Prognozuojama, kad šiemet dėl sunkiai pakeliamų mokesčių kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlinėje ekonomikoje, o iš viso pilkajame versle sukasi apie 24 milijardai litų. Išklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės bei Generalinės prokuratūros vadovų išvadas dėl neregėtų šešėlinės ekonomikos augimo tempų, premjeras paskelbė kovą pilkajam verslui. Tačiau pirmieji premjero pasiūlymai ekonomistus apstulbino.
Verslo pasitraukimo požymiai
„Kova su šešėliniu verslu prasideda nuo kiekvieno piliečio suvokimo, kad apgaudinėdamas valstybę jis kenkia pats sau. Vyriausybė savo ruožtu jokių neapskaitomos ekonomikos reiškinių netoleruos“, – pareiškė A.Kubilius. Jeigu viešai taip pasakė premjeras, reikia manyti, kad šešėlinės ekonomikos grėsmė tikrai svari.
Tikriausiai VMI viršininkas Modestas Kaseliauskas premjerui pateikė duomenis, kad Lietuvoje verslas traukiasi į šešėlį, o apie tai galima spręsti iš to, kad VMI gerokai daugiau nei pernai užtinka nuslėptų mokesčių.
„Pirmąjį šių metų pusmetį bandyta nuslėpti 206 mln. Lt, o pernai tuo pačiu metu – 140 mln. Lt. Taigi galime daryti išvadą, kad dalis verslo traukiasi į šešėlį“, – sako M.Kaseliauskas. Tokio pobūdžio duomenų apie PVM slėpimo augimą premjerui pateikė ir FNTT.
Netikėtas sprendimas
Gal premjeras ar Vyriausybė po šio susitikimo padarė išvadas? Neskubėkite. Praėjus kelioms dienoms po minėto susitikimo buvo paskelbta apie mokesčio už verslo liudijimus padidinimo projektą. Numatoma, kad minimali verslo liudijimo kaina didžiuosiuose miestuose kitąmet turėtų padidėti nuo 1382 iki 1440 Lt. Nedaug, gerais laikais gal nesipiktintume. Tačiau dabar, pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, gal tik tiek ir trūko iki kantrybės taurės viršaus. Juk tai ne pirmasis didinamas mokestis.
„Skaičiavimai labai paprasti. Įsigijęs verslo liudijimą didmiesčio gyventojas per metus valstybei turėtų sumokėti ne mažiau kaip 4,5 tūkst. Lt: 1440 Lt už verslo liudijimą, 864 Lt už sveikatos ir dar 2160 Lt – už socialinį draudimą. Kai kurie tiek net neuždirbs“, – daro išvadą Z.Sorokienė. Jos duomenimis, šįmet verslo liudijimų nupirkta net 30 proc. mažiau nei 2008-aisiais, o kitąmet jų atsisakys dar daugiau.
Sugrįžome į 1997-uosius
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šešėlinės ekonomikos tyrimus atlieka nuo 1997-ųjų. Tada šešėlinė ekonomika siekė 27 proc. BVP. Paskui reikalai pradėjo gerėti ir 2007–2008-aisiais pasiekė palyginti neblogą ribą, t. y. 17,8–18 proc. BVP. Tačiau šįmet prognozuojamas pakilimas iki 24,3, o kitąmet – net iki 27 proc. Jeigu sektume premjero pavyzdžiu, galėtume pasakyti, kad sugrįžome į 1997-uosius. Taigi galime daryti išvadą, kad šįmet šešėlinėje ekonomikoje sukuriama nei daug, nei mažai – apie 20–25 mlrd. Lt (per tris ketvirčius šalies BVP sudarė beveik 64 mlrd. Lt). Dar prastesnius duomenis pateikia Linco (Austrija) veikiančio J.Keplerio universiteto mokslininkai. Jų atlikto tyrimo duomenimis, Skandinavijos šalyse šešėlinė ekonomika šįmet svyruos nuo 10 iki 18 proc., Italijoje ir Portugalijoje pasieks 20–25 proc. Nors tyrimas nebuvo atliekamas naujosiose ES šalyse, tačiau Austrijos mokslininkai užsiminė, kad šiose šalyse šešėlinė ekonomika šiemet turėtų pasiekti net 36–39 proc. BVP. Be kita ko, Austrijos mokslininkai padarė išvadą, kad šešėlinė ekonomika tik parodo šalių Vyriausybių nesugebėjimą vadovauti. Tada iniciatyvos gerinti savo gyvenimą imasi patys žmonės. Kitos išeities paprasčiausia nėra.
Premjeras šešėlius trumpins reklama
Kokių ginklų žada imtis A.Kubiliaus Vyriausybė? Nepatikėsite. Šešėlinę ekonomiką A.Kubilius bandys įveikti... socialine reklama. Premjeras įsitikinęs, kad naudos gali duoti dažnesni priminimai, kad paslaugos ar prekės pirkėjo gaunamas čekis yra susijęs su tuo, kokią pensiją gauna tavo ir mano tėvai, arba kokį atlyginimą valstybė gali mokėti tavo ir mano vaikų mokytojui.
Šis premjero sumanymas nustebino Verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorių Donatą Žiogą. „Smulkieji verslininkai tikrai linkę mokėti mokesčius, tačiau, kai pasiekiama riba, jam tenka ieškoti būdų nemokėti mokesčių. Kai iškyla dilema – mokėti mokesčius ar nupirkti šeimai maisto, pasirinkimas aiškus“, – sako D.Žiogas.
VL pakalbinti smulkieji verslininkai tarsi susitarę kalbėjo, kad Vyriausybė ne ten ieško. „Pelno mokestis mažinamas, o „Sodros“ bei verslo liudijimų mokesčiai didinami. Vyriausybė pasirinko didinti smulkiesiems svarbiausius mokesčius. Štai ir aiškėja, ką ji renkasi į draugus“, – daro išvadą D.Žiogas.
Verslumo skatinimas atidedamas
Šįmet Vyriausybė smulkiesiems verslininkams kilpą tik priveržė, kitąmet ją užtrauks. Pasak D.Žiogo, valstybė ne tik nebeskatins verslumo – ji nusprendė naikinti iki šiol veikusius verslo centrus. Šiuo metu likviduojami Lazdijų, Rokiškio, Šilalės ir Kretingos rajonuose veikę verslo centrai. Apskritai visas verslo informacijos tinklas marinamas badu, nemokamų konsultacijų neliko. Iki liepos pradžios kiekvienam verslo centrui, kurių buvo 42, per metus buvo skiriama 80–90 tūkst. Lt teikti nemokamoms konsultacijoms, organizuoti verslo informacijos sklaidos renginiams bei skatinti verslumui.
„Darbo birža iki šiol žmones tebesiunčia konsultavimo paslaugų į Kaune veikiantį verslo centrą. Jau 10 metų tokias paslaugas teikėme nemokamai, tačiau nuo liepos 1 d. fi nansavimas nutrauktas. Viena konsultavimo valanda kainuoja apie 100 Lt. Paprastai iš 10 norėjusiųjų gauti konsultavimo paslaugas sutinka už jas sumokėti tik 2–3 žmonės. O kokios pasekmės? Jie daro klaidas, patiria nuostolius. Kam tai naudinga? Tik ne valstybei“, – sakė D.Žiogas.
Kairė nežino, ką daro dešinė
Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, kai kurie smulkieji verslininkai ir toliau užsiims tokia pat veikla, tačiau suras būdų, kaip iš viso nemokėti mokesčių. VL pakalbinti smulkieji verslininkai sakė kitąmet pirksiantys verslo liudijimus 3–6 mėnesiams, o dirbsiantys visus metus. Yra ir kitų galimybių. „LLRI prognozės gali būti optimistinės, nes mes neįvertinome paskutinių Vyriausybės veiksmų, taigi šešėlinė ekonomika gali įgauti neregėtą mastą“, – sako V.Žukauskas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad, be visų bėdų, Vyriausybė nebekontroliuoja ir savo veiksmų. Vieni ministrai skelbia kovą prieš šešėlinį verslą, o kiti tarsi tyčia stengiasi, kad šešėlinis verslas suklestėtų. Kodėl taip atsitiko? „Suprantu, kad ministerijas reikia atnaujinti, tačiau ši Vyriausybė specialistus nušienavo be gailesčio. Daugelyje ministerijų neliko nė vieno buvusio viceministro. Naujieji valdininkai dar apšyla kojas ir nedaug teišmano“, – daro išvadą D.Arlauskas. Asociacijos vadovas viliasi, kad paskutinis Vyriausybės projektas dėl verslo liudijimų mokesčio padidinimo Seime užstrigs.
Iš šešėlinės ekonomikos spąstų ištrūkti nelengva
Jekaterina Rojaka, „DnB NORD“ banko vyresnioji analitikė:
Sunkmečiu kiekvienas sunkinantis verslui sąlygas Vyriausybės sprendimas stumia jį į šešėlinę ekonomiką. Jos mastą apskaičiuoti sunku. Paprastai remiamasi verslininkų apklausomis, jų pasitikėjimu. Šiuo metu šešėlinė ekonomika išaugo net turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje bei Austrijoje, nekalbant apie šalis, kurios įklimpo ekonomikos krizėje. Galimybių kovoti su šešėline ekonomika nedaug – reikia mažinti mokesčius, tačiau ar Vyriausybė dabar ryšis tokiam žingsniui? Gerų pavyzdžių yra. Štai iki minimumo sumažėjo šešėlinė ekonomika Singapūre. Jiems pavyko pritraukti užsienio kapitalą. Kita vertus, ES mažiausi mokesčiai yra Slovakijoje ir Bulgarijoje, tačiau pastaroji patenka tarp didžiausią šešėlinės ekonomikos dalį turinčių šalių.
Šalies vadovė nepritaria Vyriausybės projektui
Giedrius Miliauskas, LR Prezidentės Ekonominės ir socialinės grupės patarėjas:
Prezidentė pateikė savo pasiūlymus, tačiau Vyriausybė kol kas į juos neatsižvelgė. Šalies vadovė mano, kad reikia skatinti smulkųjį verslą, todėl didinti verslo liudijimo mokestį netikslinga. Vyriausybė gali ne tik nesurinkti daugiau mokesčių, bet net prarasti dabar surenkamus. Kyla pavojus, kad išaugs šešėlinė ekonomika, be to, pasitraukę iš verslo ar jo nesiėmę žmonės į valstybę kreipsis pašalpų.
Albinas Čaplikas
