Dažnai šalies vadovų, ministrų linksniuojamas “Saulėtekio slėnis” kasmet gauna milijonus litų. Mokesčių mokėtojams pranešama, kad šioje mistinėje organizacijoje kuriamos ateities technologijos. Tačiau šiuo metu vadinamasis technologijų parkas virto tuštėjančių patalpų nuomos punktu.
Pirmadienį pasižvalgyti į mokslo ir technologijų parką “Saulėtekio slėnis” užsukusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikriausiai neatsitiktinai buvo vedžiojama tik po vienos čia įsikūrusios įmonės kabinetus.
Rodė tik išeinančius
Modernias telekomunikacijų schemas kurianti lietuvišku pasaulio stebuklu vadinama bendrovė “Teltonika” jau susispaudė į du iš trijų anksčiau “Saulėtekio slėnyje” nuomotų aukštų.
“Teltonikos”, kuriančios ir kitame Vilniaus pakraštyje gaminančios ateities gaminius, vadovas Arvydas Paukštys kalbėdamas su “Respublika” neslėpė, kad ši bendrovė netrukus apskritai paliks “Saulėtekio slėnį”. Ir diplomatiškai paaiškino, kad jų įmonė čia tiesiog nebeišsitenka - šiemet planuojama sukurti 600 naujų darbo vietų.
“Labai džiaugiuosi, kad tokie parkai pradėjo steigtis, ir esu įsitikinusi, kad tai bus Lietuvos ateitis, nes skatiname ypač jaunimo verslumą aukštosiose technologijose, - pirmadienį džiaugėsi prezidentė D.Grybauskaitė. - Tai ta niša, kuria pasinaudojusi Lietuva galėtų konkuruoti pasaulyje. Ir ypač jaunimas”.
Jaunimui - mažas kampelis
Tačiau liaupsinamame ir už bemaž 32 mln. mokesčių mokėtojų litų sukurtame “Saulėtekio slėnyje” yra labai daug laisvų patalpų. Jas siūloma išsinuomoti ir atskirais aukštais, ir po pusę aukšto, ir po kabinetą.
Jaunoms, ne daugiau kaip trejus metus veikiančioms įmonėms siūloma įsikurti vadinamajame “inkubatoriuje”. Po 15 litų už 1 kv. metrą. Tiesa, verslo jaunimui technologijų parke skirta tik maža dalis esamo naujo biurų pastato ploto. Maždaug 900 kv. metrų iš 6300.
Kituose aukštuose ir kaina didesnė - po 25 litus už kv. metrą. Galbūt todėl čia įsikūrusios net trys interneto parduotuvės, yra apsauginius kremus gaminančios įmonės stendas. Daugiausia šiame biurų pastate pridygę teisinių ir verslo konsultavimo įstaigėlių, veikia mažai kam žinomi institutai, kuriantys Europos Sąjungos milijonų paėmimo projektus.
Ieško nesamo ryšio
Viešosios įstaigos “Saulėtekio slėnis” direktorius Andrius Bagdonas gali ilgai pasakoti apie bandymus mokslą sulieti su verslu, kurti naujas technologijas ir taip užkariauti pasaulį, tačiau jo įmonė vis tiek gyvena tik iš patalpų nuomos ir ES paramos.
- Kuo naudingas “Saulėtekio slėnis” verslo jaunimui ir naujųjų technologijų kūrimui? - “Respublika” paklausė A.BAGDONO.
- Su ES parama bandome vienoje vietoje sukoncentruoti mokslą ir verslą. Čia sėdi smegenys, tie žmonės, kurie galvoja. Jų sukurti produktai gaminami kitur - gamyklos gali būti Kinijoje ar Brazilijoje.
- Kokia iš to nauda Lietuvai?
- Aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės.
- Tačiau jų produkcija gaminama ir turbūt parduodama svetur?
- Bet pajamos grįžta į Lietuvą, nes atlyginimai mokami lietuvių išradėjams, konstruktoriams, programuotojams. Amerika juk pati nieko negamina. Viskas dabar daroma Kinijoje, nors sugalvota ir Silicio slėnyje Kalifornijoje.
- Ar galima šiuo slėniu išspręsti smegenų nutekėjimo problemą?
- Čia jau kita problema - Lietuvoje nėra kvalifikuotų darbo vietų ir tos aplinkos, kurią tik pradedame kurti. Žmonės, turintys išsilavinimą, susiranda savo vietą, darbą, bet gaila, kad ne visada tai sugeba padaryti Lietuvoje. Be to, mes atsidarėme tik 2008 metais.
- Tačiau “Saulėtekio slėnis” pradėtas kurti dar 2003-iaisiais?
- 2003 metais įkurta tik viešoji įstaiga. Vėliau vyko parengiamieji darbai, rinkos tyrimai, kad atsirastų ir šis parkas, ir verslumo mokyklos. Žiūrėjome, ar įmonės susidomės. Mes juk esame konsultantai, tarpininkai, kurie ieško ryšio tarp mokslo ir verslo.
- Kodėl, ieškodami mokslo ir verslo ryšio, į “Saulėtekio slėnį” įsileidote net tris interneto parduotuves?
- Mes nesistengiame priimti visų parduotuvių.
- Už šį biurų pastatą gavote milijoninę ES, Vilniaus savivaldybės dotaciją, tačiau likote skolingi apie 12 mln. litų bankui?
- Palūkanas mokame iš pinigų, gautų už patalpų nuomą.
Pavojingi “angelai”
Po “Saulėtekio slėnio” vėliava pustuščiame biurų pastate šalia dviejų Vilniaus universitetų bene saugiausiai prisiglaudė vadinamųjų “verslo angelų” idėja. Ji jau net ir skambiai reklamuojama - esą Europos investicijų fondas su 60 mln. litų ir dviem lietuviškomis kompanijomis žada pusvelčiui perimti gerus, tačiau dėl krizės apmirusius verslus.
Šio Lietuvos verslo užvaldymo logika nėra sudėtinga: įlieti užsienio pinigų, perimti lietuviškų įmonių valdymą ir iš to gyventi. Šios “Saulėtekio slėnio” pasirinktos krypties neneigia ir pats viešosios įstaigos vadovas A.Bagdonas.
“Verslo angelai” investuoja nuosavus pinigus į rizikingą verslą, o mainais gauna tų įmonių akcijas”, - patvirtino “Saulėtekio slėnio” vadovas.
Mokslo ir technologijų parko "Saulėtekio slėnis" vertė - daugiau kaip 28 mln. litų. O jam įkurti iš įvairių šaltinių surinkta beveik 32 mln. litų.
Danas Arlauskas - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:
Mūsų sritis jokios “Saulėtekio slėnio” įtakos nejaučia. Prieš kuriant tokius technologijų parkus pirmiausia reikia sukurti motyvacinę schemą.
Šiandien Lietuvos mokslas visiškai nėra suinteresuotas turėti ryšį su verslu. Mokslas ir šiaip yra finansuojamas valstybės, o tie mokslininkai, kurie turi savo interesą, daugiausia dirba su užsienio kompanijomis.
Didžiausia problema - nėra motyvacijos mokslui dirbti su verslu. Aš nekalbu apie labai dideles įmones, turinčias milijardines apyvartas - jos pačios susiranda reikiamus mokslininkus. Tačiau kai kalbame apie smulkaus ir vidutinio verslo įmones, matome, kad tokio “slėnio” veikloje jų gali dalyvauti labai nedaug. Bet Lietuvoje yra ne dešimt, o 50 tūkstančių tokių įmonių.
“Saulėtekio slėnyje” yra propaguojama ir vadinamųjų “verslo angelų” idėja. Tačiau verslas turi būti budrus, nes tokie dalykai jau vyko pas mus prieš 10 metų, kai verslas buvo tiesiog nupirktas. Dabar, regis, jau ateina ir antroji verslo supirkimo banga. Mes tiesiog neturime patirties, bet yra tie, kas turi pinigų ir bando pasinaudoti gera situacija supirkti mūsų verslą.
Julius GIRDVAINIS
