biudžetas

Jūsų dėmesiui – svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai Pirmadienis, 2010-12-06.  Paskelbti Nacionalinių premijų laureatai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais tapo kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, teatro režisierius Povilas Mataitis ir teatro dailininkė Dalia Lidija Mataitienė, tapytojas Jonas Gasiūnas, rašytojas Icchokas Meras, rašytojas Rolandas Rastauskas, dainininkas Virgilijus Kęstutis Noreika.

Seimas vakar patvirtino kitų metų biudžetą. Pasikeitė tik skaičiai, rodantys, kad valstybės skola toliau augs, o žmonėms gyvenimas negerės. Pats biudžeto tvirtinimas vyko kaip ir kasmet–netrūko šantažo, grasinimų bei „komplimentų" vieni kitiems. Liejosi šantažas Biudžetą vakar Seimas palaimino 73 balsais „už", prieš buvo 56, susilaikė 7 išrinktieji.

Galvoju, kaip čia gali būti, kad pragyvenimo lygis akivaizdžiai smunka, o kainos tuo pat metu taip pat akivaizdžiai kyla? Hm... O kur tuomet „nueina“ skirtumas? Kalbu, suprantama, apie pinigus. Logika paprasta – jei sukuriama daugiau vertės (prekių, paslaugų, etc.), natūralu, kad apyvartoje atsiranda ir didesnis kiekis tą vertę išreiškiančių matavimo vienetų – pinigų, o ūkiui klestint jau gali kilti tiek galutinės sukuriamų produktų kainos, tiek ir jų sukūrimo įkainiai, įskaitant atlyginimus.

Dvejų metų premjero poste sukaktį vakar minėjęs Andrius Kubilius iš tiesų galėjo linksmai švęsti. Seimas ta proga palaimino kitų metų biudžeto projektą. Balsavimo dėl svarbiausio įstatymo metu valdančioji koalicija parodė, jog lemiamu momentu sugeba surinkti daugumą balsų. Tuo tarpu Seimo opozicija net nesistengė rimčiau priešintis. Per diskusijas dėl valstybės finansų politikai irgi nepersistengė. Salė pagyvėjo, kai imta kalbėti apie paneles.

Seimas patvirtino 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų biudžeto deficitas. Iš balsavime dalyvavusių Seimo narių kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui pritarė 70, jo nepalaikė 46, susilaikė 14 parlamentarų. 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Lietuvos sveikatos apsaugos reforma pradėta ne nuo to galo, sveikatos sistemai pinigų pakanka, tačiau juos reiktų protingai paskirstyti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ligų prevencijai, sveiko gyvenimo būdo, sporto propagavimui, o ne didžiąją dalį energijos ir finansinių resursų išeikvojant medicinai. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje jos dalyviai svarstė, ar nuo jau balandžio įgyvendinama sveikatos apsaugos reforma padarys Lietuvos žmones sveikesnius.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga visados pasisakė ir siekė, kad tvirtinami biudžetai būtų socialiai orientuoti. Tvirtinant 2010 m. biudžetą, LSDS aiškiai išreiškė poziciją, jog jokiu būdu negalima mažinti menkas pajamas gaunančios visuomenės dalies lėšų ir nurodė būtinus sprendimus, kuriuos priėmus galima ženkliai papildyti biudžetą.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl sumažinto akcizo alkoholiui kitų metų valstybės biudžeto deficitas padidės 100 mln. litų. Dėl to biudžeto projektas bus teikiamas su didesniu valstybės biudžeto deficitu. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kitų metų biudžeto projekte numatyta pusę pajamų prieaugio gauti įvairiomis priemonėmis mažinant šešėlinę ekonomiką ir nelegalų verslą.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių uždelstų įsiskolinimų portfelis, lyginant su spaliu, išaugo 35 mln. litų ir siekė 4,13 mlrd. litų. Palyginimui, tai sudaro trečdalį viso per dešimt šių metų mėnesių valstybės surinkto biudžeto. Lapkritį įmonės padengė 107 mln. litų uždelstų skolų, arba 11 proc. mažiau nei spalį. Pastarąjį pusmetį verslo uždelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo Seimui, priimant 2011 m. biudžeto įstatymą, neišmokėtas pensijas pripažinti valstybės skoliniais įsipareigojimais Lietuvos pensininkams. Tokią įstatymo pataisą įregistravęs Seimo narys taip pat siūlo skubos tvarka priimti įstatymo projektą dėl pensijų kompensavimo, kadangi nusavintos pensijos gali būti grąžintos tik pagal įstatymą.

Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo. Seimas įtakos neturi Kosmetiškai pagražintame biudžeto projekte Vyriausybė pasiūlė tik perskirstyti apie 50 mln. litų ir, užuot finansavus vienus projektus, daugiau atrėžti kitiems. Duoklė krepšiniui – 7 mln.

Kitų metų vasarį Europos bankams teks laikyti naujus, griežtesnius „streso testus“. Tai paskelbta per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą. Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas pareiškė, kad nauji testai bus „griežtesni ir netgi išsamesni“. Toks sprendimas buvo priimtas per ES finansų ministrų ir pareigūnų susitikimą, kurio metu buvo prieita prie išvados, kad euro zona žengia atsigavimo keliu, tačiau finansinis sektorius vis dar išgyvena sunkius laikus.

Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad Vyriausybė projektą pakoregavo labai menkai. Mat iš daugybės komiteto pasiūlymų vos 0,17 proc. sulaukė dėmesio.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) lapkritį organizuotos reklamos specialistų apklausos rezultatai parodė, jog 47 proc. įmonių 2011-aisiais didins marketingo biudžetą. Tuo metu mažinti šias išlaidas planuoja tik 26 proc. šalies įmonių. „Didžioji dalis įmonių ketina didinti reklamos biudžetus iki 20 proc., o savo sprendimus grindžia laukiamais didesniais pardavimais bei noru išplėsti rinkos dalį“, – pastebi LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.

Kitąmet Lietuvoje driokstelės grandiozinis privatizavimo sandoris. Koks – težino tik Vyriausybės vadovas ir artimiausia jo aplinka. Mat premjeras Andrius Kubilius užsibrėžęs 2011 metais iš valstybės turto privatizavimo gauti apie 400 mln. litų. Kokį aukso gabalą pardavus tikimasi tokios milžiniškos sumos, nenutuokia nei jo partijos kolegos, nei opozicija, nei Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Dainiaus Budrio teigimu, Seimas, ketvirtadienį atmetęs jo siūlymą dėl sankcijų piktybiškai baudų nemokantiems kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams, prarado galimybę valstybės biudžetą papildyti mažiausiai šešiais milijonais litų.

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos. Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sako, kad Seimo siūlymas jau nuo 2011 metų didinti pensijas ir kitas socialines išmokas iki 2009-ųjų lygio destabilizuotų „Sodros“ biudžetą. Tektų didinti socialinio draudimo įmokas daugiau kaip 2 proc., mažinti socialinio draudimo išmokas ir kitą valstybės socialinę paramą bei jos apimtis arba visiems šalies gyventojams užkrauti naują skolos naštą. Pensijų padidinimas pareikalautų daugiau kaip 500 mln.

Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ indėlis į kitų metų biudžetą turėtų didėti 150 mln. litų.Tokius preliminarius skaičiavimus Premjerui Andriui Kubiliui pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Įplaukas didinti planuojama mokant dividendus, privatizuojant nekilnojamo turto objektus ir nepagrindinės veiklos įmones, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jeigu nebus priimtas kitų metų valstybės biudžetas, tai reikš Lietuvai sudėtingesnes skolinimosi sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, ketvirtadienį opoziciją šantažavo besąlygiškai paklusti jo Vyriausybės parengtiems kitų metų finansiniams planams premjeras Andrius Kubilius. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje" ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad parlamentarams dėl biudžeto susitarti pavyks. Priešingu atveju, pagrasino premjeras, smuks pasitikėjimas Lietuva pasaulyje.

Milijonus kainuosiančio Menų inkubatoriaus paraiška dar net nepatvirtinta, o pinigus jau pradedama taškyti į kairę ir į dešinę. Pagal valdininkų „žodinius“ susitarimus iš biudžeto graibstoma dešimtys tūkstančių litų abejotiniems užsakymams ir kol kas dar nepatvirtinto projekto viešinimui. Dėl įslaptintų sandėrių abejonių kyla ir dėl 8 milijonus litų administruosiančios viešosios įstaigos „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ veiklos skaidrumo.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė LTV „Panoramai“ pareiškė, kad atsistatydins iš posto, jeigu Seimas patvirtins opozicijos pataisas jau nuo kitų metų sausio grąžinti sumažintas pensijas į prieškrizinį lygį. Pensijų grąžinimas biudžetui kainuotų apie pusę milijardo litų. Pataisoms grąžinti buvusias pensijas Seimas šią savaitę vieno balso persvara pritarė po svarstymo, kitą savaitę numatytas galutinis balsavimas. „Tikrai negalvoju dirbti [jei Seimas priims pataisas], nematau jokių galimybių.

Šiaulių miesto biudžetinių įstaigų darbuotojai gali lengviau atsikvėpti- neteks sėsti prie pustuščio Kūčių stalo , gal net užteks ir Kalėdinėms dovanoms. Šiaulių miesto tarybos sprendimu perskirstyti 900 tūkst. litų, virš plano surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Šie pinigai bus skirti biudžetinių įstaigų darbuotojų atliginimams. Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė sako, kad gruodį bent jau avansus gauti turėtų visi.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Už šį projektą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 7. Įstatymo projektu Seimui siūloma patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų biudžetą – 11 mlrd. litų pajamų ir apie 13,5 mlrd. litų išlaidų (išlaidos viršija pajamas šiek tiek daugiau nei 2,6 mlrd.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas - jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį, rašo „Verslo žinios“. Dienraščiui tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš visų spalio 1 d. šalyje veikusių 72574 bendrovių labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 98,5 proc. O per tris šių metų ketvirčius iš visos į biudžetą sumokėtos visos sumos 9,9 mlrd.

Vakar parlamentarai pradėjo svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kuris sulaukė aršios opozicijos kritikos ir dėl nepagrįstai padidintų pajamų planų, ir dėl abejotinų išlaidų ne pirmo svarbumo projektams. Vyriausybei duota laiko iki gruodžio 7–osios biudžeto projektą patobulinti. Kontrabandininkus – į purvą Opozicijos atstovai biudžetą kritikavo pirmiausia dėl pernelyg optimistinio pajamų surinkimo plano.

Seimas vakar svarstė ateinančių metų biudžetą. Dalis parlamentarų susapnavo, kad milijardai litų atsiras iš ekonomikos augimo, karo su kontrabanda, todėl siūlyta daugiau pinigų skirti teisėjų ir prokurorų priedams prie algų, valstybinių institucijų pastatų renovacijai ir kitiems su krize nesusijusiems dalykams. Vien pavieniai parlamentarai pateikė siūlymų už 1 mlrd. litų. Daugiausia – savų apygardų objektams.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 7 dieną. Seime svarstomas kitų metų biudžeto projektas tradiciškai susilaukė gausios opozicijos atstovų kritikos. Kitų metų biudžeto projekte strėlės smigo į esą pernelyg optimistinį pajamų surinkimo planą, o ypač planus surinkti žymųjį milijardą litų iš šešėlio, skirti lėšų Valdovų rūmams, ilgalaikiam turtui įsigyti, Premjero rezidencijai.

Pernai 44 proc. nuosmukį patyrusią kasybos pramonę nuo ateinančių metų pradžios ketinama apmokestinti 2-7 kartais didesniais mineralinių išteklių gavybos mokesčiais, rašo „Verslo žinios". Skaičiuojama, kad tai biudžetui padėtų gauti 36 mln. Lt daugiau pajamų.Verslas įspėja: tai ne tik padidins įgyvendinamų investicinių projektų kainą, bet ir sužlugdys ilgalaikes eksporto sutartis pasirašiusias įmones.

Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet gyvensime turtingiau, skaidriau, turėsime mažesnę valdininkų armiją, o dabar nemokantieji mokesčių juos neš krūvomis. Tik valstybės auditoriai negali suprasti, iš kur šis optimizmas, nes realūs planai arba nepagrįsti, arba jų nėra. Neabejojama, jog svajonėms nepasiteisinus, po pusmečio žmonės turės atlaikyti dar vieną taupymo bangą. Valstybės kontrolė, baigusi vertinti kitų metų biudžeto planą, savo išvadas perdavė Seimui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai neretai svaičioja apie ateitį. Remiantis kai kurių pažadais, jau 2014 metais ims mažėti valstybės skola. Reitingų tendencijos ir ministro pirmininko, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus, sugebėjimas naikinti savo populiarumą veda prie to, kad po Seimo rinkimų 2012 metais šiai partijai veikiausiai neliks nė valdžios, nė atsakomybės. Gal tai skatina kurti gigantiškus planus ir žerti į tolimą ateitį nukreiptas fantazijas.

Savivaldybės tarybos kolegija patvirtino Vilniaus miesto Savivaldybės 2011 metų biudžeto maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus, kuriais vadovaujantis bus rengiamas 2011 metų biudžetas. „Vis dar dėl sudėtingos ekonominės padėties Savivaldybės biudžetas bus mažesnis nei šiemet. Asignavimų numatoma tiek, kiek ir biudžeto pajamų. Šiemet padengėme visas 2008 metų skolas. Ateinančiais metais stengsimės judėti toliau.

Finansų krizė privertė didžiąją dalį NATO šalių narių peržiūrėti savo prioritetus ir daugiau lėšų skirti vidaus ekonomikai gaivinti ir socialinėms reikmėms negu karams. Tuo tarpu Lietuvos krašto apsaugos ministerija vis dar siekia padidinti savo išlaidas NATO kariniams veiksmams. Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei pavyko iš Vyriausybės tam iškaulyti 20 mln. papildomų lėšų, nors prašyta 130 mln., be kurių esą nebus įmanoma normaliai vykdyti NATO karinės misijos – karo Afganistane.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataka prieš Birštono valdininkus subliūško teisme – išteisinta ir kurorto merė, ir du jos pavaldiniai. Birštono merė 53 metų Nijolė Dirginčienė, jos bendraamžis savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Revuckas ir bendrojo skyriaus vedėja 62 metų Danutė Žitkuvienė atsikratė įtarimų kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir turto pasisavinimu.

Finansų ministerija (FM) išdidžiai kalba, kad šiemet į nacionalinį biudžetą bus surinkta 1 mlrd. litų daugiau, nei planuota. Nemažam skaičiui žmonių tokia sėkmė visuotinio nuosmukio metu atrodo keista. Iš kur biudžete atsiranda perviršis, jei ūkis metų pradžioje smuko, o dabar jo augimas yra tiktai sąlyginis? Analitikų nuomone, teigiamą įtaką biudžeto surinkimui padarė ne atsigaunantis ūkis, o įžvalgus jo sudarytojų atsargumas, taip pat – sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.

Kitais metais socialinei paramai planuojama skirti dvigubai daugiau lėšų nei biudžete buvo skirta šiemet. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Skirmos Kondratas teigimu, kitąmet valdžia turėtų stengtis sudaryti palankias sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms. „Kitų metų biudžete numatyta dvigubai daugiau pinigų paramai nei buvo šių metų biudžete. Mes atsižvelgiame į žmonių poreikius ir bandysime sušvelninti skurdo pasekmes.

Graikija biudžeto skyles kamšys parduodama keturis „Airbus“ lėktuvus ir valstybės valdomų įmonių akcijas, pranešė šalies finansų ministerija. Įmonių, kurias ketinama parduoti, sąraše – valstybės valdomi 49 proc. akcijų viename geriausių Graikijos kazino ir neskelbiamos akcijų dalys valstybinėse gynybos, geležinkelių ir kalnų pramonės įmonėse, pranešė finansų ministerija. Kitąmet taip pat ketinama atnaujinti Atėnų tarptautinio oro uosto valdymo koncesiją. Oro uosto, kurio 55 proc.

Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, trisdešimt didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių. Beje, tarp didžiausių pelno mokesčių mokėtojų beveik nebeliko skandinavų bankų. Didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tukas šiais metais, palyginti su pernai, pasikeitė menkai.

Žurnalo „Glamour“ surengtuose pasaulio moterų lyderių rinkimuose Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laimėjo metų moters vardą ir nuvyko į JAV atsiimti prizo. Ta proga vertėtų priminti, kad anglų kalbos žodžio „glamour“ pradinė reikšmė – užkeikimas, kuriuo kas nors apžavi aplinkinius. Glamūriškoji D. Grybauskaitė Kolumbijos universitete papasakojo apie Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis ir nurodė, kaip reikia gaivinti pasaulio ekonomiką.

Ligoniai priversti pirkti lašines ir vaistus, o štai Šiaulių savivaldybė narkomanus užvers kalnu nemokamų švirkštų ir kvaišalais. Tiksliau – apmokėtais iš visų mūsų kišenės. 80 tūkstančių litų – narkomanų kvaišalams bei švirkštams ir tik tūkstantis litų likimo nuskriaustiems vaikams. Tokius prioritetus demonstruoja Šiaulių miesto valdžia, dalydama miestiečių sveikatai skirtus pinigus.

Iš mažesnių miestų ir miestelių žmonės traukia dirbti į didmiesčius, iš didmiesčių — į Vilnių. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose koncentruojasi pinigai ir darbo jėga. Mažąsias savivaldybes gelbėja tai, kad gyventojų pajamų mokestis plaukia pagal žmogaus gyvenamąją vietą. Tačiau Vilnius jau pareiškė esąs skriaudžiamas.

Per dešimt šių metų mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12,111 mlrd. litų, o tai 849,9 mln. litų daugiau nei planuota.Kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per sausio-spalio mėnesius į biudžetą buvo surinkta 15,639 mlrd. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 3,527 mlrd. litų), pranešė Finansų ministerija. Daugiausia pajamų gauta iš pridėtinės vertės mokesčio – 6,357 mlrd. litų (planuota surinkti – 5,234 mlrd. litų), 2,401 mlrd.

Socialinėms pašalpoms išmokėti trūksta apie 92– 93 mln. litų. Tai jau trečias kartas, kai Vyriausybė socialinėms pašalpoms skiria papildomų pinigų – birželį tam buvo skirta 84 mln. litų, rugpjūtį – 150 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, pastaruoju metu labai išaugus socialinių pašalpų prašančių žmonių skaičiui, šiais metais socialinėms pašalpoms išmokėti neužteks lėšų, numatytų biudžete.

„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais. Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų.

Badmetį išgyvenusios Panevėžio įstaigos kitąmet reikalauja kur kas didesnių biudžeto pyrago riekių. Prašomų lėšų poreikis maždaug ketvirtadaliu viršija šiųmetį miesto iždą. Didžiausia riekė – remtiniesiems Kad Panevėžys kitais metais pajustų, jog ekonominė krizė – jau praeity, reikėtų mažiausiai 286 mln. litų, tai yra 66 mln. litų daugiau nei šiemet. Tiek pinigų prašo iš Savivaldybės kišenės gyvenančios kultūros, švietimo, socialinės bei kitos miesto įmonės ir įstaigos.

Lapkričio 3–iąją prasidėjo savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija. Iki gruodžio 24 dienos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priims politinių partijų, ketinančių kelti kandidatų sąrašus, ir asmenų, ketinančių keltis kandidatais į savivaldybių tarybų narius, prašymus registruoti politinės kampanijos dalyviais. Nuo šiol visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš šios kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neatsisako minties, kad žmonių, kurie buvo įsigiję skrydžio bilietus bendrovėje „Star1 Airlines" ir jai bankrutavus prarado pinigus, išlaidos ar dalis jų galėtų būti padengtos iš valstybės biudžeto. „Patyrusiems nuostolių keleiviams galimybė jų išlaidas padengti iš valstybės biudžeto vis dar tebeegzistuoja, tačiau dėl to turės apsispręsti ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir Vyriausybė", - antradienį po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo E. Masiulis.

Sunkmetis keičia pirkėjų įpročius. Pasidarė naudinga ir madinga įvairiais būdais mažinti vartojimą ir išlaidas: dalytis praktiško pirkėjo informacija internete, ieškoti geriausios kainos ir kokybės santykio, pirkti ekologiškus, vietos gamybos produktus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

Kalbėti apie socialinį teisingumą Lietuvoje tas pats, kaip apie bananų auginimą. Nes valdžios atstovai metų metus stengėsi, kad tų pačių socialinių grupių žmonės turėtų skirtingas sąlygas kabintis į gyvenimą. Diskriminuojami visi gyventojai – jaunos šeimos, pensininkai, ligoniai, dar turintys namus ar netgi įsigiję televizorių. Ekspertai pripažįsta, kad diskriminavimas, vykęs per visą nepriklausomybę, veši ir dėl politikų kvailumo, ir dėl nenoro padėti žmonėms.