Koalicijos partneriai sutarė sutaupyti daugiau kaip 4 milijardus litų.
Vakar prieš pirmąjį naujos kadencijos Seimo plenarinį posėdį valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos – Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – pasirašė koalicijos sutartį, rašo „Respublika“.
Pagal sutartį partijos viena kitai pasižadėjo vadovautis lygiateisės partnerystės, proporcingumo, pagarbos partnerių vertybėms ir programinėms nuostatomis, atvirumo dalijantis informacija apie valstybės reikalus principais. Be sutarties, keturių partijų lyderiai pasirašė ir susitarimą „Dėl krizės įveikimo plano bei tarpusavio pasitikėjimo, įgyvendinant krizės įveikimo planą“.
Kirpsime laidelį
Pasak būsimojo ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, koalicijos partneriai sutarė kitais metais sutaupyti ir sumažinti biudžeto deficitą daugiau kaip 4 milijardais litų.
Krizės įveikimo plane numatyta nustatyti 20 proc. tarifą gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiams. Kiekvienais metais, rengiant kitų metų biudžetų projektus, šie „kriziniai“ pagrindiniai mokesčių tarifai bus persvarstomi ir mažinami, jei tai nekenks makroekonomikos stabilumui.
Taip pat numatoma atsisakyti lengvatinių pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčio tarifų, išskyrus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą už šildymą – jos bus atsisakyta nuo 2009 m. rudens.
„Bus sunku, bet bus dar sunkiau, jeigu nieko nedarysime, – kalbėjo A. Kubilius. – Tereikia įsivaizduoti, kad sėdime ant bombos su laikrodiniu mechanizmu, kuris jau yra paleistas. Kaip gerame trileryje mes bandome rasti laidelį, kurį nukirptume ir laikrodinis mechanizmas sustotų. Be abejo, tai rizikinga“.
Naujasis ministras pirmininkas neslėpė, kad tarp koalicijos partnerių pasiūlymų buvo mažinti PVM iki 18-19 proc. „Apie tai mes dar diskutuosime, nors yra koalicijos partneriai, kurie siūlo PVM dar labiau didinti“, – prisipažino A. Kubilius.
Nuomonės neišsižadėjo
Visą savaitgalį apie dalyvavimą koalicijoje su išlygomis dėl dalies antikrizinio plano punktų trimitavęs A.Zuokas teigė, esą liberalcentristai savo pažiūrų neišsižadėjo. Jo teigimu, vėlų sekmadienio vakarą buvo parengtas naujas dokumentas, kuris suteikia partneriams tam tikrą galimybę diskutuoti dėl PVM dydžio.
„Liekame ties 18 proc., – tvirtino A. Zuokas. – Jeigu finansų ministerija pateiktų prognozes, kad būtų neįmanoma subalansuoti valstybės kitų metų biudžeto ir jis viršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto, turėtume parodyti, iš kur, ar kaip galima finansuoti nedidinant PVM iki 20 proc.“
TPP pirmininkas A. Valinskas juokavo, kad Tautos prisikėlimo partijai pasiūlius PVM kelti iki 22 proc., A. Zuokas sutiko su 20 proc.
LiCS pirmininkas skubėjo nuraminti pagal verslo liudijimus dirbančius verslininkus. Pasak politiko, verslo liudijimai nebus naikinami vienu metu. „Būtų parengtas naujas sąrašas veiklų, pagal kurias išduodami verslo liudijimai, – kalbėjo A. Zuokas. – Verslo liudijimų būtų atsisakyta didmeninės prekybos, turto nuomos ir statybos sektoriuose“.
Pasak LS pirmininko Eligijaus Masiulio, esminis programos punktas yra 5,3 mlrd. litų finansinio deficito suvaldymas. „Svarbiausia, kad šiame plane jau yra pasiūlyta, kaip sutaupyti 2 mlrd. litų valstybės valdymo išlaidų, – pabrėžė E. Masiulis. – Tai labai gera proga sutvarkyti valstybės valdymą taip, kad jis veiktų efektyviai ir reikalautų mažesnių išlaidų“.
Atsarginis variantas
Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta, sutikęs tapti finansų ministru, kitiems metams prognozavo didelį pajamų kritimą, palyginti su tuo, kas buvo prognozuota anksčiau, – apie 2 mlrd. litų, jei nieko nebūtų daroma.
„Jeigu ši prognozė nepasitvirtintų, plane yra numatyta, kad nedelsiant bus mažinamos išlaidos, – atsarginį planą pristatė A. Šemeta. – Tai būtų labai skausmingas žingsnis, nes jau dabar išlaidų mažinimas yra ant ribos. Didesnis mažinimas reikštų masinių valdžios sektorių darbuotojų atleidimą iš darbo. Tikiuosi, to daryti nereikės“.
Koalicijos partneriai įsipareigojo iki 2008 m. lapkričio 23 d. parengti 2008-2012 m. Vyriausybės veiklos programą.
Komentarai
Povilas Gylys
Profesorius
Lietuvoje dominuoja neoliberalus požiūris į ekonomiką. Todėl manoma, kad iš krizės galima išeiti didinant mokesčius ir mažinant išlaidas. Jeigu Lietuvoje būtų garsaus XX a. ekonomisto Johno Maynard'o Keyneso pasekėjų, jie sakytų, kad nereikėtų į tramdomuosius marškinius vilkti silpnėjančios ekonomikos, nes valstybės išlaidų mažinimas, kaip ir mokesčių didinimas, mažina visuomeninę paklausą.
O visuomeninės paklausos mažėjimas reiškia blogesnes ekonominio augimo perspektyvas. Suprantu, kad biudžeto deficitas yra negerai, kad reikia skolintis, kas nėra pigu, bet reikėtų paskaičiuoti, kad mes daugiau prarandame: ar beatodairiškai kovodami su biudžeto deficitu, ar daugiau nuosmukių patirsime stabdydami ekonomiką. Nesu tikras, ar naujoji koalicija pasirinko teisingą variantą.
Danas Arlauskas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius
Mūsų nuomone, dabartinė projektuojama sistema yra orientuota į stambaus kapitalo sustiprinimą, nes esmė yra ta, kad jie neanalizuoja, ką reiškia naikinti verslo liudijimus. Ką daryti žmonėms, kurie neteks verslo liudijimo? Esant ekonomikos sulėtėjimui, katastrofiškai atleidžiant darbuotojus iš statybų ir nekilnojamojo turto sektorių, oligarchams yra labai paranku.
Kalbos, kad kaip nors bus remiama, kad mokesčiai bus palankesni, kad smulkusis verslas galės gauti kreditus, yra niekinės. Žinau realią situaciją – šių pinigų nėra. Bus sudaryta labai didelė „makalynė“, kad man net sunku prognozuoti, kuo visa tai baigsis. Situacija yra gana dramatiška.
Adakras Šeštakauskas
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Dėl PVM didinimo esu kategoriškai prieš. Juk šį mokestį ne statybininkas pasiima, ne batsiuvys, ne duonos kepykla, o mes visi jį sumokame. Ar kelnes valytų valykloje, ar pirktų duonos gabaliuką, užsisakytų namą ar butą, moka galutinis vartotojas. Suprantu, aritmetiškai valstybė surinks daugiau pinigų, bet nuskriaus galutinį mokėtoją. Tai neteisingas žingsnis.
Pritariu dėl naikinamų verslo liudijimų statybos darbams, nes verslo liudijimai kapitalinei statybai visiškai yra iškreipti.
Darbas pagal verslo liudijimus turėtų būti nedidelio masto ir nedidelio pelningumo. Nesu prieš žmogų, kuris paremontuoja varvantį radiatorių, bet esu prieš tai, kad toks žmogelis į objektą eina kaip bet kuri statybos įmonė, bet nemoka mokesčių.
Mantas Stankevičius
