biudžetas

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio.

Graikijos vyriausybei ir opozicijai kriziniame susitikime nepavyko susitarti dėl bendro taupymo kurso. Tai penktadienio popietę paskelbė nedidelės dešiniosios partijos LAOS vadovas Giorgas Karatzaferis. „Kai kuriems postai ko gero yra svarbiau nei valstybė“, - pareiškė jis interviu televizijai po kelias valandas trukusio susitikimo. Komunistų partijos pirmininkė A. Papariga kritikavo vyriausybės ir kreditorių „spaudimą“, kad gautų graikų paramą ekonomikos gaivinimo planui.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

Gegužės 18 d. vyriausybė posėdyje nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui bei įvairių bažnyčių ir vienuolynų remontui. Informacija tikrai nei „karšta“, nei nauja: daugelis dar prisimename, kaip prieš beveik 18 metų laukėme Jo Šventenybės Lietuvoje, ir tik džiaugtis reikia, kad pagaliau radome galimybių deramai įamžinti jo viešnagę mūsų šalyje.

Baltarusijai oficialiai devalvavus rublį, galimus nuostolius skaičiuoja ir Lietuvos verslininkai.Vieni prognozuoja toliau smuksiant pardavimus į šią valstybę, o kiti neatmeta, kad teks uždaryti ten veikiančias gamyklas. Treti mano, kad baltarusių problemos jiems turės menkos įtakos. Finansų suirutė Baltarusijoje įsisuka vis smarkiau.

Du pareigūnų smūgiai kontrabandininkams Vilniuje: sulaikyta 2 mln. Lt vertės nelegalių rūkalų Praėjusios savaitės pabaigoje pareigūnai Vilniuje du kartus smogė cigarečių kontrabandos gabentojams. Ketvirtadienį sulaikytas krovininis vilkikas, kurio puspriekabėje rasta apie 1 mln. 200 tūkst. Lt vertės cigarečių kontrabanda, o šeštadienį užkirstas kelias bandymui traukinio vagone įvežti nelegalių rūkalų už 800 tūkst. Lt.

Šeštadienį Kaune įvykusioje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencijoje šios organizacijos generaliniu direktoriumi dar vienai ketverių metų kadencijai patvirtintas 61-erių metų Julius Kvedaras. Jo kandidatūrą LFF konferencijai bendru sprendimu pateikė LFF Vykdomasis komitetas. „Dėkoju visiems už pasitikėjimą. Buvau, esu ir visada būsiu futbolo partijoje. Kol būsiu čia, mano nuostatos nesikeičia“, - sakė J. Kvedaras.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Estija iš visų ES šalių skiria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį kultūrai. 2001-2009 metais Estijos išlaidos kultūrai sudarė 2-2,3 proc. BVP, o tai yra didžiausias rodiklis tarp ES šalių. Po Estijos eina Liuksemburgas - ši šalis 2001-2009 metais kultūrai skyrė 1,9 proc. BVP.

Tarptautinė reitingų agentūra "Fitch" trimis laipteliais sumažino Graikijos skolinimosi reitingą ir perspėjo, kad ateityje dar labiau jį mažins, jei Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas neparengs patikimo plano skolų slegiamai šaliai.

Europos Komisija siekia, kad rytinės Lietuvos kaimynės didintų rūkalų ir degalų akcizus. Tai sumažintų kontrabandą į Lietuvą. Lietuvos Vyriausybė, siekdama užkardyti rusiškų ar baltarusiškų prekių srautą, planuoja riboti jų įvežimą. Kartais kirsti sieną su Kaliningrado sritimi Panemunės kontrolės poste laukia apie tūkstantis automobilių. Dažnas eilėje stovi ir 4–5 paras. „Žmonės atvažiavę užsirašo ir vėl išvažiuoja namo. Atvažiuoja, kai ateina eilė“, – teigia pasienyje laukiantis vyras.

Per dešimtmetį, nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, miestas neteko 20 tūkstančių šiauliečių – vieno ne paties mažiausio miesto rajono. Miestą palieka ir talentingi žmonės. Pastarieji metai atskleidžia tendenciją, jog žmonės iš Lietuvos, o kartu ir iš Šiaulių, išvyksta ne tik dirbti, bet ir mokytis. Akivaizdu, jog miestą palieka ir gabus jaunimas.

Baltarusija suderino su Rusija sąlygas, kurių turės laikytis tam, kad iš Eurazijos ekonominės bendrijos (EAEB) antikrizinio fondo gautų 3-3,5 mlrd. JAV dolerių paskolą. Tai ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos ministras pirmininkas Michailas Miasnikovičius, praneša „Interfax“. Pasak M. Miasnikovičiaus, paskola bus išduodama per trejus metus. Baltarusija derybas dėl paskolos skyrimo pradėjo šių metų kovą.

Trečiadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo augimu, nes dėl padidėjusių naftos kainų investuotojai susidomėjo energetikos sektoriaus bendrovių akcijomis. JAV lengvosios naftos ateities sandorių kaina išaugo beveik 3 proc. po to, kai vyriausybės duomenys parodė, jog praėjusią savaitę JAV naftos atsargos šiek tiek sumažėjo. "Dow Jones" indeksas trečiadienį padidėjo 0,13 proc. iki 12495,81 punkto, "S&P 500" ūgtelėjo 0,41 proc. iki 1334,38 punkto, o "Nasdaq Composite" padidėjo 0,49 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Čilės ekonomika išaugo daugiausiai per 15 metų ir aplenkė kitas dideles Lotynų Amerikos ekonomikas. Puikius rezultatus lėmė padidėjusios vartotojų išlaidos ir po žemės drebėjimo atsigavusi gamyba. Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Čilės ekonomika išaugo 9,8 proc. Anot ekonomistų, penkta pagal dydį Pietų Amerikos ekonomika sparčiai auga dėl kylančios vidaus paklausos ir padidėjusio prekių eksporto.

Aukštaitijos sostinė intensyviai ieško investuotojų – ypač norinčių kurtis pramonės parke. Tačiau tuo pat metu vyksta ir atvirkštinis procesas: ieškodamas, kur geriau, verslas iš Panevėžio keliasi į kitus miestus. Reiškinys, kai vietos verslas keliasi į Vilnių ar kitą didesnį miestą, tikriausiai visada verčia pasvarstyti, kokios priežastys tai lėmė. Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama apie atsigaunantį verslą, gerėjančius ekonominius rodiklius ir drąsesnes investicijas.

Generalinis komisaras Saulius Skvernelis policijos sistemai prašo didinti finansavimą. Šiuo metu trūksta pinigų tiesioginei policijos veiklai – degalams ir papildomam darbo krūviui apmokėti. Tokį prašymą policijos vadovas pareiškė trečiadienio rytą Premjerui Andriui Kubiliui. Tiesa, konkrečios pageidaujamos sumos S. Skvernelis neįvardino. „Yra tokie policijai aktualūs klausimai, susiję su motyvacinės sistemos įdiegimu arba kūrimu ir finansavimu.

Antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįš praėjusią savaitę iki kito plenarinio posėdžio atidėtas minimalios mėnesinės algos didinimo klausimas. Seimui planuojama pateikti du dokumentų projektus, susijusius su minimalios mėnesinės algos didinimu. Rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ turėtų pateikti Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Gyvename nuostabų laiką – tylų, gana ramų ir kartu absurdišką. Daug kuo primena sovietmetį – giliausią jo sąstingį. Ir beviltiškumo jausmas panašus – nematyti jokių prošvaisčių. Jei ne atviras vožtuvas į Europą, per kurį kasmet išsiveržia dešimtys tūkstančių emigrantų, padėtis šalyje būtų daug kritiškesnė nei sovietmečiu. Bet vožtuvas atviras, garas veržiasi, ir sistema sėkmingai atsikrato nereikalingų žmonių. O likusios Lietuvos idilė paremta tik kasmet Vyriausybės pasiskolinamais 7-8 mlrd.

„Europa ir jos trumparegiai vadovai“. Tokį straipsnį britų svetainėje „openDemocracy“ paskelbė portugalė žurnalistė, Richmondo universiteto Anglijoje profesorė Eunice Goes. Jame ji rašo, kad Europos vadovai nebedaro nei to, ką anksčiau darė gero, nei to, ko dabar iš jų tikimasi. Tačiau ar jos skundas pagrįstas? „Buvo laikai, kuomet žinojome, apie ką yra Europos Sąjunga (ES). Demokratija, kosmopolitizmas ir europietiškasis socialinis modelis buvo idealai, kuriuos dauguma europiečių siejo su ES.

Penktadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad nepaisant to, jog suteikė pagalbą Graikijai, Airijai ir Portugalijai, Europos Sąjungos (ES) įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į pagrindines euro zonos ir besivystančias Rytų Europos šalis. „Išlieka rizika, kad įsiskolinimų krizė gali pasklisti į pagrindines euro zonos šalis, o po to ir į besivystančias Europos šalis“, - teigiama naujausioje TVF ataskaitoje apie Europos ekonominę padėtį.

Nacionalinė mokėjimo agentūra baigė registruoti paraiškas, kuriose prašoma paramos žemės ūkio produkcijos perdirbimui ir rinkodarai. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ buvo renkamos nuo balandžio 1 iki 29 dienos. Šiai veiklos sričiai numatyta skirti daugiau nei 79 mln. litų paramos lėšų.

Net perpus sumažinę suteikiamų paskolų apimtį, Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis.

Mokesčių politikos ekspertas Danielas Mitchellas, kurio straipsnis apie Baltijos valstybių ekonominio taupymo rezultatus išspausdintas viename įtakingiausių JAV verslo žurnalų „Forbes“, ragina JAV politikus pasimokyti iš Baltijos valstybių patirties, kaip kovoti su rimta ekonomine krize. Anot straipsnio autoriaus, tiek JAV, tiek ir Baltijos valstybėse susiklostė fiskalinės krizės situacija, kurią lėmė nepamatuotas išlaidavimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Prezidentės rezidencijos Turniškėse kapitalinio remonto darbų pirkime Viešųjų pirkimų tarnyba nėra nustačiusi jokių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Dėl šio pirkimo Tarnyba nėra gavusi skundų ar pretenzijų. Šios tarnybos teigimu, supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime šiuo metu yra patvirtinta pasiūlymų eilė, sudaryta iš penkių tiekėjų pasiūlymų. Apie sudarytą pirkimo sutartį tarnyba informacijos neturi.

Dažnas politikas, ekonomistas ar verslininkas drąsiai rėžia, kad iš minimalios algos, siekiančios 800 litų neatskaičius mokesčių, išgyventi neįmanoma. O brangstant maistui, degalams ir elektrai, su kiekviena diena išgyventi darosi vis mažiau realu. Tačiau lietuviai gyvi. „Ar maitintis kruopomis ir kaulais – jau žemiau orumo ribos? Viena, orumas – vidinės žmogaus savijautos klausimas.

Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.

Lietuva per septynerius savo buvimo Europos Sąjungoje (ES) metus nesugebėjo tinkamai pasinaudoti jos suteikta parama, tai padidino socialinę nelygybę ir sukėlė infliaciją, teigia ekonomistas, finansų analitikas, statistikas V. Trukšinas.

Vyriausybei savo prognozėje paskelbus, kad 2012–aisiais šalies biudžetas, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, augs daugiau kaip 9 proc., Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys įžvelgia, kad tam įtakos gali turėti didėjančios infliacinės pajamos, dėl gyventojų santaupų leidimo atsigausiantis vidaus vartojimas, emigrantų į Lietuvą atsiunčiami pinigai bei vėl, nors ir iš lėto, atsukami bankų paskolų kraneliai.

Susisiekimo ministerija šalies savivaldybėms iš rezervinio fondo atseikėjo beveik 38,5 milijono litų – gatvėms ir keliams tvarkyti. Duobėtoms Panevėžio gatvėms lopyti iš to rezervo neteko nė cento. Aukštaitijos sostinės pagrindinės gatvės asfaltuotos maždaug prieš du tris dešimtmečius. Skaičiuojama, jog norint tinkamai prižiūrėti miesto gatves, – kad jose po žiemos neatsivertų duobės ir panašiai, – kasmet reikėtų kone 15–20 milijonų litų.

Šalies valdžios nurodymai per metus skolų kuprą sumažinti kone trečdaliu Panevėžio savivaldybei kelia juoką. Išklausiusi Vyriausybės atstovo apskrityje Leono Alesionkos perspėjimo kreditorinį įsiskolinimą sumažinti 30 proc., miesto Taryba įklimpo dar giliau – nusprendė imti banko paskolą renovuoti K.Paltaroko gimnaziją. „Savivaldybė turi teisę imti kreditus, bet iš surenkamų į biudžetą pajamų privalo mažinti skolą.

Vyriausybė kitų metų biudžeto prognozėje skelbia, kad 2012-aisiais šalies biudžetas, įskaitant ES lėšas, augs daugiau kaip 9 proc. Planuojama surinkti 13 proc. daugiau mokesčių. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, tokie skaičiai grįsti oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis ir dabartine statistika, kuri rodo, jog ekonomika sparčiai atsigauna. "Galime pasidžiaugti, kad ekonomika šiais metais pirmąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. daugiau nei pernai.

Vyriausybės kategoriškumas ir nenoras ieškoti dialogo su smulkiaisiais verslininkais privertė pastaruosius atsisakyti prekybos turguje. Nuo gegužės 1–osios įvesti kasos aparatai gali ne tik nepadidinti biudžeto pajamų, bet netgi atnešti nemažai nuostolių. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad įsigaliojus kasos aparatų naudojimui, dalis smulkiųjų verslininkų paliko turgavietes.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Nuo sekmadienio, gegužės 1-osios, Klaipėdoje pradedama rinkti rinkliava už mašinų stovėjimą pajūrio zonoje. Stovos skaitikliai, žiemą saugoti sandėlyje, vėl grįžta į pajūrį. Kaip ir pernai mokėti už automobilių stovėjimą reikės šešiose Klaipėdos pajūrio aikštelėse, praneša LTV „Panorama“. Nesikeičia ir paslaugos kaina – už pusantros valandos stovėjimą mokėti reikės vieną litą. Kitaip nei mieste mokestis bus renkamas visomis savaitės dienomis nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažės apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio. (Martyno Vidzbelio nuotr. ) Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Rusijos jaunimas šį kartą savaip sutiko Prisikėlimo šventę, kurią šiemet trys pagrindinės konfesijos pažymėjo vienu metu. Praėjusį šeštadienį Maskvos priemiestyje Čistyje Prudy keli šimtai jaunuolių iš mažai žinomų organizacijų „Rusų pilietinė sąjunga“ ir „Nacionalinis gelbėjimo frontas“ surengė mitingą „prieš neteisingą Rusijos finansų ir biudžeto politiką“. Konkrečiau – prieš Kremliaus vykdomą Kaukazo dotavimą.

Pusę į Lietuvos biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumoka vos 15 proc. dirbančiųjų, o 1 proc. daugiausiai uždirbančių sumoka beveik 10 proc. GPM, rodo portalo viešai.lt atlikta „Sodros“ pateiktų duomenų analizė. „Netylant diskusijoms dėl progresinių mokesčių įvedimo, nusprendėme panagrinėti kiek rimti teiginiai, kad daugiau uždirbantys žmonės sumoka per mažai mokesčių, todėl jų pajamas reikia apmokestinti didesniu tarifu.

„Kauno autobusų“ bendrovės planus įsigyti daugiau nei 20 ekologiškų autobusų iki realybės dar skiria tam tikros procedūros, galinčios užtrukti ne vieną mėnesį. Kol kas Susisiekimo ministerijoje Transporto investicijų direkcija susipažįsta su projekto „Ekologiškų viešojo transporto autobusų įsigijimas Kauno mieste (I etapas)“ bei kita dokumentine medžiaga. Planuojamas projekto įgyvendinimo laikotarpis - 18 mėnesių.

Katę maiše iškišę Šiaulių valdininkai gali pridaryti pusantro milijonų litų žalos valstybės ir Savivaldybės biudžetams. Tokio dydžio ieškinį teismui pateikė bendrovė, prieš kelerius metus įsigijusi sklypą ir vis dar negalinti pradėti jame statybų. Sumokėjo 2,2 milijono litų Jau prieš porą metų laukuose, šalia buvusio „Stumbro“ teritorijos, turėjo iškilti vienas iš didžiausių Šiaurės Lietuvoje prekybos centrų, atstovaujantis plačiai šalyje išvystytam prekybos tinklui.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo. Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

Kasdien Lietuvoje įvyksta tiek daug juokingų, keistų ir plačiai diskutuojamų dalykų, kad negali į viską žiūrėti rimtai. Balsas.lt kasdien siūlo po karikatūrą, kad piktinantys įvykiai nors šiek tiek atrodytų kitaip. Pasidairykite po galeriją ir ryt ateikite kitos dozės.

Šiaulių valdininkai naujus vaikų žaidimų įrenginius įkainoja dešimtimis tūkstančių litų, vieno iš daugiabučio bendrijos pirmininkas bei mechanikos inžinierius Ignas Radžvilas aikšteles sakosi galintis įrengti bene dešimt kartų pigiau. Žvalgantis po miesto daugiabučių namų teritorijas ir ieškant aikštelių, kuriose vaikai galėtų saugiai pažaisti, jų tėvams tektų gerokai pavargti.

Naujoje Nacionalinės kovos su korupcija programoje 2011-2014 metams siūloma didžiausią dėmesį skirti devynioms sritims: teritorijų planavimo ir statybos, sveikatos priežiūros, viešųjų pirkimų, įstatymų leidybos, teismų ir teisėsaugos institucijų darbą, verslo priežiūrą, valstybės tarnautojų veiklą, antikorupcinį švietimą ir atsakomybę už teisės pažeidimus.

Valdžios įstaigos, pasirodo, jau gerokai atsilaisvino diržus – negailėjo jų priemokomis ir išmokomis. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį valstybės institucijos bei joms pavaldžios įstaigos įvairioms priemokoms ir vienkartinėms išmokoms išleido net 30 milijonų litų.Bene šventiškiausiai iš visų buvo nusiteikusi Sveikatos apsaugos ministerija, 2010-ųjų pabaigoje pažėrusi 116 tūkst. litų.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų spalio mėnesį minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar 800 litų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų (be individualiųjų įmonių) skaičius, palyginti su 2009 metų spalio mėnesiu, sumažėjo nežymiai – 0,2 procentinio punkto – ir sudarė 19,4 proc. (168,5 tūkst.) darbuotojų. Daugiau negu pusė (59,7 proc., arba 100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas.Kai kur jos siekia daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto. 2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Net jei Lietuvos valstybės skola pasiektų 100 mlrd. litų, vis tiek tikriausiai Seimo nariai ir toliau vyktų į užsienio komandiruotes. Kad ir kokia krizė krečia, šiemet jie kelionėms išleis gerokai per milijoną litų. Ir to dar gali neužtekti, nes kas savaitę išrašoma po kelias brangias komandiruotes. Milijonas turizmui Toli gražu nebe kiekvienas lietuvis gali sau leisti pasidovanoti kelionę į užsienį: žmonės deda centus prie centų, kad galėtų nusipirkti duonos ar net mėsos.