Birutė Slavinskienė/Tauragės kurjeris
Vyriausybei svarstant planus kitais metais didinti minimalią mėnesio algą (MMA), darbdaviai kelia savo sąlygas. Darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje MMA siūlo sieti su vidutiniu atlyginimu, kuris skirtinguose regionuose yra nevienodas. Tauragėje jis mažiausias šalyje, taigi ir MMA, jei tokiam siūlymui būtų pritarta, būtų mažiausias. Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) tarybos pirmininkas Sigitas Mičiulis mano, kad taip ir turėtų būti – rajone, kur nedaugėja darbo vietų, o gyventojų kasmet mažėja, kitaip ir būti negali. Be to, ir tai svarbiausia, minimalios algos neturi nustatinėti politikai.
Ginčai dėl MMA neslūgsta
„Mes pasiruošę derėtis, kalbėtis ir ieškoti kompromiso. Sutarėme dėl MMA vėl rinktis kovą, kai bus žinomi naujausi statistiniai duomenys, paprašėme informacijos iš „Sodros“. Dėl mažesnės MMA kai kuriuose sektoriuose mes pasiryžę kalbėtis. Laukiame argumentuotos nuomonės, konkrečių faktų, pagrindimo, tačiau ne verkimo, jog padidinus MMA verslas bankrutuos“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jo teigimu, profesinės sąjungos yra suinteresuotos, kad žmonės turėtų darbo vietas ir legaliai gautų kuo geresnį atlygį.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas po Trišalės tarybos posėdžio sakė, kad verslininkai iškėlė savo sąlygas: jei MMA nebus depolitizuota, susieta su vidutinio atlyginimo dydžiu bei diferencijuojama – jie derybose nedalyvaus. „Mes pateikėme savo sąlygas. Jei į jas nebus atsižvelgta, nematome prasmės dalyvauti derybose“, – sakė D.Arlauskas.
MMA siūloma sieti su vidutiniu atlyginimu, kuris skirtinguose šalies regionuose yra nevienodas: Vilniaus apskrityje – apie 2,7 tūkst. litų, o Tauragės – 1,6 tūkst. litų.
„Minimalią mėnesio algą pakėlus iki 1509 lito, Vilniuje ji sudarytų maždaug pusę vidutinio atlyginimo, tačiau Tauragėje – apie 80 proc. Be to, mes remiamės Darbo kodeksu ir reikalaujame, kad MMA būtų diferencijuojama pagal regionus, darbuotojų grupes, verslo šakas“, – teigia D.Arlauskas.
Pasak jo, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai iškėlė dar vieną sąlygą – jeigu MMA bus padidinta, ji turės būti mokama visų sąžiningai, netrumpinant darbuotojams darbo dienų ir neprisidengiant kitomis priežastimis, kai alga liktų nepakitusi.
D.Arlauskas neprognozavo, kada bus apsispręsta dėl dalyvavimo derybose dėl MMA.
Trišalė taryba yra patariamoji institucija, į kurios sprendimus turi atsižvelgti Vyriausybė.
Būtinas ekonominis pagrindimas
TAVA pirmininkas S.Mičiulis, „Tauragės kurjerio“ paklaustas, kaip vertina siūlymus diferencijuoti MMA pagal regionus, sakė tokiai idėjai pritariąs.
– Kaip tik buvome susirinkę, tuo klausimu diskutavome. Parengėme ir savo pasiūlymus. Manau, kad pirmiausia MMA turi būti ekonomiškai pagrįstas. Reikia atlikti skaičiavimus ir tada spręsti, – įsitikinęs jis. – Verslas regione juk nepradėjo generuoti didesnių pajamų, darbo našumas nepadidėjo. Tai iš kur tas dosnumas? Tauragėje pragyvenimo lygis juk tikrai žemesnis nei sostinėje, taigi natūralu, kad ir minimalus atlygis turi būti mažesnis.
Beje, pasak verslininko, juk ir daugelis Savivaldybės įmonių darbuotojų gauna minimalų atlygį, taigi jei jį gerokai padidintų, tai būtų nepakeliama našta.
Populizmas toli nenuves
Politikai, pasak S.Mičiulio, turėtų galvoti ne apie tai, kiek ir kada didinti MMA, o apie tai, kaip sukurti palankias sąlygas verslui, kaip padaryti, kad rastųsi kuo daugiau naujų darbo vietų. Politikų reikalas – kad visi verslininkai, visos įmonės turėtų vienodas galimybes dalyvauti konkursuose, gauti paramą iš Europos Sąjungos pinigų. Per dešimtmetį Tauragės rajono valdininkai nesugebėjo sudaryti sąlygų ateiti nė vienam užsienio investuotojui, o kadaise garsūs fabrikai virto griuvėsiais. Per pastaruosius ketverius metus Tauragės apskrityje 18 procentų sumažėjo gyventojų.
– Verslas merdi, taigi ne apie MMA didinimą reikia galvoti, o ką daryti, kad jis visai nežlugtų, – tvirtina TAVA tarybos vadovas.
Tauragėje dauguma verslininkų – smulkūs, jų įmonės nedidelės, daugiausia besiverčiančios prekyba arba paslaugų teikimu. Net ir porai ar keletui darbuotojų mokėti didesnį atlyginimą jiems prilygtų katastrofai.
1509, ir nė litu mažiau!
Seimo pirmininkė L.Graužinienė laikosi nuomonės, kad įvedant eurą Lietuvoje minimali alga turi būti 1509 Lt, antraip dabartinę algą pakeitus į eurus žmonės neturės ką valgyti.
„Swedbank“ banko ekonomistai prognozuoja, kad nuo kitų metų minimali alga Lietuvoje galėtų didėti dešimtadaliu – 100 Lt, 10 proc. esą galėtų kilti ir neapmokestinamas pajamų dydis.
Premjeras Algirdas Butkevičius aistras vėsina tvirtindamas, kad apie minimalios algos didinimą bus galima kalbėti kitų metų rudenį.
Šiuo metu minimalus atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1 tūkst. Lt arba apie 825 Lt po jų. Neapmokestinamasis pajamų dydis gaunantiems minimalią algą nuo sausio yra 570 Lt.
