Likviduoti banką „Snoras“ nuspręsta dar 2011-aisiais, bet praėjus daugiau nei metams po banko griūties jo turtas dar neturi naujų šeimininkų.
Pirkėjas antrinėms banko bendrovėms – investiciniam bankui „Finasta“ ir „Snoro lizingui“ į Lietuvos banką (LB) su pasiūlymu iki šiol nesikreipė, nors esą atsirado dar rugpjūtį. Sėkmingai 3,1 mln. litų vertės sandoris sudarytas tik su Lietuvos paštu, įsigijusiu „Snoro“ kioskelių tinklą.
Bankroto administratorius Neilas Cooperis aiškina, kad procedūra užtrunka, nes sandoris sudėtingas, bet teigia įsipareigojęs turtą parduoti kaip galima greičiau. Kreditoriams atstovaujanti pusė svarsto dėl galimo investuotojo pasiruošimo, kai LB pareiškė naująjį savininką tikrinsiąs preciziškai. Kitiems nerimą kelia nenaudojamas ir nuvertėti galintis turtas, bet dėl to „Ekonomika.lt“ pašnekovai sutaria – įmonių vertė ne tik nekrito, bet galėjo ir išaugti.
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad pardavimo situacija vis dar neaiški. Galimas pirkėjas, kaip skelbta anksčiau, britų kapitalo bankas „Omada Capital“, taip ir nesikreipė į LB. D. Arlauskas stebisi, kodėl rugpjūtį reikėjo skubinti „greitai gendančios prekės“ pardavimo procesą, jei potencialus investuotojas delsia.
„Peršasi nuomonė, kad procesas buvo imituotas, arba gal ponas N. Cooperis, kuris pats tvarkė dokumentus, derėjosi su pretendentais ir sustatė visą šitą eilę. Kadangi laimėtojas nepasirodė iki šiol, galimos dvi versijos, kurias keliame: procesas tik imituojamas siekiant tikslų, arba pasirinktas parankus laimėtojas. Tačiau LB pareiškė, kad laimėtojas bus tikrinamas skrupulingai,, ar nėra susijęs su nešvariais pinigais ir investuotojais. Taigi, gal paprasčiausiai išsigando“, – svarsto pašnekovas.
Trūksta veiksmų ir informacijos
D. Arlauskas pažymi, kad negali susipažinti su aktualia medžiaga, negauna ir paties N. Cooperio atsakymų. „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas prisimena anksčiau gavęs ir raštišką bankroto administratoriaus patvirtinimą, kad asociacijos iškelta mintis apie valstybinį komercinį banką „Snoro“ platformoje yra svarstytinas pasiūlymas, tačiau jis taip ir nebuvo aptartas.
„Kitas dalykas – rūpinamės ne tik nukentėjusių žmonių interesais, šiuo atveju tai ir valstybinis klausimas: valstybė lygiai toks pats kreditorius, kodėl nesiima tinkamų veiksmų“, – retoriškai klausia „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas.
D. Arlauskas įsitikinęs, kad „Snoro“ istorija parodė ir LR Bankų įstatymo bankroto skirsnio netobulumą bei atotrūkį nuo realios praktikos. Pašnekovas pažymi, kad ir kreditorių komitetas, tikėtina, netinkamai suformuotas atstovauti visų šalių interesams, be to, trūksta narių kontrolės.
„VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“ turėjo daugiausia galių, komitetą suformavo iš „Sodros“, Finansų ministerijos žmonių. Iš kreditorių komiteto asociacija delegavo tris žmonės, bet tiesiogiai negalėjo, nes juos turėjo skirti konkretūs kreditoriai. Taigi, keli didžiausi kreditoriai, delegavę atstovus į komitetą, gali daryti įtaką, apie kurią nežino visuomenė ir likę kreditoriai, – aiškina jis. – Kelios dešimtys tūkstančių kreditorių, tarp jų ir stambių įmonių, neturi jokios galimybės daryti įtaką arba gauti informaciją. Šiandien yra tokia situacija, kodėl kaip išeis ir ką ponas N. Cooperis, būdamas geras verslininkas ar iliuzionistas, pasiūlys kreditorių komitetui ar su kai kuriais komiteto nariais parengs projektą. Sakyčiau, tai savotiška nukentėjusių žmonių tragedija. Netgi mes, asociacija, stengiamės atstovauti grupiniam interesui, bet neturime beveik jokios įtakos, tik viešumą, kuris gali taisyti netobulą sistemą.“
Aurelija Mažintienė, „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkė, „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorė pripažįsta, kad įvertinus rinkos sąlygas turtas galėtų būti parduotas daug greičiau, bet yra kitų veiksnių, stabdančių sandorio sudarymą. Pašnekovė teigia, kad kreditorių komitetas tvirtina turto pardavimo metodus laikydamasis pagrindinio principo, kad kreditoriai atgautų kuo daugiau prarastų pinigų.
„Turime įvertinti ir tas aplinkybes, kurios nepriklauso nuo kreditorių komiteto: negalime paskubinti ar kitaip daryti įtaką dokumentų pateikimo Lietuvos bankui terminui, kurį apibrėžia įstatymai. Todėl galiu tik patikinti, kad viską darome taip, kad banko likvidavimo procesas būtų kuo sklandesnis ir skaidresnis“, – tikina A. Mažintienė.
Vyksta derybos
Bankroto administratorius N. Cooperis tikina, kad aktyviai tęsia „Finasta Holding“ ir „Snoro lizingo“ pardavimo procesą, derasi su keliais potencialiais investuotojais, bet neatskleidžia, ar britų kapitalo bankas „Omada Capital“ vis dar yra potencialių pirkėjų sąraše.
„Palaikome atvirą dialogą su LB ir pardavimo procesą aptariame nuolat. Suinteresuotos šalys taip pat diskutuoja su Lietuvos banku ir turės gauti jo leidimą“, – sako N.Cooperis.
LB atstovas patvirtino, kad kol kas nėra gavęs oficialaus prašymo leisti įsigyti AB „Finasta“ akcijas. Įsigyti lizingo bendrovėms LB leidimo nereikia.
„Snoro“ bankroto administratorius tikisi įtemptų derybų, būdingų įsigyjant bet kurį verslą, tačiau, anot jo, jei siūlomos sąlygos butų nepagrįstos, jos nebūtų pateiktos kreditorių komitetui. N. Cooperis pažymi, kad antrinių bendrovių pardavimo sandoriai užtrunka, nes yra sudėtingi, ribojami kelių jurisdikcijų ir reikalaujantys visapusiško priežiūros patikrinimo bei patvirtinimo procedūrų.
„Suinteresuoti asmenys norėjo atlikti papildomą analizę ir tai, kad jie vis dar siekia LB pritarimo, rodo, kad juos tenkina gauti rezultatai“, – teigia jis. N. Cooperio teigimu, sunku numatyti, kad pardavimas bus baigtas, nes reikia gauti LB pritarimą, bet tikina įsipareigojęs užbaigti sandorį kaip įmanoma greičiau.
Turtas nenuvertėjo
N. Cooperis dėl tebevykstančio pardavimo ir diskusijų su suinteresuotomis šalimis negali įvertinti antrinių „Snoro“ bendrovių kainos, bet teigia nemanantis, kad verslų vertė sumenko arba krenta dabar. Žinoma, pajamos, kurias būtų galima gauti pardavus bendroves, nėra pakankamos padengti įsipareigojimus kreditoriams. „Norėdami atsiskaityti su kreditoriais, privalėsime atgauti buvusių stambių akcininkų lėšas“, – tikina jis.
Kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažintienė baimę dėl nuvertėjusių „Snoro“ verslų vadina nepagrįsta, o pinigų dalis, skirta kreditorių reikalavimams padengti, bus aiški baigus pardavimo sandorį.
„Pavyzdžiui, parduodamas bankas „Finasta“ per devynis 2012 metų mėnesius patyrė nuostolių, kurie buvo 16 kartų mažesni už 2011-ųjų. tą patį laikotarpį, o kapitalo pakankamumo rodiklis 1,8 karto viršijo LB banko normatyvą, – skaičiuoja ji. – Tai tik dar kartą parodo parduodamos finansų institucijos stabilumą. Be to, mano žiniomis, nė vienas potencialus pirkėjas nėra atsisakęs pasiūlyme nurodytos kainos ar siūlęs ją keisti.“
Teismai pabrangintų
D. Arlauskas svarsto, kad neaišku, kiek banko „Snoras“ bankrotas atsieis valstybei: išlaidos priklausys ir nuo buvusių savininkų, galinčių kreiptis į teismą. Jis pažymi, kad asociacija ruošia ieškinį LB, grupė nukentėjusiųjų bandys atgauti pinigus iš LB, kuris galėjo tinkamai neprižiūrėti bankrutuojančio banko veiklos.
„Gali būti įvairiausių scenarijų, pinigų sumos gali likti tos pačios, bet jei bus gerų precedentų, viskas gali klostytis kitaip. Keli sertifikatų savininkai laimėjo pirmos instancijos teisme. Jei laimės ir toliau, jų pėdomis seks daugiau nukentėjusiųjų, o tai valstybei kainuotų dar daugiau“, – svarsto jis.
Faktai: „Snoro“ turtas
2012 metų rugpjūčio 23 dieną kreditorių komitetas vienbalsiai nusprendė dėl banko „Finasta“, „Finasta Holding“ ir „Snoro Lizingo“ pardavimo metodo, sudarant potencialių pirkėjų eilę pagal finansiškai naudingiausius pasiūlymus
Analitikai prognozavo, kad už „Finastos“ grupę galbūt pavyktų gauti iki 30 mln. litų, o už „Snoro lizingą“ – iki 15 mln. litų
Iki teismo nustatytų reikalavimų pateikimo termino bankroto administratorius gavo 28 500 reikalavimų iš 17 399 kreditorių. Jų bendra suma – 9,39 mlrd. litų.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (1 (111), sausio 14 – sausio 20 d.), rubrikoje „Lietuvoje“.
