Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos.
Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.
„UniCredit Group“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 3,7 proc., o 2012 metais reikia tikėtis kiek nuosaikesnio 3 proc. BVP augimo.
Šiemet augimui įtakos turės atsigaunanti mažmeninė prekyba – prognozuojama, kad po dvejus metus trukusio smukimo vidaus vartojimas šiemet augs 3,6 proc., o kitąmet jis turėtų išaugti 3,2 proc. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet Lietuvos ekonomiką stimuliuos užsienio rinkos – eksportas šiemet turėtų augti beveik dešimtadaliu (9,8 proc.), 2012 m. augimas išliks panašiame lygyje (9,7 proc.).
Pasak „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus direktoriaus Gintaro Maželio, mažmeninės prekybos atsigavimui tiesioginę įtaką daro gyventojų pajamos, tačiau susirūpinti reiktų dėl spartaus vartojimo kainų kilimo.
Pasak „UniCredit Group“ analitikų, šiemet metinė infliacija sudarys 2,6 proc., o kitais metais infliacija turėtų siekti 2,2 proc. Didžiausią įtaką infliacijos šuoliui turės brangstantis maistas bei energijos ir degalų šuolis.
„Dėl pasaulinių naftos, grūdų medvilnės ir kitų žaliavų kainų, kelia nerimą galimai didesnė nei prognozuota metinė infliacija. Sunku prognozuoti, kaip pavyks Lietuvos derybininkams susitarti su „Gazprom“ dėl dujų kainų Lietuvai ir su kokiu kainų lygiu įžengsime į naują šildymo sezoną“, – teigė „UniCredit“ Lietuvos skyriaus vadovas Gintaras Maželis.
„Džiugina tai, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį aiškiai rodo kilimo tendenciją ir jau pasiekė 2008 m. pirmojo pusmečio lygį. Šis indeksas rodo, kiek gyventojai yra optimistiškai nusiteikę savo finansinės padėties ir bendros ekonominės situacijos atžvilgiu, – pridūrė G. Maželis.
„UniCredit Group“ prognozuoja optimistinę nedarbo lygio mažėjimo tendenciją – šių metų pabaigoje nedarbo lygis sieks 10,0 proc., kitąmet šis rodiklis jau taps vienaženklis – prognozuojamas 7,5 proc. nedarbas.
Ekspertai pastebi, kad Lietuvai gerai sekasi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas (TUI), o trečiąjį 2010 m. ketvirtį TUI rodiklis buvo apskritai vienas didžiausių šalies istorijoje. Kita vertus, kreditavimas vidaus rinkoje atsigauna lėtai – tik trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo užfiksuotas augimas po septynių iš eilės ketvirčių, kai kreditų portfelis traukėsi.
„UniCredit Group“ analitikų prognozėmis, Lietuva euro zonos nare gali tapti nebent 2015 metais. Didžiausias iššūkis euro įvedimui būtų biudžeto deficito sumažinimas. Norint pakeisti litą euru, Lietuva turės užtikrinti Mastrichto kriterijų reikalavimą, kad šalies biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. šalies BVP, o tai artimiausiais metais bus sunku padaryti.
Nors Lietuvos Vyriausybė ėmėsi priemonių biudžeto deficitui mažinti, „UniCredit Group“ analitikų teigimu, Vyriausybei reikės imtis ryžtingų veiksmų Mastrichto kriterijui užtikrinti. Šiemet „UniCredit Group“ prognozuoja 5,3 proc. biudžeto deficitą nuo bendro šalies BVP, o kitais metais deficitas turėtų sumažėti iki 4,0 proc. nuo šalies BVP.
