biudžetas

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš pat rinkimus patvirtino beveik milijardą litų siekiantį šių metų sostinės biudžetą. Čia ne tik numatyta daugiausia lėšų skirti švietimui, bet ir įtvirtinta galimybė pasiskolinti iš bankų dar maždaug 200 milijonų litų. „Tas biudžetas suplanuotas deficitinis. 200 milijonų dar reikės ir tai – pagrindinė blogybė“, - portalui balsas.lt pabrėžė opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos miesto taryboje vadovas Gediminas Rudžionis.

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai. Žmonės perspektyvų neįžvelgia Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

Protestai ir socialinis nestabilumas Egipto ekonomikai gali kainuoti labai brangiai. Prancūzijos banko „Credit Agricole“ ekspertų teigimu, kasdien šalis praranda per 310 mln. dolerių. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir užsitęsusią politinę krizę, banko analitikai nusprendė sumažinti Egipto BVP prieaugio prognozę šiems metams iškart 1,6 proc. punkto – nuo 5,3 iki 3,7 proc., praneša AP.

Vakar Alytaus miesto savivaldybės taryba pirmoji iš penkių apskrities savivaldybių patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jame –  per 164 mln. litų, maždaug 35 mln. litų daugiau nei pernykščiame. Tačiau optimizmo mažai. Pagal reikalavimus į jį pirmąkart suskaičiuotos visos galimos imti paskolos, skirtos lėšos iš panaikintų apskričių viršininkų administracijų daliai funkcijų vykdyti, padidintas mokinio krepšelio finansavimas.

„Lietuvos geležinkeliai“ kitąmet biudžetą žada papildyti daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau premjero patarėjui tokie skaičiavimai kelia abejonių. Kartu norima, kad įmonė prie biudžeto prisidėtų labiau. Vyriausybei deklaravus siekį iš valstybinių įmonių į biudžetą išspausti kuo daugiau, viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad šiemet bendrovės indėlis į iždą viršys šimtą milijonų litų. „Per pelno mokestį ir dividendus gali būti apie 72 mln.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlo Vyriausybei sutaupyti milijoną reorganizuojant Migracijos departamentą. Kodėl tik dabar ir kodėl tik milijoną? R.Palaičio siūlymu nuo gegužės po reorganizacijos departamente liktų 80 pareigybių. Šiuo metu ten dirba 111 darbuotojų. 31 pareigybės panaikinimas per metus leistų sutaupyti 1 milijoną ir dar 50 tūkst. litų.

Šiaulių miesto valdžiai vis sunkiau sekasi įgyvendinti ES lėšomis remiamus projektus. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius prabilo, kad miestas gali netekti beveik pusės milijono litų, skirtų centrinės miesto dalies detaliajam planui rengti. Šiauliams kyla dviguba grėsmė – netekti ES paramos ir dar prarasti miesto biudžeto lėšas. Miesto valdžiai vis sunkiau sekasi įgyvendinti ES projektus.

Valstybės iždo duomenimis, Latvijos nacionalinė skola 2010 m. išaugo 785,92 mln. latų, arba 18,3 proc., o bendra skolos suma praėjusių metų pabaigoje siekė 5,08 mlrd. latų. Valstybės vidaus skola 2010 m. gruodžio pabaigoje siekė 796,05 mln. latų, arba 111,9 mln. latų mažiau nei 2010 m. pradžioje. Latvijos užsienio skola, kita vertus, siekė 4,146 mlrd. latų, o tai yra 885,2 mln. latų daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Centrinės Latvijos vyriausybės skola 2010 m. pabaigoje sudarė 4,94 mlrd.

Pernai „Sodra“ išmokoms skyrė 615 milijonų litų daugiau nei planavo. Ar tai reiškia, kad jas gaunantieji džiaugiasi didesniais pinigais? Nieko panašaus. Atvirkščiai – „Sodros“ išmokų gavėjai skundžiasi, kad jos mažėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išmokos pernai viršijo 13 milijardų litų ir buvo daugiau nei 615 milijonų litų didesnės nei planuota, bet jas gaunantys piliečiai negali pasigirti sulaukę didesnės valstybės paramos. Paskelbtojo kilimo iš krizės jie nemato.

Ministerijas galima pagirti. Pernai jos sutaupė ir grąžino į biudžetą po vieną kitą tūkstantį litų. Bet šįmet jų laukia sudėtingesnė užduotis: kol nebus aišku, ar į biudžetą suplauks pakankamai mokesčių, ministerijos negalės pasirašinėti sutarčių ir leisti visų joms skirtų pinigų. Tramdys išlaidavimą Kad mokesčių mokėtojų išlaikomos valstybės institucijos nepridarytų daugiau išlaidų, nei bus surinkta biudžeto pajamų, šįmet joms pirmą kartą įvestas sąlyginis finansavimas.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerija sutaupė ir į valstybės biudžetą grąžino 661 tūkst. litų 2010 metų ministerijos biudžeto lėšų. Didžiąją dalį sutaupytų pinigų sudarė lėšos, numatytos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams – 503,6 tūkst. litų. 143 tūkst. litų sutaupyti perkant prekes ir paslaugas. „Sutaupyti pinigų ir grąžinti juos į valstybės biudžetą ministerijai pavyko ir 2009 metais.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Šių metų Šiaulių miesto biudžete kultūrai planuojama skirti kone tris kartus mažiau negu prašyta: vietoj 959 tūkstančių litų — 236 tūkstančiai litų. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė tvirtina, kad nebus įmanoma patenkinti net elementarių visuomenės poreikių. Esant tokiai situacijai vedėja neketina trauktis.

Šiaulių miesto skardinimą tęsiantis Savivaldybės darbuotojas, vyriausiuoju miesto skardintoju vadinamas dizaineris Vilius Puronas miestiečiams virš galvų nori pakabinti cinkuotą „Damoklo kardas“. Šiaulių miesto Administracijos direktorius jį jau pavadino „būsimuoju Šiaulių akcentu“ ir ta proga atkirto beveik 2000 litų mokesčių mokėtojų pinigų — kardui cinkuoti.

Nors 2010 metų biudžetą Šiaulių miesto savivaldybė įvykdė, kitąmet lengviau nebus. Privalės mokėti skolas. Biudžetinių įstaigų darbuotojams mokos fondas suplanuotas be vieno mėnesio atlyginimo. Trūksta lėšų Šiųmetis Šiaulių miesto savivaldybės biudžetas yra įvykdytas — pavyko surinkti visus numatytus 266,4 milijono litų. Tačiau planuojant kitų metų pajamas bei išlaidas, biudžetinėms įstaigoms ir vėl trūksta lėšų.

2010-12-20, pirmadienis. Lietuvos diplomatai kontrabanda gabeno pinigus į Baltarusiją? Tinklalapio „WikiLeaks“ atskleisti dokumentai rodo, kad prieš penkerius metus teisėsaugai įkliuvo Baltarusijos opozicijai 25 tūks. JAV dolerių gabenusi kurjerė, o šią istoriją ėmėsi glaistyti aukšti Lietuvos pareigūnai. Neoficialiais duomenimis, dolerių kontrabanda Baltarusijos opozicijai domėjosi ir Breste paslaptingomis aplinkybėmis žuvęs saugumietis Vytautas Pociūnas.

Vyriausybė jau dalija kalėdines dovanėles: statybininkus planuojama pamaloninti 12 mln. litų, skirtų ambasadai Londone atnaujinti. Pinigų statyboms valstybės kišenėse nėra, tad juos valdžia skolinsis. Tik Seimo opozicijos atstovai įtaria, kad Vyriausybė taip nori milijonais papildyti „savų“ kišenes. Valdininkams ankšta Vyriausybė dar kartą įrodė, kad krizė, bent jau valdžios institucijoms, baigiasi. Trečiadienį ji planavo skirti 12 mln. litų Lietuvos ambasadai Londone atnaujinti.

Didžiosios Britanijos biudžeto deficitas šių metų lapkritį buvo didžiausias nuo 1993 metų, kai šie duomenys pradėti stebėti kas mėnesį, skelbia šalies žiniasklaida. Remiantis Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, šalies biudžeto deficitas padidėjo nuo 17,4 mlrd. iki 23,3 mlrd. svarų sterlingų. Analitikai prognozavo, kad deficitas sumažės iki 16,8 mlrd. svarų sterlingų.

Venecijos meras Giorgio Orsoni palaikė pasiūlymą įvesti specialųjį vieno euro mokestį (1,3 JAV dolerio) per dieną turistams, praneša AFP. Kiek anksčiau „turistų mokesčio“ įvedimui Venecijoje ir Florencijoje pritarė Italijos premjeras Silvio Berlsusconi. Anksčiau buvo skelbta, kad nuo 2011 metų analogiška rinkliava bus įvedama Romoje. Pasak G. Orsoni, iš lėšų, gautų įvedus mokestį, Venecija galėtų žymiai papildyti miesto biudžetą ir skirti lėšas istorinių paminklų priežiūriai.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Kultūra šių ir kitų metų valstybės biudžete nėra prioritetas, spaudos konferencijoje antradienį pripažino Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Pinigais nelyja „Sakau tai be jokio skausmo, kaip realistas“, – patikino A. Gelūnas, o tarp kitų metų prioritetinių darbų paminėjo siekį iškovoti didesnius atlyginimus kultūros sektoriuje dirbantiems žmonėms. „Jūs geriau už mane žinote peripetijas, susijusias su biudžetu, bet visgi žmonių skaičius kultūros sektoriuje nėra didelis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Antradienį šalies vadovė, savo parašu tvirtindama kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, pažymėjo, jog 2011 m. biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas. „Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.

Ukrainos Generalinė prokuratūra iškėlė bylą šalies ekspremjerei ir opozicinės partijos „Batkivšina“ lyderei Julijai Tymošenko, praneša naujienų portalas Compromat.ru.. Ji kaltinama viršijus įgaliojimus būnant premjere ir 8,5 mln. dolerių išeikvojimu. Prieš tai tokio paties kaltinimo pagrindu buvo sulaikytas buvęs šalies gamtos apsaugos ministras Georgijus Filipčukas. J. Tymošenko iškeltą bylą iš karto pavadino valdžios mėginimu susidoroti su opozicija.

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo. Susižavėjo vengrais „Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų.

Premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės pridarytas skolas ateities kartos atidavinės kelis dešimtmečius - tvirtina Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskichas. V. Uspaskichas skundėsi daug kartų siuntęs savo analizes ir pasiūlymus dėl neseniai priimto 2011 m. biudžeto, bet,  esą, niekam jie nebuvo įdomūs. Jis tikina nesulaukęs kažkokių netikėtumų. „Nieko naujo, nelaukto, kažko įspūdingo biudžete nėra.

Premjeras Andrius Kubilius siūlymus atkurti sumažintas pensijas nuo kitų metų balandžio 1-osios vadina juodu humoru. „Čia vėl kolegų socialdemokratų, nežinau, ar čia juodas humoras, ar dar kaip nors tai galima pavadinti.

Įžiebta viltis, kad kitąmet biudžetinės įstaigos „sutaupytus“ pinigus grąžintų į biudžetą, subliūško. Seimo nariai, prisidengdami kiaurais mokyklų stogais, leido valdininkams toliau mėgautis prabanga. Nors valstybės auditoriai jau daugybę kartų konstatavo, kad sutaupyti milijonai švaistomi prabangiems automobiliams, baldams ar kitiems valdininkų patogumams. Stengėsi dėl savęs Praėjusią savaitę Seimas demonstravo begalinį ryžtą pritarti deficitiniam, minus 2,5 mlrd. litų, biudžetui.

Lietuva po krizės neatsigaus taip greitai, kaip trimituoja valdžioje esantys politikai. Ko iš tikrųjų tikimasi ekonomikoje, atskleidžia nelinksmos „Sodros“ deficito prognozės. Ne veltui dėl menkiausio ūkio atsigavimo požymio viešųjų ryšių akcijas rengiantis premjeras Andrius Kubilius piestu stoja prieš nusavintų pensijų grąžinimą. Neužlopomos skylės Šiemet „Sodros“ deficitas iki metų pabaigos pasieks 2,7 mlrd. litų. Seimo jau paliamintame kitų metų „Sodros“ biudžete žiojės beveik 2,6 mlrd.

Seimas priėmė kitų metų nacio nalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, susilaikė 7. Patvirtintas ir „Sodros“ biudžetas. Bendras numatomas biudžeto defi citas – 5,8 proc. BVP. Kitų metų biudžetą vertina finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Nesulauksime gėrybių – diržai lieka suveržti? – Biudžetas vis dar atitinka tą ekonominę situaciją, kurioje gyvename. Negalime su biudžetu užbėgti prieš ekonomikos traukinį.

Kalendorinės žiemos pradžia – biudžetų svarstymo ir priėmimo metas. Lietuva – ne išimtis. Vakar 73 balsais „už“, 56 „prieš“ ir septyniems Seimo nariams susilaikius, parlamentas pritarė 2011 m. biudžetui. Nors, tiesą sakant, kitokios baigties nelabai kas ir tikėjosi, tam tikrų trukdžių buvo.

Jūsų dėmesiui – svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai Pirmadienis, 2010-12-06.  Paskelbti Nacionalinių premijų laureatai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Pasikeitė tik skaičiai, rodantys, kad valstybės skola toliau augs, o žmonėms gyvenimas negerės. Pats biudžeto tvirtinimas vyko kaip ir kasmet–netrūko šantažo, grasinimų bei „komplimentų" vieni kitiems. Liejosi šantažas Biudžetą vakar Seimas palaimino 73 balsais „už", prieš buvo 56, susilaikė 7 išrinktieji.

Galvoju, kaip čia gali būti, kad pragyvenimo lygis akivaizdžiai smunka, o kainos tuo pat metu taip pat akivaizdžiai kyla? Hm... O kur tuomet „nueina“ skirtumas? Kalbu, suprantama, apie pinigus. Logika paprasta – jei sukuriama daugiau vertės (prekių, paslaugų, etc.), natūralu, kad apyvartoje atsiranda ir didesnis kiekis tą vertę išreiškiančių matavimo vienetų – pinigų, o ūkiui klestint jau gali kilti tiek galutinės sukuriamų produktų kainos, tiek ir jų sukūrimo įkainiai, įskaitant atlyginimus.

Dvejų metų premjero poste sukaktį vakar minėjęs Andrius Kubilius iš tiesų galėjo linksmai švęsti. Seimas ta proga palaimino kitų metų biudžeto projektą. Balsavimo dėl svarbiausio įstatymo metu valdančioji koalicija parodė, jog lemiamu momentu sugeba surinkti daugumą balsų. Tuo tarpu Seimo opozicija net nesistengė rimčiau priešintis. Per diskusijas dėl valstybės finansų politikai irgi nepersistengė. Salė pagyvėjo, kai imta kalbėti apie paneles.

Seimas patvirtino 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų biudžeto deficitas. Iš balsavime dalyvavusių Seimo narių kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui pritarė 70, jo nepalaikė 46, susilaikė 14 parlamentarų. 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Lietuvos sveikatos apsaugos reforma pradėta ne nuo to galo, sveikatos sistemai pinigų pakanka, tačiau juos reiktų protingai paskirstyti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ligų prevencijai, sveiko gyvenimo būdo, sporto propagavimui, o ne didžiąją dalį energijos ir finansinių resursų išeikvojant medicinai. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje jos dalyviai svarstė, ar nuo jau balandžio įgyvendinama sveikatos apsaugos reforma padarys Lietuvos žmones sveikesnius.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga visados pasisakė ir siekė, kad tvirtinami biudžetai būtų socialiai orientuoti. Tvirtinant 2010 m. biudžetą, LSDS aiškiai išreiškė poziciją, jog jokiu būdu negalima mažinti menkas pajamas gaunančios visuomenės dalies lėšų ir nurodė būtinus sprendimus, kuriuos priėmus galima ženkliai papildyti biudžetą.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl sumažinto akcizo alkoholiui kitų metų valstybės biudžeto deficitas padidės 100 mln. litų. Dėl to biudžeto projektas bus teikiamas su didesniu valstybės biudžeto deficitu. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kitų metų biudžeto projekte numatyta pusę pajamų prieaugio gauti įvairiomis priemonėmis mažinant šešėlinę ekonomiką ir nelegalų verslą.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių uždelstų įsiskolinimų portfelis, lyginant su spaliu, išaugo 35 mln. litų ir siekė 4,13 mlrd. litų. Palyginimui, tai sudaro trečdalį viso per dešimt šių metų mėnesių valstybės surinkto biudžeto. Lapkritį įmonės padengė 107 mln. litų uždelstų skolų, arba 11 proc. mažiau nei spalį. Pastarąjį pusmetį verslo uždelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo Seimui, priimant 2011 m. biudžeto įstatymą, neišmokėtas pensijas pripažinti valstybės skoliniais įsipareigojimais Lietuvos pensininkams. Tokią įstatymo pataisą įregistravęs Seimo narys taip pat siūlo skubos tvarka priimti įstatymo projektą dėl pensijų kompensavimo, kadangi nusavintos pensijos gali būti grąžintos tik pagal įstatymą.

Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo. Seimas įtakos neturi Kosmetiškai pagražintame biudžeto projekte Vyriausybė pasiūlė tik perskirstyti apie 50 mln. litų ir, užuot finansavus vienus projektus, daugiau atrėžti kitiems. Duoklė krepšiniui – 7 mln.

Kitų metų vasarį Europos bankams teks laikyti naujus, griežtesnius „streso testus“. Tai paskelbta per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą. Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas pareiškė, kad nauji testai bus „griežtesni ir netgi išsamesni“. Toks sprendimas buvo priimtas per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą, kurio metu buvo prieita prie išvados, kad euro zona žengia atsigavimo keliu, tačiau finansinis sektorius vis dar išgyvena sunkius laikus.

Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad Vyriausybė projektą pakoregavo labai menkai. Mat iš daugybės komiteto pasiūlymų vos 0,17 proc. sulaukė dėmesio.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) lapkritį organizuotos reklamos specialistų apklausos rezultatai parodė, jog 47 proc. įmonių 2011-aisiais didins marketingo biudžetą. Tuo metu mažinti šias išlaidas planuoja tik 26 proc. šalies įmonių. „Didžioji dalis įmonių ketina didinti reklamos biudžetus iki 20 proc., o savo sprendimus grindžia laukiamais didesniais pardavimais bei noru išplėsti rinkos dalį“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.

Kitąmet Lietuvoje driokstelės grandiozinis privatizavimo sandoris. Koks – težino tik Vyriausybės vadovas ir artimiausia jo aplinka. Mat premjeras Andrius Kubilius užsibrėžęs 2011 metais iš valstybės turto privatizavimo gauti apie 400 mln. litų. Kokį aukso gabalą pardavus tikimasi tokios milžiniškos sumos, nenutuokia nei jo partijos kolegos, nei opozicija, nei Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio teigimu, Seimas, ketvirtadienį atmetęs jo siūlymą dėl sankcijų piktybiškai baudų nemokantiems kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams, prarado galimybę valstybės biudžetą papildyti mažiausiai šešiais milijonais litų.

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos. Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol.