biudžetas

Ketvirtadienį Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ketina pateikti Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Eltai jis sakė tikįs, kad socialdemokratų pasiūlytas projektas bus priimtas balandžio mėnesį. Jeigu Seimas pritartų, pajamos būtų apmokestinamos tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog Vyriausybė laukia sutarimo tarp socialinių partnerių dėl minimalios algos didinimo. "Mes tik laukiame, kad Trišalės tarybos socialiniai partneriai, tai yra profesinės sąjungos ir darbdaviai, pasiektų kokį nors tarpusavio sutarimą, į kurį mes galėtume reaguoti. Tokio sutarimo socialiniai partneriai tarpusavyje nėra pasiekę.

Valdžios atstovai, užsimoję drausti už didesnius pirkinius atsiskaityti grynais pinigais, planus rezga už uždarų durų ir slepia susitikinėjantys su bankininkais. Ekonomistai įspėja, kad tokie draudimai neišnaikins šešėlio, tik leis susikrauti bankams dar daugiau milijonų.   Vakar Vyriausybė pasitarime už uždarų durų kurpė planą, kaip Lietuvoje apriboti atsiskaitymus grynaisiais.

Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė pasiūlė 320 Lt (iki 800  Lt) padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio dalį ir nedidinti minimalios algos.  Pramoninkų konfederacija siūlo padidinti minimalią algą 100 litų, bet reikalauja, kad būtų padidinta ir jos neapmokestinama dalis. Minimali alga daugiausia mokama mažose įmonėse, kuriose dirba iki 4 samdomų darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, jose dirba apie  53 tūkst. darbuotojų.

Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

2010 metų rugsėjį asociacijos „Investors' Forum“ įmonių vadovų apklausa parodė, kad norint gerinti verslo aplinką Lietuvoje svarbiausia yra imtis veiksmų prieš korupciją. LLRI duomenimis šešėlinė ekonomika (2010 m.) siekė net  28 % BVP lygį , t.y. daugiau nei bet kada nuo 1997 m. Vyriausybė siekia iš šešėlio ištraukti milijardą – investuotojai nori padėti ir  pateikia pasiūlymų: kovoti su šešėliu ir korupcija reikia sistemingai ir keliais frontais tuo pačiu metu.

Premjeras Andrius Kubilius pernai pažadėjo šių metų biudžetą papildyti iš šešėlio ištrauktu milijardu. Toks siekis pasirodė „sudėtingas ir ambicingas“ net už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingam komisarui Algirdui Šemetai. Džiuginančių žinių, kaip praėjus jau dviem šių metų mėnesiams sekasi ieškoti pasislėpusio milijardo, nėra.

Per porą šių metų mėnesių valdžiai kol kas nepavyko surinkti planuojamų biudžeto pajamų, tačiau finansų ministrė padėties nedramatizuoja. Tai lėmė smarkiai išaugęs pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas verslui, bet šie netolygumai esą laikini. Sausį valstybės biudžetas buvo 50 milijonų litų pilnesnis nei tikėtasi, bet pajamų surinkimas nuo plano atsiliko. Tai esą lėmė sparčiai grąžinami mokesčiai eksportuojančioms įmonėms.

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti Sodros pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti.

Balsas.lt jau rašė apie tai, kaip Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų. M. Andreasen – drąsi, ryžtinga ir savimi pasitikinti moteris.

Pastaruoju metu diskutuojama kaip gelbėti Sodrą, nors atsakymas aiškus – reikia padidinti pajamas ir sumažinti išlaidas. Apmaudu, kad Valdžia temato vieną kelią. Sumažino senatvės pensijas, išmokas privatiems pensijų fondams, bei kai kurias kitas išlaidas. Bet neieško būdų, kaip padidinti pajamas.  Manoma, kad jos padidės atsigaunant ekonomikai. Tai klaidinga nuomonė. Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti.

Portugalija pirmadienį pažadėjo sumažinti biudžeto deficitą ir įvykdyti reformas, bet finansų ministras perspėjo, kad šios pastangos gali būti bergždžios, jeigu Europa nesiims skubių priemonių, kad išeitų iš skolų krizės. Daugelis investuotojų mano, kad Portugalijai greičiausiai prireiks finansinės paramos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, kaip jos prireikė Graikijai ir Airijai.

Kas uždirbs pensijas šiems būsimiems pensininkams, jei pernai jaunimo nedarbo lygis perkopė jau 35 proc. ribą ir buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje? Skaičių tiesa Statistikos departamento vertinimais, pernai nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 proc. didesnis nei 2009–aisiais. Labiausiai nerimą kelia tai, kad jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 proc. ir buvo 35,1 proc.

Savivaldybėje vykusioje spaudos valandoje buvo apžvelgta sporto situacija Vilniuje: kas nuveikta, aptartas šių metų sportui skirtas biudžetas, infrastruktūros šiandieninė būklė, planai ir perspektyvos, investiciniai projektai, neįgaliųjų sveikatinimo galimybės ir kiti klausimai, teigiama pranešime spaudai. „Šių metų miesto biudžete  sportui skirta beveik 24 mln. Lt – tai 25 proc.

Pastaruoju  metu pacientams gana dažnai iškyla klausimų, kodėl gydymo įstaigose neretai reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, pirkti vaistus, medicinos pagalbos priemones, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei taip pažeidžiamos paciento teisės.  Būtina žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba vasario 19 dieną priėmė sprendimą dėl fondo lėšų paskirstymo šių metų projektams. Bendra paraiškų vertė siekė daugiau nei 78 mln. litų, tuo tarpu šių metų fondo biudžetas sudaro beveik 18,5 mln. litų ir yra 1,2 mln. litų mažesnis nei pernai. Šiemet sulaukta ir daugiau paraiškų – jų skaičius išaugo 70-čia, iki 601 paraiškos. Nuspręsta finansuoti 234 projektus. Taryba, priimdama sprendimus dėl lėšų skyrimo rėmėsi ekspertų išvadomis.

Šalies didžiųjų miestų savivaldybių tarybos palaimino šių metų biudžetus. Nuo stambių ir svaigių projektų didmiesčiai susilaiko. Kol kas planuojama daugiausia investicijų skirti infrastruktūrai plėtoti ir viešiesiems pastatams renovuoti, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. „Šis Vilniaus biudžetas orientuotas į žmogaus veiklą, neskiriamas jokiems grandioziniams projektams stumti, aiškiai matant, kad jie neturi jokios perspektyvos ir nebus įgyvendinti.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba prieš pat rinkimus patvirtino beveik milijardą litų siekiantį šių metų sostinės biudžetą. Čia ne tik numatyta daugiausia lėšų skirti švietimui, bet ir įtvirtinta galimybė pasiskolinti iš bankų dar maždaug 200 milijonų litų. „Tas biudžetas suplanuotas deficitinis. 200 milijonų dar reikės ir tai – pagrindinė blogybė“, - portalui balsas.lt pabrėžė opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos miesto taryboje vadovas Gediminas Rudžionis.

Šią savaitę Prezidentūroje premjeras Andrius Kubilius džiūgavo dėl pernai 1,3 proc. padidėjusio bendrojo vidaus produkto ir rekordinio per 20 metų eksporto augimo. Jis netgi pažadėjo, kad šįmet realų pagerėjimą jau pajus ne tik makroekonomikos ekspertai, bet ir eiliniai piliečiai. Žmonės perspektyvų neįžvelgia Užvakar po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite premjeras liaupsino iki padebesių išaugusį eksportą.

Protestai ir socialinis nestabilumas Egipto ekonomikai gali kainuoti labai brangiai. Prancūzijos banko „Credit Agricole“ ekspertų teigimu, kasdien šalis praranda per 310 mln. dolerių. Atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją ir užsitęsusią politinę krizę, banko analitikai nusprendė sumažinti Egipto BVP prieaugio prognozę šiems metams iškart 1,6 proc. punkto – nuo 5,3 iki 3,7 proc., praneša AP.

Vakar Alytaus miesto savivaldybės taryba pirmoji iš penkių apskrities savivaldybių patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jame –  per 164 mln. litų, maždaug 35 mln. litų daugiau nei pernykščiame. Tačiau optimizmo mažai. Pagal reikalavimus į jį pirmąkart suskaičiuotos visos galimos imti paskolos, skirtos lėšos iš panaikintų apskričių viršininkų administracijų daliai funkcijų vykdyti, padidintas mokinio krepšelio finansavimas.

„Lietuvos geležinkeliai“ kitąmet biudžetą žada papildyti daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau premjero patarėjui tokie skaičiavimai kelia abejonių. Kartu norima, kad įmonė prie biudžeto prisidėtų labiau. Vyriausybei deklaravus siekį iš valstybinių įmonių į biudžetą išspausti kuo daugiau, viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad šiemet bendrovės indėlis į iždą viršys šimtą milijonų litų. „Per pelno mokestį ir dividendus gali būti apie 72 mln.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis siūlo Vyriausybei sutaupyti milijoną reorganizuojant Migracijos departamentą. Kodėl tik dabar ir kodėl tik milijoną? R.Palaičio siūlymu nuo gegužės po reorganizacijos departamente liktų 80 pareigybių. Šiuo metu ten dirba 111 darbuotojų. 31 pareigybės panaikinimas per metus leistų sutaupyti 1 milijoną ir dar 50 tūkst. litų.

Šiaulių miesto valdžiai vis sunkiau sekasi įgyvendinti ES lėšomis remiamus projektus. Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius prabilo, kad miestas gali netekti beveik pusės milijono litų, skirtų centrinės miesto dalies detaliajam planui rengti. Šiauliams kyla dviguba grėsmė – netekti ES paramos ir dar prarasti miesto biudžeto lėšas. Miesto valdžiai vis sunkiau sekasi įgyvendinti ES projektus.

Valstybės iždo duomenimis, Latvijos nacionalinė skola 2010 m. išaugo 785,92 mln. latų, arba 18,3 proc., o bendra skolos suma praėjusių metų pabaigoje siekė 5,08 mlrd. latų. Valstybės vidaus skola 2010 m. gruodžio pabaigoje siekė 796,05 mln. latų, arba 111,9 mln. latų mažiau nei 2010 m. pradžioje. Latvijos užsienio skola, kita vertus, siekė 4,146 mlrd. latų, o tai yra 885,2 mln. latų daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Centrinės Latvijos vyriausybės skola 2010 m. pabaigoje sudarė 4,94 mlrd.

Pernai „Sodra“ išmokoms skyrė 615 milijonų litų daugiau nei planavo. Ar tai reiškia, kad jas gaunantieji džiaugiasi didesniais pinigais? Nieko panašaus. Atvirkščiai – „Sodros“ išmokų gavėjai skundžiasi, kad jos mažėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išmokos pernai viršijo 13 milijardų litų ir buvo daugiau nei 615 milijonų litų didesnės nei planuota, bet jas gaunantys piliečiai negali pasigirti sulaukę didesnės valstybės paramos. Paskelbtojo kilimo iš krizės jie nemato.

Ministerijas galima pagirti. Pernai jos sutaupė ir grąžino į biudžetą po vieną kitą tūkstantį litų. Bet šįmet jų laukia sudėtingesnė užduotis: kol nebus aišku, ar į biudžetą suplauks pakankamai mokesčių, ministerijos negalės pasirašinėti sutarčių ir leisti visų joms skirtų pinigų. Tramdys išlaidavimą Kad mokesčių mokėtojų išlaikomos valstybės institucijos nepridarytų daugiau išlaidų, nei bus surinkta biudžeto pajamų, šįmet joms pirmą kartą įvestas sąlyginis finansavimas.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Ūkio ministerija į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą grąžino virš 1,77 mln. litų 2010 m. sutaupytų ir nepanaudotų valdymui skirtų lėšų. „Sunkmečio sąlygomis visi turi taupyti ir nepanaudotas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Dalį sutaupytos sumos – apie 0,7 mln. litų – sudaro Ūkio ministerijos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams. Taip pat buvo sutaupyta pinigų perkant prekes ir paslaugas.

Praėjusiais metais Susisiekimo ministerija sutaupė ir į valstybės biudžetą grąžino 661 tūkst. litų 2010 metų ministerijos biudžeto lėšų. Didžiąją dalį sutaupytų pinigų sudarė lėšos, numatytos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo mokesčiams – 503,6 tūkst. litų. 143 tūkst. litų sutaupyti perkant prekes ir paslaugas. „Sutaupyti pinigų ir grąžinti juos į valstybės biudžetą ministerijai pavyko ir 2009 metais.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Šių metų Šiaulių miesto biudžete kultūrai planuojama skirti kone tris kartus mažiau negu prašyta: vietoj 959 tūkstančių litų — 236 tūkstančiai litų. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė tvirtina, kad nebus įmanoma patenkinti net elementarių visuomenės poreikių. Esant tokiai situacijai vedėja neketina trauktis.

Šiaulių miesto skardinimą tęsiantis Savivaldybės darbuotojas, vyriausiuoju miesto skardintoju vadinamas dizaineris Vilius Puronas miestiečiams virš galvų nori pakabinti cinkuotą „Damoklo kardas“. Šiaulių miesto Administracijos direktorius jį jau pavadino „būsimuoju Šiaulių akcentu“ ir ta proga atkirto beveik 2000 litų mokesčių mokėtojų pinigų — kardui cinkuoti.

Nors 2010 metų biudžetą Šiaulių miesto savivaldybė įvykdė, kitąmet lengviau nebus. Privalės mokėti skolas. Biudžetinių įstaigų darbuotojams mokos fondas suplanuotas be vieno mėnesio atlyginimo. Trūksta lėšų Šiųmetis Šiaulių miesto savivaldybės biudžetas yra įvykdytas — pavyko surinkti visus numatytus 266,4 milijono litų. Tačiau planuojant kitų metų pajamas bei išlaidas, biudžetinėms įstaigoms ir vėl trūksta lėšų.

2010-12-20, pirmadienis. Lietuvos diplomatai kontrabanda gabeno pinigus į Baltarusiją? Tinklalapio „WikiLeaks“ atskleisti dokumentai rodo, kad prieš penkerius metus teisėsaugai įkliuvo Baltarusijos opozicijai 25 tūks. JAV dolerių gabenusi kurjerė, o šią istoriją ėmėsi glaistyti aukšti Lietuvos pareigūnai. Neoficialiais duomenimis, dolerių kontrabanda Baltarusijos opozicijai domėjosi ir Breste paslaptingomis aplinkybėmis žuvęs saugumietis Vytautas Pociūnas.

Vyriausybė jau dalija kalėdines dovanėles: statybininkus planuojama pamaloninti 12 mln. litų, skirtų ambasadai Londone atnaujinti. Pinigų statyboms valstybės kišenėse nėra, tad juos valdžia skolinsis. Tik Seimo opozicijos atstovai įtaria, kad Vyriausybė taip nori milijonais papildyti „savų“ kišenes. Valdininkams ankšta Vyriausybė dar kartą įrodė, kad krizė, bent jau valdžios institucijoms, baigiasi. Trečiadienį ji planavo skirti 12 mln. litų Lietuvos ambasadai Londone atnaujinti.

Didžiosios Britanijos biudžeto deficitas šių metų lapkritį buvo didžiausias nuo 1993 metų, kai šie duomenys pradėti stebėti kas mėnesį, skelbia šalies žiniasklaida. Remiantis Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, šalies biudžeto deficitas padidėjo nuo 17,4 mlrd. iki 23,3 mlrd. svarų sterlingų. Analitikai prognozavo, kad deficitas sumažės iki 16,8 mlrd. svarų sterlingų.

Venecijos meras Giorgio Orsoni palaikė pasiūlymą įvesti specialųjį vieno euro mokestį (1,3 JAV dolerio) per dieną turistams, praneša AFP. Kiek anksčiau „turistų mokesčio“ įvedimui Venecijoje ir Florencijoje pritarė Italijos premjeras Silvio Berlsusconi. Anksčiau buvo skelbta, kad nuo 2011 metų analogiška rinkliava bus įvedama Romoje. Pasak G. Orsoni, iš lėšų, gautų įvedus mokestį, Venecija galėtų žymiai papildyti miesto biudžetą ir skirti lėšas istorinių paminklų priežiūriai.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Kultūra šių ir kitų metų valstybės biudžete nėra prioritetas, spaudos konferencijoje antradienį pripažino Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Pinigais nelyja „Sakau tai be jokio skausmo, kaip realistas“, – patikino A. Gelūnas, o tarp kitų metų prioritetinių darbų paminėjo siekį iškovoti didesnius atlyginimus kultūros sektoriuje dirbantiems žmonėms. „Jūs geriau už mane žinote peripetijas, susijusias su biudžetu, bet visgi žmonių skaičius kultūros sektoriuje nėra didelis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Antradienį šalies vadovė, savo parašu tvirtindama kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, pažymėjo, jog 2011 m. biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas. „Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.

Ukrainos Generalinė prokuratūra iškėlė bylą šalies ekspremjerei ir opozicinės partijos „Batkivšina“ lyderei Julijai Tymošenko, praneša naujienų portalas Compromat.ru.. Ji kaltinama viršijus įgaliojimus būnant premjere ir 8,5 mln. dolerių išeikvojimu. Prieš tai tokio paties kaltinimo pagrindu buvo sulaikytas buvęs šalies gamtos apsaugos ministras Georgijus Filipčukas. J. Tymošenko iškeltą bylą iš karto pavadino valdžios mėginimu susidoroti su opozicija.

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo. Susižavėjo vengrais „Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų.

Premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės pridarytas skolas ateities kartos atidavinės kelis dešimtmečius - tvirtina Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskichas. V. Uspaskichas skundėsi daug kartų siuntęs savo analizes ir pasiūlymus dėl neseniai priimto 2011 m. biudžeto, bet,  esą, niekam jie nebuvo įdomūs. Jis tikina nesulaukęs kažkokių netikėtumų. „Nieko naujo, nelaukto, kažko įspūdingo biudžete nėra.

Premjeras Andrius Kubilius siūlymus atkurti sumažintas pensijas nuo kitų metų balandžio 1-osios vadina juodu humoru. „Čia vėl kolegų socialdemokratų, nežinau, ar čia juodas humoras, ar dar kaip nors tai galima pavadinti.

Įžiebta viltis, kad kitąmet biudžetinės įstaigos „sutaupytus“ pinigus grąžintų į biudžetą, subliūško. Seimo nariai, prisidengdami kiaurais mokyklų stogais, leido valdininkams toliau mėgautis prabanga. Nors valstybės auditoriai jau daugybę kartų konstatavo, kad sutaupyti milijonai švaistomi prabangiems automobiliams, baldams ar kitiems valdininkų patogumams. Stengėsi dėl savęs Praėjusią savaitę Seimas demonstravo begalinį ryžtą pritarti deficitiniam, minus 2,5 mlrd. litų, biudžetui.

Lietuva po krizės neatsigaus taip greitai, kaip trimituoja valdžioje esantys politikai. Ko iš tikrųjų tikimasi ekonomikoje, atskleidžia nelinksmos „Sodros“ deficito prognozės. Ne veltui dėl menkiausio ūkio atsigavimo požymio viešųjų ryšių akcijas rengiantis premjeras Andrius Kubilius piestu stoja prieš nusavintų pensijų grąžinimą. Neužlopomos skylės Šiemet „Sodros“ deficitas iki metų pabaigos pasieks 2,7 mlrd. litų. Seimo jau paliamintame kitų metų „Sodros“ biudžete žiojės beveik 2,6 mlrd.

Seimas priėmė kitų metų nacio nalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, susilaikė 7. Patvirtintas ir „Sodros“ biudžetas. Bendras numatomas biudžeto defi citas – 5,8 proc. BVP. Kitų metų biudžetą vertina finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Nesulauksime gėrybių – diržai lieka suveržti? – Biudžetas vis dar atitinka tą ekonominę situaciją, kurioje gyvename. Negalime su biudžetu užbėgti prieš ekonomikos traukinį.