Ministerijas galima pagirti. Pernai jos sutaupė ir grąžino į biudžetą po vieną kitą tūkstantį litų. Bet šįmet jų laukia sudėtingesnė užduotis: kol nebus aišku, ar į biudžetą suplauks pakankamai mokesčių, ministerijos negalės pasirašinėti sutarčių ir leisti visų joms skirtų pinigų.
Tramdys išlaidavimą
Kad mokesčių mokėtojų išlaikomos valstybės institucijos nepridarytų daugiau išlaidų, nei bus surinkta biudžeto pajamų, šįmet joms pirmą kartą įvestas sąlyginis finansavimas.
Finansų ministerijos aiškinimu, tai reiškia, kad iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų įsipareigojimai išlaidoms (pavyzdžiui, pasirašytos sutartys dėl įvairių programų įgyvendinimo) per pirmą šių metų pusmetį negali viršyti 46 proc., o per pirmus tris ketvirčius - 67 proc. paskirtos metinės sumos.
Prie šių išlaidų priskiriamos ne tik lėšos, skirtos ministerijų įgyvendinamoms programoms, bet ir pačių institucijų bendrosioms išlaidoms, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui, komunalinėms paslaugoms ir kt.
Galima gyventi taupiau
Ministerijos tikina, kad taupyti sugeba, mat ir pernai šiek tiek pinigų į biudžetą grąžino.
Susisiekimo ministerija pirmoji pranešė, kad pernai į valstybės biudžetą grąžino 661 tūkst. sutaupytų litų. Didžiąją jų dalį sudarė neišnaudoti darbo užmokesčio fondo pinigai - 503,6 tūkst. litų.
“Tai rodo, kad net sumažinus išlaidas valstybės valdymui, rezervų efektyviam lėšų naudojimui dar yra„, - įsitikinęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Net 1,77 mln. litų džiaugiasi sutaupiusi Ūkio ministerija. Čia nepanaudota apie 700 tūkst. litų darbo užmokesčio fondo lėšų, 300 tūkst. litų sutaupyti išlaikant komercijos atašė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo užmokesčio fonde 2010 m. pradžioje buvo numatyta 9,33 mln. litų, tačiau taupant jis buvo sumažintas iki 7,75 mln. litų. Iš jo metų pabaigoje dar liko ir buvo grąžinta į biudžetą beveik 400 tūkst. litų.
Žemės ūkio ministerijai daug sutaupyti nepavyko - į biudžetą grąžinta tik 59,6 tūkst. litų. Tačiau sutaupytų lėšų struktūra skiriasi nuo kitų ministerijų: 21,8 tūkst. litų - iš ministerijai skirtų reprezentacinių išlaidų, 21 tūkst. litų - iš ministro reprezentacinių išlaidų, 16,1 tūkst. - iš darbo užmokesčio fondui numatytų lėšų, 600 litų sutaupyta už ryšio paslaugas, 300 - už komunalines paslaugas.
Siūlo neperlenkti lazdos
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) centriniame aparate darbo užmokesčio sutaupyta 59,3 tūkst. litų, o iš viso - 328,1 tūkst. litų.
Tačiau atskirai finansuojamos įstaigos prie VRM taupyti neturėjo iš ko.
Kaip “Respublikai“ sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, valstybės sienos apsaugos, policijos pareigūnai turėjo eiti nemokamų atostogų, o dalis statutinių institucijų atlyginimą už 2010 m. gruodžio mėn. mokės iš 2011 m. biudžeto asignavimų.
“Galima sakyti, liko skolos. Ir šių metų biudžetas nėra didesnis. Vadinasi, jei generolai, institucijų vadovai, nepadarys labai ryžtingų pertvarkų, tos skolos tik didės, - teigė ministras. - Iš pačios ministerijos darbuotojų niekam nemokamų atostogų eiti nereikėjo, bet mes dar 2009 m. atleidome 30 darbuotojų„.
Paklaustas, ar yra galimybių dar labiau susiveržti diržus, R.Palaitis teigė, kad pirmiausia reikia suvokti, kad tai būtina, nes sudėtinga situacija išliks dar mažiausiai 4-5 metus.
“Tačiau mūsų srityje taupymas vyksta visuomenės viešojo saugumo sąskaita, taigi yra gana pavojingas, ir perlenkti lazdos aš nesiryžčiau“, - suabejojo R.Palaitis.
“Respublika„ klausė, kaip ministerijų pastangas veržtis diržus vertina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė Kaetana LEONTJEVA.
- Taupymas turėtų prasidėti nuo to, kad biudžete neturėtų būti numatoma išleisti daugiau. O 2011 m. nacionalinio biudžeto išlaidos, palyginti su pernai, bus visu milijardu litų didesnės. Bepigu patvirtinti didesnes išlaidas, o po to girtis sutaupius. Pats faktas, kad institucijos taupo, yra geras ir joms reikia sudaryti tam paskatas.
- Kaip vertinate, kad ministerijos daugiausiai sutaupė darbo užmokesčiui skirtų lėšų?
- Matyti, kad taupoma darbuotojų sąskaita. O turėtų ir reprezentacines lėšas mažinti, ir išlaidas mobiliesiems telefonams - rezervų tikrai yra. Vis dėlto pats didžiausias rezervas - atsisakyti nereikalingų programų. Būtina peržiūrėti kiekvienos jų tikslus ir uždavinius, įvertinti, ar tai iš tiesų yra viešoji funkcija, o gal privatus sektorius galėtų tai atlikti pigiau.
- Yra tokių programų, kurios būtinos, bet rezultatų neduoda.
- Kai analizavome biudžetinių įstaigų programas LLRI, pastebėjome, kad tos pačios priemonės tęsiasi metų metus, visiškai neatsiliepiama į aktualiausius iššūkius. Pavyzdžiui, SADM vykdoma jaunimo politikos programa įgyvendina įvairiausias priemones, tačiau skaudžiausių jaunimo šiandienos problemų - nedarbo ir emigracijos - nėra net tarp programos vertinimo kriterijų. Vertina renginių skaičių, o tai, kas svarbiausia, lieka nuošalyje. O jaunimas kraunasi lagaminus, masiškai išvažiuoja ir net nežino, kad kažkas jais rūpinasi.
- Gal ministerijos išmoks racionaliau naudoti valstybės lėšas šįmet pradėjus riboti jų teises išlaidauti, kol nėra aišku, ar į biudžetą bus surenkama pakankamai pajamų?
- Įvesti sąlyginį finansavimą LLRI siūlė jau daug metų. Jo reikia, kad nesurenkant į biudžetą lėšų neaugtų viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Jei jau neįmanoma kitaip priversti valdininkų taupyti, šios priemonės turėtų apriboti jų apetitą. Aišku, dabar “iš viršaus“ nuleista riba yra vienoda visiems. Tačiau yra ir kitas variantas - jeigu nesurenkama į biudžetą pinigų, prioritetinėms sritims ir programoms finansavimo nemažinti, o mažiausiai svarbių atsisakyti visiškai.
Alia ZINKUVIENĖ
