimo skaudulį.

„Saulėlydžio“ komisija per penkis mėnesius pertvarkė visas vyriausybei pavaldžias įstaigas, tačiau pasiektas efektas – nedidelis. „Šiuo metu karpant visų įstaigų išlaidas sutaupyta apie 17 mln. litų. Atvirai pasakius – nedaug“, - žurnalistams sakė komisijos vadovas Valentinas Milaknis. Centralizavus viešųjų pirkimų sistemą pavyks sutaupyti iki dviejų milijardų. Tiek pat sutaupyti užsimota ir sutvarkius viešųjų įstaigų sistemą, valstybės įmonių ir turto valdymą.

Skubėdama vykdyti užsakymus, Plungėje esanti "Vičiūnų" gamykla nusprendė praėjusį pirmadienį, kai visa Lietuva ilsėjosi, paversti darbo diena. Toks sumanymas patyrė nesėkmę: atėjo mažiau nei trečdalis darbuotojų. Bendrovė skelbia dėl to patyrusi 200 tūkst. litų nuostolių, skelbia "Lietuvos rytas". Tokiu darbuotojų poelgiu stebėjosi "Vičiūnų" įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, mat dirbantiems šventadienį buvo pažadėtas dvigubas atlyginimas.

Anot apklausų, šalies gyventojai šviesą ekonomikos tunelio gale tikisi pamatyti po kelerių metų. Tuo tarpu verslininkams apklausų poreikis dabar esą lyg ir nebeaktualus, nes pats gyvenimas parodo, kaip reikia elgtis norint įveikti sunkmetį. Lietuvos visuomenė daug optimistiškiau vertina perspektyvą išbristi iš krizės, nei manoma oficialiai, rodo pernai gruodį „TNS Gallup“ atliktas tyrimas. Tuo pat metu verslininkų atstovai sako, kad šiuo metu apklausos ir rinkos tyrimai įmonėse yra labai reti.

Premjeras Andrius Kubilius baigia formuoti savo patarėjų ir padėjėjų korpusą. Arti Vyriausybės vadovo taip pat laikysis keli konsultantai, valdininkai, politikai ir visuomenininkai.

Nenoru ir nesugebėjimu kalbėtis su tauta kaltinta valdžia vakar visą pusdienį skyrė žmonių bėdoms išklausyti. Per 300 žmonių - nuo moksleivių iki pensininkų - vakar rytą kantriai stovėjo per visą V.Kudirkos aikštę nutįsusioje eilėje, kol sulaukė leidimo užeiti į Vyriausybės rūmus.

Vakar užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su asocijuotų verslo organizacijų atstovais aptarė Lietuvos ekonominės diplomatijos kryptis ir plėtros perspektyvas.

Tuos 40 mlrd. litų, kurie Lietuvai bus skirti iš įvairių Europos Sąjungos fondų, verslas suvalgys, teigia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas. Anot jo, sunku pasakyti, kiek pinigų reikia šalies verslui atkurti ir įsukti jo smagratį po dabartinio ekonomikos sulėtėjimo.

Vos stojęs prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos vairo, naujasis ministras Rimantas Jonas Dagys rado veiklos dirvą: jis stengsis, kad šalyje nedidėtų gimstamumas.

Koalicijos partneriai sutarė sutaupyti daugiau kaip 4 milijardus litų. Vakar prieš pirmąjį naujos kadencijos Seimo plenarinį posėdį valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos – Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – pasirašė koalicijos sutartį, rašo „Respublika“. Pagal sutartį partijos viena kitai pasižadėjo vadovautis lygiateisės partnerystės, proporcingumo, pagarbo...

Specialistai rado išeitį, kaip tapti nepriklausomiems nuo didėjančių šilumos ir elektros energijos kainų. Jau ir Lietuvoje gyventojai gali įsirengti ekologiškas vėjo jėgaines, kurios gamintų ne tik elektrą, bet ir šilumą, – skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Tapti nepriklausomiems Gali būti, kad Lietuva netrukus nebepriklausys nuo rusiškų dujų, naftos kainų. Mūsų gyventojų kišenes išgelbės vėjas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas mažinti minimalų darbo užmokestį sukėlė profesinių sąjungų pyktį ir paskatino prisiminti kitas neišspręstas problemas. Darbdavių atstovai tikina, kad jų padėtis – taip pat nelengva. Siūloma didinti minimalų atlyginimą Lietuvoje minimalus atlygis bei vidutinins mėnesinis atlygis yra vieni iš mažiausių Europos Sąjungoje. Profesinės sąjungos siūlo nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti minimalų atlygį iki 1000 Lt.