Vakar užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su asocijuotų verslo organizacijų atstovais aptarė Lietuvos ekonominės diplomatijos kryptis ir plėtros perspektyvas.
Susitikime dalyvavę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių asociacijos atstovai viliasi, kad aukščiausios valdžios palaikymas padės skverbiantis į naujas užsienio rinkas ir išsaugant turimus tarptautinius ryšius.
Dialogas svarbus.
Susitikime su ministru dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis, bendraudamas su LŽ, pabrėžė, kad eksportas ekonomikoje vaidina labai didelį vaidmenį ir sukuria daugiau kaip 50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tad ekonominės krizės sąlygomis kalbėti apie tai su valdžios atstovais yra labai svarbu.
„Šiuo metu yra rengiamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame yra ir užsienio politikos dalis, todėl norime, kad joje būtų atsižvelgta ir į kai kurias verslo siūlomas mintis. Taip pat yra rengiama Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo strategija bei priemonių planas 2009-2013 metams. Be to, yra numatyti kai kurie eksporto ir investicijų skatinimo bei plėtros struktūriniai pakitimai. Taip pat planuojama atidaryti naujas ambasadas, stiprinti ekonominę diplomatiją, planuojamos naujos verslo misijos. Kalbėtis su valdžia apie verslo padėtį ir teikti pasiūlymus jai gerinti šiuo metu yra itin svarbu“, - teigė G.Morkis.
Asocijuotų verslo organizacijų atstovai įsitikinę, kad valstybės pagalba skatinant užsienio prekybą yra galima išnaudojus visas leidžiamas prekių ir paslaugų eksporto priemones.
Po susitikimo Danas Arlauskas, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo atstovas, LŽ teigė, kad smulkusis verslas taip pat suinteresuotas naujų eksporto rinkų paieška.
Keisti kryptis
Užsienio reikalų ministerijos Eksporto ir investicijų skatinimo departamento direktorius Petras Šimeliūnas LŽ minėjo, jog šis susitikimas padės ne tik pasitikrinti jau numatytų ekonominės diplomatijos krypčių tikslingumą, bet ir išsiaiškinti, kuriose šalyse reikėtų ypač stiprinti Lietuvos verslo interesų atstovavimą.
„Eksportas jau nedidėja taip, kaip didėjo anksčiau. Manome, kad šių metų rodikliai gali būti dar prastesni. Tikėtina, kad eksporto plėtra gali visiškai sustoti, todėl mūsų uždavinys - siekti, kad jis bent nesumažėtų ir išliktų toks, koks buvo pernai“, - anksčiau yra sakęs P.Šimeliūnas. Pasak jo, iki šiol buvusias tradicines Lietuvos eksporto rinkas - Europos Sąjungą ir Rusiją - gali pakeisti tokios kaip Baltarusija, Azerbaidžanas, Iranas, Indija, Brazilija, Argentina ir Šiaurės Afrikos šalys. „Manome, kad gali sumažėti iki šiol buvusi stabili eksporto plėtra į Rusiją, ES, Ukrainą. Todėl svarbu kompensuoti eksporto mažėjimą arba jo nedidėjimą šiose rinkose kitomis kryptimis, kurios galbūt yra mažiau paliestos krizės ir imlios eksportui“, - sako ministerijos atstovas.
Jolita Žvirblytė
