Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos.
Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu. Asociacijos vadovas Danas Arlauskas teigia, kad dabar neaiškumų net daugiau nei anksčiau.
„Vienintelis bent kiek pasiekiamas žmogus yra Neilas Cooperis. Nei su Finansų ministerija, nei su Vyriausybe ar Lietuvos banku mums nesiseka suartėti: institucijos rodo pirštu į jį, tačiau dėl kai kurių mūsų pasiūlymų turi ir Vyriausybė įsikišti“, – teigia D. Arlauskas.
Siūlo gaivinti
Susivieniję „Snoro“ kreditoriai dar bankroto pradžioje siūlė suformuoti valstybinį-komercinį banką, o jį įtvirtinus – parduoti ir taip atsiskaityti su visais kreditoriais.
„Vis dėlto einama kitu keliu – kuo skubiau parduodamas turtas, kad būtų grąžinti pinigai, kuriuos iš Vyriausybės pasiskolino „Indėlių ir investicijų draudimas“, – teigia asociacijos vadovas. – Parduodamas turtas, kurio vertė kintama: automobiliai, „Snoriukai“, pastatai, o liks didesnė dalis turto – paskolos. Manau, didžioji dalis šio proceso bus įgyvendinta iki metų pabaigos. Po to liks trupiniai.“
Pusantro tūkstančio „Snoro“ kreditorių vienijančios asociacijos vadovas sako nekantriai laukiantis pirmojo kreditorių susirinkimo, kuris, jo nuomone, turėtų įvykti dar iki šio mėnesio pabaigos: „Didžiausi kreditoriai jau aiškūs, todėl susirinkimas įvyks gana greitai. Dabar yra daug neapibrėžtumo, todėl susirinkime galėsime pasižiūrėti, kokia reali situacija, apie kurią šiandien nelabai kas žino. Žinosime, kokios mūsų interesų galimybės, turėsime ir teisinį statusą, galėsime pareikšti savo nuomonę, į kurią deramai bus reaguojama.“
Užsieniečius ignoruoja
Kitas „Ekonomika.lt“ kalbinamas užsienio kreditorių interesams atstovaujantis advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ advokatas Laimonas Marcinkevičius teigia, kad ši kreditorių grupė jaučiasi diskriminuojama ir baiminasi dėl vertę prarandančio „Snoro“ turto, kuriam šiuo metu ieškoma pirkėjų. 187 užsienio indėlininkai teismų prašo stabdyti bankroto procesą ir kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
„Problemų yra daug, vienu sykiu visų ir neišvardysi, – sako L. Marcinkevičius. – Net tie, kurie pretenduoja į draudimo išmoką, susiduria su didelėmis eilėmis, mes net rašėme SEB bankui pretenziją. Yra tokių įmonių, kurios dar negavo draudimo išmokos, o jų reikalaujamos sumos jau sumažintos.“
L. Marcinkevičius abejoja, ar pavyks kreditorių susirinkimą sušaukti iki liepos, o visam bankroto procesui prognozuoja dešimtmetį.
„Čia svarbiausia ne greitis, o kad visi atgautų pinigus, – teigia jis. – Tačiau dabar apie kreditorių interesų tenkinimą nėra net kalbos, pavyzdžiui, „Snoro lizingas“ jau išdraskytas, ten nebėra ko ir pardavinėti. Padaryta blogiau nei tarybiniais laikais, įmonė nuvaryta.“ L. Marcinkevičius neatmeta galimybės, kad panaši padėtis yra ir kitose „Snoro“ valdytose bendrovėse.
Sudėtingas laikotarpis
Su „Snoro lizingo“ vadovu Aurelijumi Šveikausku „Ekonomika.lt“ susisiekti nepavyko. Anot „Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Tomo Vaišvilos, jis greičiausiai nebus linkęs bendrauti su žiniasklaida, mat šiuo metu įmonei ieškomas naujas šeimininkas.
Mėnesio pradžioje A. Šveikauskas žurnalistams patvirtino, kad įmonės veiklos mastai smuko, tačiau jai sekasi gerai. Kovą bendrovė pasirašė 5 mln. litų vertės naujų finansavimo sutarčių ir planuoja keisti pavadinimą. Ekspertai tuomet skaičiavo, kad „Snoro lizingo“ veiklos mastai krito 5 kartus.
Banko „Finasta“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Andrius Barštys sako, kad šių metų I ketvirtis įmonei buvo pelningas – ji uždirbo 198 tūkst. litų. Praėjusiais metais „Finasta“ patyrė 26 mln. litų nuostolio.
„Pusmetis po nacionalizavimo buvo sudėtingas: turėjome greitai reaguoti, veikti, priimti sprendimus, ne visada populiarius. Didžiausią dėmesį skyrėme klientams ir darbuotojams išlaikyti, visuomenei informuoti bei reputacinei rizikai valdyti“, – pasakoja jis.
Paklaustas apie kovo pabaigoje bankui suteiktą 13,8 mln. litų finansinę injekciją, A. Barštys teigia, kad norint užtikrinti sklandžią banko veiklą reikėjo stiprinti jo kapitalo bazę.
„Pasirinkome konservatyvų investicijų į „Snorą“ rizikos vertinimo metodą ir suformavome papildomus atidėjinius su „Snoru“ susijusiam turtui. Prisidėjo ir tai, kad siekdami užtikrinti banko likvidumą per trumpą laiką turėjome parduoti reikšmingą dalį savo vertybinių popierių portfelio“, – pasakoja „Finastos“ valdybos pirmininkas.
Kol kas jis neatskleidžia, kada bankas galėtų sulaukti pirkėjo.
Vertė mažėja
Metų pradžioje vertinęs, kad „Finasta“ grupė galėtų kainuoti 26-30 mln. litų, o „Snoro lizingas“ – apie 10-15 mln. litų, „Orion Securities“ Įmonių finansų ekspertas Mykantas Urba teigia, kad šiandien nustatyti, kiek vertos šios kompanijos sudėtinga, mat anksčiau skelbusios savo išsamius finansinius rezultatus, po „Snoro“ bankroto jos to nebedaro.
„Labai mažai ataskaitų, todėl sunku įvertinti, kiek tiksliai jos galėtų kainuoti šiandien. Daugiau aiškumo bus tuomet, kai pateiks duomenis Registrų centrui“, - sako jis.
Vis dėlto kalbinamas investuotojas Algimantas Variakojis atkreipia dėmesį, kad „Snoro“ valdytos bendrovės šiuo metu išgyvena gana rizikingą laikotarpį: jos ne tik netenka dalies klientų, bet ir profesionalių darbuotojų.
„Viskas ne į gera ir visi supranta, kad tų kompanijų vertė mažėja. Neramumo yra. Be akcininko finansinės injekcijos „Finastos“ šiandien gal ir nebūtų, o vargu, ar kas banką finansuotų esant tokiems jo finansiniams rezultatams. Pinigų rinkoje pritraukti nėra lengva“, - teigia jis.
KOMENTARAI
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas:
Bankroto administratoriaus darbą labiausiai stabdo susirinkimo nesušaukiantys banko kreditoriai. Kiekviena uždelsta diena kainuoja: banko sistemų palaikymas, administravimo išlaidos, algos darbuotojams
Danas Arlauskas, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas:
Rinksime parašus ir dirbsime su politikais, kad antros ir ketvirtos grupių kreditorių teisės į parduodamą turtą būtų lygios su kitais. Tačiau dabar neaiškumų daugiau nei proceso pradžioje
Algimantas Variakojis, investuotojas:
Viskas ne į gera ir visi supranta, kad „Snoro lizingo“ ir „Finastos“ vertė mažėja. Kompanijos turi būti valdomos, turi būti aiški strategija. Vadovai nežino, ką jie gali, kokia bus strateginė kryptis
FAKTAI
Banką „Snoras“ valstybė nacionalizavo praėjusių metų lapkritį. Gruodį bankui paskelbtas bankrotas
Artimiausiu metu bankroto administratorius planuoja parduoti bendroves „Snoro lizingas“ ir „Finasta“ bei „Snoro“ bankininkystės platformos dalį
Bankroto administratorius išnagrinėjo 28 tūkst. kreditorių prašymų, kuriuos pateikė apie 18,5 tūkst. fizinių bei juridinių asmenų
Banko bankrotas yra tarptautinio masto: nors didelė dalis kreditorių yra iš Lietuvos, taip pat sulaukta prašymų iš 52 kitų jurisdikcijų, kurie kartu sudaro apie 41 proc. nedraustų reikalavimų
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 18(80) gegužės 14-20 d.), rubrikoje „Savaitės tema“.
