biudžetas

Gyvename nuostabų laiką – tylų, gana ramų ir kartu absurdišką. Daug kuo primena sovietmetį – giliausią jo sąstingį. Ir beviltiškumo jausmas panašus – nematyti jokių prošvaisčių. Jei ne atviras vožtuvas į Europą, per kurį kasmet išsiveržia dešimtys tūkstančių emigrantų, padėtis šalyje būtų daug kritiškesnė nei sovietmečiu. Bet vožtuvas atviras, garas veržiasi, ir sistema sėkmingai atsikrato nereikalingų žmonių. O likusios Lietuvos idilė paremta tik kasmet Vyriausybės pasiskolinamais 7-8 mlrd.

„Europa ir jos trumparegiai vadovai“. Tokį straipsnį britų svetainėje „openDemocracy“ paskelbė portugalė žurnalistė, Richmondo universiteto Anglijoje profesorė Eunice Goes. Jame ji rašo, kad Europos vadovai nebedaro nei to, ką anksčiau darė gero, nei to, ko dabar iš jų tikimasi. Tačiau ar jos skundas pagrįstas? „Buvo laikai, kuomet žinojome, apie ką yra Europos Sąjunga (ES). Demokratija, kosmopolitizmas ir europietiškasis socialinis modelis buvo idealai, kuriuos dauguma europiečių siejo su ES.

Penktadienį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad nepaisant to, jog suteikė pagalbą Graikijai, Airijai ir Portugalijai, Europos Sąjungos (ES) įsiskolinimų krizė dar gali pasklisti į pagrindines euro zonos ir besivystančias Rytų Europos šalis. „Išlieka rizika, kad įsiskolinimų krizė gali pasklisti į pagrindines euro zonos šalis, o po to ir į besivystančias Europos šalis“, - teigiama naujausioje TVF ataskaitoje apie Europos ekonominę padėtį.

Nacionalinė mokėjimo agentūra baigė registruoti paraiškas, kuriose prašoma paramos žemės ūkio produkcijos perdirbimui ir rinkodarai. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ buvo renkamos nuo balandžio 1 iki 29 dienos. Šiai veiklos sričiai numatyta skirti daugiau nei 79 mln. litų paramos lėšų.

Net perpus sumažinę suteikiamų paskolų apimtį, Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis.

Mokesčių politikos ekspertas Danielas Mitchellas, kurio straipsnis apie Baltijos valstybių ekonominio taupymo rezultatus išspausdintas viename įtakingiausių JAV verslo žurnalų „Forbes“, ragina JAV politikus pasimokyti iš Baltijos valstybių patirties, kaip kovoti su rimta ekonomine krize. Anot straipsnio autoriaus, tiek JAV, tiek ir Baltijos valstybėse susiklostė fiskalinės krizės situacija, kurią lėmė nepamatuotas išlaidavimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Prezidentės rezidencijos Turniškėse kapitalinio remonto darbų pirkime Viešųjų pirkimų tarnyba nėra nustačiusi jokių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Dėl šio pirkimo Tarnyba nėra gavusi skundų ar pretenzijų. Šios tarnybos teigimu, supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime šiuo metu yra patvirtinta pasiūlymų eilė, sudaryta iš penkių tiekėjų pasiūlymų. Apie sudarytą pirkimo sutartį tarnyba informacijos neturi.

Dažnas politikas, ekonomistas ar verslininkas drąsiai rėžia, kad iš minimalios algos, siekiančios 800 litų neatskaičius mokesčių, išgyventi neįmanoma. O brangstant maistui, degalams ir elektrai, su kiekviena diena išgyventi darosi vis mažiau realu. Tačiau lietuviai gyvi. „Ar maitintis kruopomis ir kaulais – jau žemiau orumo ribos? Viena, orumas – vidinės žmogaus savijautos klausimas.

Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.

Lietuva per septynerius savo buvimo Europos Sąjungoje (ES) metus nesugebėjo tinkamai pasinaudoti jos suteikta parama, tai padidino socialinę nelygybę ir sukėlė infliaciją, teigia ekonomistas, finansų analitikas, statistikas V. Trukšinas.

Vyriausybei savo prognozėje paskelbus, kad 2012–aisiais šalies biudžetas, įskaitant Europos Sąjungos (ES) lėšas, augs daugiau kaip 9 proc., Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Povilas Gylys įžvelgia, kad tam įtakos gali turėti didėjančios infliacinės pajamos, dėl gyventojų santaupų leidimo atsigausiantis vidaus vartojimas, emigrantų į Lietuvą atsiunčiami pinigai bei vėl, nors ir iš lėto, atsukami bankų paskolų kraneliai.

Susisiekimo ministerija šalies savivaldybėms iš rezervinio fondo atseikėjo beveik 38,5 milijono litų – gatvėms ir keliams tvarkyti. Duobėtoms Panevėžio gatvėms lopyti iš to rezervo neteko nė cento. Aukštaitijos sostinės pagrindinės gatvės asfaltuotos maždaug prieš du tris dešimtmečius. Skaičiuojama, jog norint tinkamai prižiūrėti miesto gatves, – kad jose po žiemos neatsivertų duobės ir panašiai, – kasmet reikėtų kone 15–20 milijonų litų.

Šalies valdžios nurodymai per metus skolų kuprą sumažinti kone trečdaliu Panevėžio savivaldybei kelia juoką. Išklausiusi Vyriausybės atstovo apskrityje Leono Alesionkos perspėjimo kreditorinį įsiskolinimą sumažinti 30 proc., miesto Taryba įklimpo dar giliau – nusprendė imti banko paskolą renovuoti K.Paltaroko gimnaziją. „Savivaldybė turi teisę imti kreditus, bet iš surenkamų į biudžetą pajamų privalo mažinti skolą.

Vyriausybė kitų metų biudžeto prognozėje skelbia, kad 2012-aisiais šalies biudžetas, įskaitant ES lėšas, augs daugiau kaip 9 proc. Planuojama surinkti 13 proc. daugiau mokesčių. Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, tokie skaičiai grįsti oficialiomis ekonomikos augimo prognozėmis ir dabartine statistika, kuri rodo, jog ekonomika sparčiai atsigauna. "Galime pasidžiaugti, kad ekonomika šiais metais pirmąjį ketvirtį augo beveik 7 proc. daugiau nei pernai.

Vyriausybės kategoriškumas ir nenoras ieškoti dialogo su smulkiaisiais verslininkais privertė pastaruosius atsisakyti prekybos turguje. Nuo gegužės 1–osios įvesti kasos aparatai gali ne tik nepadidinti biudžeto pajamų, bet netgi atnešti nemažai nuostolių. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad įsigaliojus kasos aparatų naudojimui, dalis smulkiųjų verslininkų paliko turgavietes.

Dar vienos bankų krizės Jungtinėse Valstijose artimiausiu metu nebus, nerimo kelia skolų krizė Europoje, teigia Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Warrenas Buffetas.

Nuo sekmadienio, gegužės 1-osios, Klaipėdoje pradedama rinkti rinkliava už mašinų stovėjimą pajūrio zonoje. Stovos skaitikliai, žiemą saugoti sandėlyje, vėl grįžta į pajūrį. Kaip ir pernai mokėti už automobilių stovėjimą reikės šešiose Klaipėdos pajūrio aikštelėse, praneša LTV „Panorama“. Nesikeičia ir paslaugos kaina – už pusantros valandos stovėjimą mokėti reikės vieną litą. Kitaip nei mieste mokestis bus renkamas visomis savaitės dienomis nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažės apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio. (Martyno Vidzbelio nuotr. ) Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Rusijos jaunimas šį kartą savaip sutiko Prisikėlimo šventę, kurią šiemet trys pagrindinės konfesijos pažymėjo vienu metu. Praėjusį šeštadienį Maskvos priemiestyje Čistyje Prudy keli šimtai jaunuolių iš mažai žinomų organizacijų „Rusų pilietinė sąjunga“ ir „Nacionalinis gelbėjimo frontas“ surengė mitingą „prieš neteisingą Rusijos finansų ir biudžeto politiką“. Konkrečiau – prieš Kremliaus vykdomą Kaukazo dotavimą.

Pusę į Lietuvos biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumoka vos 15 proc. dirbančiųjų, o 1 proc. daugiausiai uždirbančių sumoka beveik 10 proc. GPM, rodo portalo viešai.lt atlikta „Sodros“ pateiktų duomenų analizė. „Netylant diskusijoms dėl progresinių mokesčių įvedimo, nusprendėme panagrinėti kiek rimti teiginiai, kad daugiau uždirbantys žmonės sumoka per mažai mokesčių, todėl jų pajamas reikia apmokestinti didesniu tarifu.

„Kauno autobusų“ bendrovės planus įsigyti daugiau nei 20 ekologiškų autobusų iki realybės dar skiria tam tikros procedūros, galinčios užtrukti ne vieną mėnesį. Kol kas Susisiekimo ministerijoje Transporto investicijų direkcija susipažįsta su projekto „Ekologiškų viešojo transporto autobusų įsigijimas Kauno mieste (I etapas)“ bei kita dokumentine medžiaga. Planuojamas projekto įgyvendinimo laikotarpis - 18 mėnesių.

Katę maiše iškišę Šiaulių valdininkai gali pridaryti pusantro milijonų litų žalos valstybės ir Savivaldybės biudžetams. Tokio dydžio ieškinį teismui pateikė bendrovė, prieš kelerius metus įsigijusi sklypą ir vis dar negalinti pradėti jame statybų. Sumokėjo 2,2 milijono litų Jau prieš porą metų laukuose, šalia buvusio „Stumbro“ teritorijos, turėjo iškilti vienas iš didžiausių Šiaurės Lietuvoje prekybos centrų, atstovaujantis plačiai šalyje išvystytam prekybos tinklui.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo. Katastrofiškas „Sodros“ biudžeto deficitas, prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausybei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų kabinetas atidėjo svarstyti net gaires, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

Kasdien Lietuvoje įvyksta tiek daug juokingų, keistų ir plačiai diskutuojamų dalykų, kad negali į viską žiūrėti rimtai. Balsas.lt kasdien siūlo po karikatūrą, kad piktinantys įvykiai nors šiek tiek atrodytų kitaip. Pasidairykite po galeriją ir ryt ateikite kitos dozės.

Šiaulių valdininkai naujus vaikų žaidimų įrenginius įkainoja dešimtimis tūkstančių litų, vieno iš daugiabučio bendrijos pirmininkas bei mechanikos inžinierius Ignas Radžvilas aikšteles sakosi galintis įrengti bene dešimt kartų pigiau. Žvalgantis po miesto daugiabučių namų teritorijas ir ieškant aikštelių, kuriose vaikai galėtų saugiai pažaisti, jų tėvams tektų gerokai pavargti.

Naujoje Nacionalinės kovos su korupcija programoje 2011-2014 metams siūloma didžiausią dėmesį skirti devynioms sritims: teritorijų planavimo ir statybos, sveikatos priežiūros, viešųjų pirkimų, įstatymų leidybos, teismų ir teisėsaugos institucijų darbą, verslo priežiūrą, valstybės tarnautojų veiklą, antikorupcinį švietimą ir atsakomybę už teisės pažeidimus.

Valdžios įstaigos, pasirodo, jau gerokai atsilaisvino diržus – negailėjo jų priemokomis ir išmokomis. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį valstybės institucijos bei joms pavaldžios įstaigos įvairioms priemokoms ir vienkartinėms išmokoms išleido net 30 milijonų litų.Bene šventiškiausiai iš visų buvo nusiteikusi Sveikatos apsaugos ministerija, 2010-ųjų pabaigoje pažėrusi 116 tūkst. litų.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų spalio mėnesį minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar 800 litų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų (be individualiųjų įmonių) skaičius, palyginti su 2009 metų spalio mėnesiu, sumažėjo nežymiai – 0,2 procentinio punkto – ir sudarė 19,4 proc. (168,5 tūkst.) darbuotojų. Daugiau negu pusė (59,7 proc., arba 100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas.Kai kur jos siekia daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto. 2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Net jei Lietuvos valstybės skola pasiektų 100 mlrd. litų, vis tiek tikriausiai Seimo nariai ir toliau vyktų į užsienio komandiruotes. Kad ir kokia krizė krečia, šiemet jie kelionėms išleis gerokai per milijoną litų. Ir to dar gali neužtekti, nes kas savaitę išrašoma po kelias brangias komandiruotes. Milijonas turizmui Toli gražu nebe kiekvienas lietuvis gali sau leisti pasidovanoti kelionę į užsienį: žmonės deda centus prie centų, kad galėtų nusipirkti duonos ar net mėsos.

Gatvių sulopyti ir tebeaugančios varguolių minios pamaitinti nebeišgalinčioms savivaldybėms Seimas svarsto užkrauti dar vieną finansinį nešulį. Seimo Audito komiteto iniciatyva sudaryta darbo grupė mano, jog savivaldybėse dabar veikiančias vidaus audito ir kontrolieriaus tarnybas verta likviduoti. Iki 2012 metų planuojama įkurti jų funkcijas atliekantį naują darinį – savivaldybės išlaikomą biudžetinę įstaigą.

Ketvirtadienį Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ketina pateikti Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus Lietuvoje būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Eltai jis sakė tikįs, kad socialdemokratų pasiūlytas projektas bus priimtas balandžio mėnesį. Jeigu Seimas pritartų, pajamos būtų apmokestinamos tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog Vyriausybė laukia sutarimo tarp socialinių partnerių dėl minimalios algos didinimo. "Mes tik laukiame, kad Trišalės tarybos socialiniai partneriai, tai yra profesinės sąjungos ir darbdaviai, pasiektų kokį nors tarpusavio sutarimą, į kurį mes galėtume reaguoti. Tokio sutarimo socialiniai partneriai tarpusavyje nėra pasiekę.

Valdžios atstovai, užsimoję drausti už didesnius pirkinius atsiskaityti grynais pinigais, planus rezga už uždarų durų ir slepia susitikinėjantys su bankininkais. Ekonomistai įspėja, kad tokie draudimai neišnaikins šešėlio, tik leis susikrauti bankams dar daugiau milijonų.   Vakar Vyriausybė pasitarime už uždarų durų kurpė planą, kaip Lietuvoje apriboti atsiskaitymus grynaisiais.

Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė pasiūlė 320 Lt (iki 800  Lt) padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio dalį ir nedidinti minimalios algos.  Pramoninkų konfederacija siūlo padidinti minimalią algą 100 litų, bet reikalauja, kad būtų padidinta ir jos neapmokestinama dalis. Minimali alga daugiausia mokama mažose įmonėse, kuriose dirba iki 4 samdomų darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, jose dirba apie  53 tūkst. darbuotojų.

Finansų ministerija paskelbė pirmųjų dviejų mėnesių valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo rezultatus. Jie – visai geri, nes pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 14 procentų. Šiek tiek – apie 50 mln. litų – trūksta iki pajamų plano vykdymo, tačiau tai nėra didelis atsilikimas. Pajamų augimas, siekiant užsibrėžto plano įvykdymo, turėtų būti apie 16 proc., tačiau juk ir 14 proc.

Valdžios atstovų raginimai kuo greičiau užpildyti elektronines pajamų deklaracijas nemažai daliai gyventojų įvarė paniką: „Sodrai“ pateikus duomenis apie žmonių pajamas, šie staiga tapo skolininkais, nors skolinga turėjo būti valstybė. Kiek milijonų dėl priveltų klaidų bus nuskaičiuota iš žmonių, klerkai neatskleidžia.

2010 metų rugsėjį asociacijos „Investors' Forum“ įmonių vadovų apklausa parodė, kad norint gerinti verslo aplinką Lietuvoje svarbiausia yra imtis veiksmų prieš korupciją. LLRI duomenimis šešėlinė ekonomika (2010 m.) siekė net  28 % BVP lygį , t.y. daugiau nei bet kada nuo 1997 m. Vyriausybė siekia iš šešėlio ištraukti milijardą – investuotojai nori padėti ir  pateikia pasiūlymų: kovoti su šešėliu ir korupcija reikia sistemingai ir keliais frontais tuo pačiu metu.

Premjeras Andrius Kubilius pernai pažadėjo šių metų biudžetą papildyti iš šešėlio ištrauktu milijardu. Toks siekis pasirodė „sudėtingas ir ambicingas“ net už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingam komisarui Algirdui Šemetai. Džiuginančių žinių, kaip praėjus jau dviem šių metų mėnesiams sekasi ieškoti pasislėpusio milijardo, nėra.

Per porą šių metų mėnesių valdžiai kol kas nepavyko surinkti planuojamų biudžeto pajamų, tačiau finansų ministrė padėties nedramatizuoja. Tai lėmė smarkiai išaugęs pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas verslui, bet šie netolygumai esą laikini. Sausį valstybės biudžetas buvo 50 milijonų litų pilnesnis nei tikėtasi, bet pajamų surinkimas nuo plano atsiliko. Tai esą lėmė sparčiai grąžinami mokesčiai eksportuojančioms įmonėms.

Jau visai netrukus bus priimtas sprendimas, kaip pertvarkyti Sodros pensijų sistemą. Susikaupusi daugiau nei 8 milijardų skola, kasmetinis kone 3 milijardus litų siekiantis deficitas, rodėsi, bylojo, kad sulauksime rimtų permainų. Tokius lūkesčius sustiprino ir šalies prezidentė, nuolat kartojusi, kad laukia esminių sprendimų valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Tačiau tokioms viltims, atrodo, teks subliukšti.

Balsas.lt jau rašė apie tai, kaip Kovo 4 d. buvusi Europos Komisijos vyriausioji finansininkė argentinietė Marta Andreasen padavė Lietuvą ir dar 26 Europos Sąjungos valstybes į Europos žmogaus teisių teismą siekdama įrodyti, kad buvo atleista iš darbo už tai, jog atsisakė pasirašinėti nepatikimus finansinius dokumentus, reikalavo atlikti vidinį auditą ir teigė, kad nepriklausomas auditas nepatvirtins Komisijos finansinių ataskaitų. M. Andreasen – drąsi, ryžtinga ir savimi pasitikinti moteris.

Pastaruoju metu diskutuojama kaip gelbėti Sodrą, nors atsakymas aiškus – reikia padidinti pajamas ir sumažinti išlaidas. Apmaudu, kad Valdžia temato vieną kelią. Sumažino senatvės pensijas, išmokas privatiems pensijų fondams, bei kai kurias kitas išlaidas. Bet neieško būdų, kaip padidinti pajamas.  Manoma, kad jos padidės atsigaunant ekonomikai. Tai klaidinga nuomonė. Ne paslaptis, kad verslininkai siekia sumažinti išlaidas darbuotojams samdyti.

Portugalija pirmadienį pažadėjo sumažinti biudžeto deficitą ir įvykdyti reformas, bet finansų ministras perspėjo, kad šios pastangos gali būti bergždžios, jeigu Europa nesiims skubių priemonių, kad išeitų iš skolų krizės. Daugelis investuotojų mano, kad Portugalijai greičiausiai prireiks finansinės paramos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, kaip jos prireikė Graikijai ir Airijai.

Kas uždirbs pensijas šiems būsimiems pensininkams, jei pernai jaunimo nedarbo lygis perkopė jau 35 proc. ribą ir buvo dvigubai aukštesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje? Skaičių tiesa Statistikos departamento vertinimais, pernai nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 proc. didesnis nei 2009–aisiais. Labiausiai nerimą kelia tai, kad jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis 2010 m., palyginti su 2009 m., padidėjo 5,9 proc. ir buvo 35,1 proc.

Savivaldybėje vykusioje spaudos valandoje buvo apžvelgta sporto situacija Vilniuje: kas nuveikta, aptartas šių metų sportui skirtas biudžetas, infrastruktūros šiandieninė būklė, planai ir perspektyvos, investiciniai projektai, neįgaliųjų sveikatinimo galimybės ir kiti klausimai, teigiama pranešime spaudai. „Šių metų miesto biudžete  sportui skirta beveik 24 mln. Lt – tai 25 proc.

Pastaruoju  metu pacientams gana dažnai iškyla klausimų, kodėl gydymo įstaigose neretai reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, pirkti vaistus, medicinos pagalbos priemones, prašoma patarti, kur ieškoti teisybės, jei taip pažeidžiamos paciento teisės.  Būtina žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba vasario 19 dieną priėmė sprendimą dėl fondo lėšų paskirstymo šių metų projektams. Bendra paraiškų vertė siekė daugiau nei 78 mln. litų, tuo tarpu šių metų fondo biudžetas sudaro beveik 18,5 mln. litų ir yra 1,2 mln. litų mažesnis nei pernai. Šiemet sulaukta ir daugiau paraiškų – jų skaičius išaugo 70-čia, iki 601 paraiškos. Nuspręsta finansuoti 234 projektus. Taryba, priimdama sprendimus dėl lėšų skyrimo rėmėsi ekspertų išvadomis.