biudžetas

Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ indėlis į kitų metų biudžetą turėtų didėti 150 mln. litų.Tokius preliminarius skaičiavimus Premjerui Andriui Kubiliui pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Įplaukas didinti planuojama mokant dividendus, privatizuojant nekilnojamo turto objektus ir nepagrindinės veiklos įmones, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Jeigu nebus priimtas kitų metų valstybės biudžetas, tai reikš Lietuvai sudėtingesnes skolinimosi sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, ketvirtadienį opoziciją šantažavo besąlygiškai paklusti jo Vyriausybės parengtiems kitų metų finansiniams planams premjeras Andrius Kubilius. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje" ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad parlamentarams dėl biudžeto susitarti pavyks. Priešingu atveju, pagrasino premjeras, smuks pasitikėjimas Lietuva pasaulyje.

Milijonus kainuosiančio Menų inkubatoriaus paraiška dar net nepatvirtinta, o pinigus jau pradedama taškyti į kairę ir į dešinę. Pagal valdininkų „žodinius“ susitarimus iš biudžeto graibstoma dešimtys tūkstančių litų abejotiniems užsakymams ir kol kas dar nepatvirtinto projekto viešinimui. Dėl įslaptintų sandėrių abejonių kyla ir dėl 8 milijonus litų administruosiančios viešosios įstaigos „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ veiklos skaidrumo.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė LTV „Panoramai“ pareiškė, kad atsistatydins iš posto, jeigu Seimas patvirtins opozicijos pataisas jau nuo kitų metų sausio grąžinti sumažintas pensijas į prieškrizinį lygį. Pensijų grąžinimas biudžetui kainuotų apie pusę milijardo litų. Pataisoms grąžinti buvusias pensijas Seimas šią savaitę vieno balso persvara pritarė po svarstymo, kitą savaitę numatytas galutinis balsavimas. „Tikrai negalvoju dirbti [jei Seimas priims pataisas], nematau jokių galimybių.

Šiaulių miesto biudžetinių įstaigų darbuotojai gali lengviau atsikvėpti- neteks sėsti prie pustuščio Kūčių stalo , gal net užteks ir Kalėdinėms dovanoms. Šiaulių miesto tarybos sprendimu perskirstyti 900 tūkst. litų, virš plano surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Šie pinigai bus skirti biudžetinių įstaigų darbuotojų atliginimams. Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė sako, kad gruodį bent jau avansus gauti turėtų visi.

Seimas po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Už šį projektą balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 7. Įstatymo projektu Seimui siūloma patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų biudžetą – 11 mlrd. litų pajamų ir apie 13,5 mlrd. litų išlaidų (išlaidos viršija pajamas šiek tiek daugiau nei 2,6 mlrd.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas - jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį, rašo „Verslo žinios“. Dienraščiui tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš visų spalio 1 d. šalyje veikusių 72574 bendrovių labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 98,5 proc. O per tris šių metų ketvirčius iš visos į biudžetą sumokėtos visos sumos 9,9 mlrd.

Vakar parlamentarai pradėjo svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kuris sulaukė aršios opozicijos kritikos ir dėl nepagrįstai padidintų pajamų planų, ir dėl abejotinų išlaidų ne pirmo svarbumo projektams. Vyriausybei duota laiko iki gruodžio 7–osios biudžeto projektą patobulinti. Kontrabandininkus – į purvą Opozicijos atstovai biudžetą kritikavo pirmiausia dėl pernelyg optimistinio pajamų surinkimo plano.

Seimas vakar svarstė ateinančių metų biudžetą. Dalis parlamentarų susapnavo, kad milijardai litų atsiras iš ekonomikos augimo, karo su kontrabanda, todėl siūlyta daugiau pinigų skirti teisėjų ir prokurorų priedams prie algų, valstybinių institucijų pastatų renovacijai ir kitiems su krize nesusijusiems dalykams. Vien pavieniai parlamentarai pateikė siūlymų už 1 mlrd. litų. Daugiausia – savų apygardų objektams.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 7 dieną. Seime svarstomas kitų metų biudžeto projektas tradiciškai susilaukė gausios opozicijos atstovų kritikos. Kitų metų biudžeto projekte strėlės smigo į esą pernelyg optimistinį pajamų surinkimo planą, o ypač planus surinkti žymųjį milijardą litų iš šešėlio, skirti lėšų Valdovų rūmams, ilgalaikiam turtui įsigyti, Premjero rezidencijai.

Pernai 44 proc. nuosmukį patyrusią kasybos pramonę nuo ateinančių metų pradžios ketinama apmokestinti 2-7 kartais didesniais mineralinių išteklių gavybos mokesčiais, rašo „Verslo žinios". Skaičiuojama, kad tai biudžetui padėtų gauti 36 mln. Lt daugiau pajamų.Verslas įspėja: tai ne tik padidins įgyvendinamų investicinių projektų kainą, bet ir sužlugdys ilgalaikes eksporto sutartis pasirašiusias įmones.

Vyriausybė prognozuoja, kad kitąmet gyvensime turtingiau, skaidriau, turėsime mažesnę valdininkų armiją, o dabar nemokantieji mokesčių juos neš krūvomis. Tik valstybės auditoriai negali suprasti, iš kur šis optimizmas, nes realūs planai arba nepagrįsti, arba jų nėra. Neabejojama, jog svajonėms nepasiteisinus, po pusmečio žmonės turės atlaikyti dar vieną taupymo bangą. Valstybės kontrolė, baigusi vertinti kitų metų biudžeto planą, savo išvadas perdavė Seimui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai neretai svaičioja apie ateitį. Remiantis kai kurių pažadais, jau 2014 metais ims mažėti valstybės skola. Reitingų tendencijos ir ministro pirmininko, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus, sugebėjimas naikinti savo populiarumą veda prie to, kad po Seimo rinkimų 2012 metais šiai partijai veikiausiai neliks nė valdžios, nė atsakomybės. Gal tai skatina kurti gigantiškus planus ir žerti į tolimą ateitį nukreiptas fantazijas.

Savivaldybės tarybos kolegija patvirtino Vilniaus miesto Savivaldybės 2011 metų biudžeto maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus, kuriais vadovaujantis bus rengiamas 2011 metų biudžetas. „Vis dar dėl sudėtingos ekonominės padėties Savivaldybės biudžetas bus mažesnis nei šiemet. Asignavimų numatoma tiek, kiek ir biudžeto pajamų. Šiemet padengėme visas 2008 metų skolas. Ateinančiais metais stengsimės judėti toliau.

Finansų krizė privertė didžiąją dalį NATO šalių narių peržiūrėti savo prioritetus ir daugiau lėšų skirti vidaus ekonomikai gaivinti ir socialinėms reikmėms negu karams. Tuo tarpu Lietuvos krašto apsaugos ministerija vis dar siekia padidinti savo išlaidas NATO kariniams veiksmams. Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei pavyko iš Vyriausybės tam iškaulyti 20 mln. papildomų lėšų, nors prašyta 130 mln., be kurių esą nebus įmanoma normaliai vykdyti NATO karinės misijos – karo Afganistane.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ataka prieš Birštono valdininkus subliūško teisme – išteisinta ir kurorto merė, ir du jos pavaldiniai. Birštono merė 53 metų Nijolė Dirginčienė, jos bendraamžis savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Revuckas ir bendrojo skyriaus vedėja 62 metų Danutė Žitkuvienė atsikratė įtarimų kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba ir turto pasisavinimu.

Finansų ministerija (FM) išdidžiai kalba, kad šiemet į nacionalinį biudžetą bus surinkta 1 mlrd. litų daugiau, nei planuota. Nemažam skaičiui žmonių tokia sėkmė visuotinio nuosmukio metu atrodo keista. Iš kur biudžete atsiranda perviršis, jei ūkis metų pradžioje smuko, o dabar jo augimas yra tiktai sąlyginis? Analitikų nuomone, teigiamą įtaką biudžeto surinkimui padarė ne atsigaunantis ūkis, o įžvalgus jo sudarytojų atsargumas, taip pat – sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.

Kitais metais socialinei paramai planuojama skirti dvigubai daugiau lėšų nei biudžete buvo skirta šiemet. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Skirmos Kondratas teigimu, kitąmet valdžia turėtų stengtis sudaryti palankias sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms. „Kitų metų biudžete numatyta dvigubai daugiau pinigų paramai nei buvo šių metų biudžete. Mes atsižvelgiame į žmonių poreikius ir bandysime sušvelninti skurdo pasekmes.

Graikija biudžeto skyles kamšys parduodama keturis „Airbus“ lėktuvus ir valstybės valdomų įmonių akcijas, pranešė šalies finansų ministerija. Įmonių, kurias ketinama parduoti, sąraše – valstybės valdomi 49 proc. akcijų viename geriausių Graikijos kazino ir neskelbiamos akcijų dalys valstybinėse gynybos, geležinkelių ir kalnų pramonės įmonėse, pranešė finansų ministerija. Kitąmet taip pat ketinama atnaujinti Atėnų tarptautinio oro uosto valdymo koncesiją. Oro uosto, kurio 55 proc.

Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, trisdešimt didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių. Beje, tarp didžiausių pelno mokesčių mokėtojų beveik nebeliko skandinavų bankų. Didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tukas šiais metais, palyginti su pernai, pasikeitė menkai.

Žurnalo „Glamour“ surengtuose pasaulio moterų lyderių rinkimuose Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laimėjo metų moters vardą ir nuvyko į JAV atsiimti prizo. Ta proga vertėtų priminti, kad anglų kalbos žodžio „glamour“ pradinė reikšmė – užkeikimas, kuriuo kas nors apžavi aplinkinius. Glamūriškoji D. Grybauskaitė Kolumbijos universitete papasakojo apie Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis ir nurodė, kaip reikia gaivinti pasaulio ekonomiką.

Ligoniai priversti pirkti lašines ir vaistus, o štai Šiaulių savivaldybė narkomanus užvers kalnu nemokamų švirkštų ir kvaišalais. Tiksliau – apmokėtais iš visų mūsų kišenės. 80 tūkstančių litų – narkomanų kvaišalams bei švirkštams ir tik tūkstantis litų likimo nuskriaustiems vaikams. Tokius prioritetus demonstruoja Šiaulių miesto valdžia, dalydama miestiečių sveikatai skirtus pinigus.

Iš mažesnių miestų ir miestelių žmonės traukia dirbti į didmiesčius, iš didmiesčių — į Vilnių. Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose koncentruojasi pinigai ir darbo jėga. Mažąsias savivaldybes gelbėja tai, kad gyventojų pajamų mokestis plaukia pagal žmogaus gyvenamąją vietą. Tačiau Vilnius jau pareiškė esąs skriaudžiamas.

Per dešimt šių metų mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12,111 mlrd. litų, o tai 849,9 mln. litų daugiau nei planuota.Kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per sausio-spalio mėnesius į biudžetą buvo surinkta 15,639 mlrd. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 3,527 mlrd. litų), pranešė Finansų ministerija. Daugiausia pajamų gauta iš pridėtinės vertės mokesčio – 6,357 mlrd. litų (planuota surinkti – 5,234 mlrd. litų), 2,401 mlrd.

Socialinėms pašalpoms išmokėti trūksta apie 92– 93 mln. litų. Tai jau trečias kartas, kai Vyriausybė socialinėms pašalpoms skiria papildomų pinigų – birželį tam buvo skirta 84 mln. litų, rugpjūtį – 150 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, pastaruoju metu labai išaugus socialinių pašalpų prašančių žmonių skaičiui, šiais metais socialinėms pašalpoms išmokėti neužteks lėšų, numatytų biudžete.

„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais. Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų.

Badmetį išgyvenusios Panevėžio įstaigos kitąmet reikalauja kur kas didesnių biudžeto pyrago riekių. Prašomų lėšų poreikis maždaug ketvirtadaliu viršija šiųmetį miesto iždą. Didžiausia riekė – remtiniesiems Kad Panevėžys kitais metais pajustų, jog ekonominė krizė – jau praeity, reikėtų mažiausiai 286 mln. litų, tai yra 66 mln. litų daugiau nei šiemet. Tiek pinigų prašo iš Savivaldybės kišenės gyvenančios kultūros, švietimo, socialinės bei kitos miesto įmonės ir įstaigos.

Lapkričio 3–iąją prasidėjo savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija. Iki gruodžio 24 dienos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priims politinių partijų, ketinančių kelti kandidatų sąrašus, ir asmenų, ketinančių keltis kandidatais į savivaldybių tarybų narius, prašymus registruoti politinės kampanijos dalyviais. Nuo šiol visos išlaidos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš šios kampanijos sąskaitoje esančių lėšų.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neatsisako minties, kad žmonių, kurie buvo įsigiję skrydžio bilietus bendrovėje „Star1 Airlines" ir jai bankrutavus prarado pinigus, išlaidos ar dalis jų galėtų būti padengtos iš valstybės biudžeto. „Patyrusiems nuostolių keleiviams galimybė jų išlaidas padengti iš valstybės biudžeto vis dar tebeegzistuoja, tačiau dėl to turės apsispręsti ne tik Susisiekimo ministerija, bet ir Vyriausybė", - antradienį po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo E. Masiulis.

Sunkmetis keičia pirkėjų įpročius. Pasidarė naudinga ir madinga įvairiais būdais mažinti vartojimą ir išlaidas: dalytis praktiško pirkėjo informacija internete, ieškoti geriausios kainos ir kokybės santykio, pirkti ekologiškus, vietos gamybos produktus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

Kalbėti apie socialinį teisingumą Lietuvoje tas pats, kaip apie bananų auginimą. Nes valdžios atstovai metų metus stengėsi, kad tų pačių socialinių grupių žmonės turėtų skirtingas sąlygas kabintis į gyvenimą. Diskriminuojami visi gyventojai – jaunos šeimos, pensininkai, ligoniai, dar turintys namus ar netgi įsigiję televizorių. Ekspertai pripažįsta, kad diskriminavimas, vykęs per visą nepriklausomybę, veši ir dėl politikų kvailumo, ir dėl nenoro padėti žmonėms.

Vakar Briuselyje prasidėjo Europos Sąjungos Vadovų tarybos posėdis. Be Lisabonos sutarties peržiūrėjimo, lyderiams teko pasukti galvas ir dėl planuojamo ES biudžeto. Briuselis jį nori didinti, nors daugelio šalių narių vadovai mano, kad tai krizės metu būtų negarbinga. Pasipiktinę ES išlaidumu Europos Komisija ir Parlamentas jau kuris laikas siekia iš valstybių narių gauti beveik 6 proc. daugiau lėšų nei iki šiol.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Pasak finansų analitiko Gitano Nausėdos norint išspręsti skurdo problemą, pirmiausia reikia išspręsti pačios valstybės skurdo problemą. Eksperto vertinimu, 2011-ųjų metų valstybės biudžetas skurdo įveikimo klausimais nežada nieko geriau negu šiųmetis. Taip esą bus ne tik dėl prognozuojamo lėto ekonominio šalies augimo, kuris šiemet, palyginus su tokiu pat laikotarpiu pernai, per trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,6 proc.

2011 metų nacionalinio biudžeto projekte numatytą 1 mlrd. litų, kurį tikimasi gauti iš šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos, Vyriausybė į dienos šviesą ketina ištraukti „efektyviomis priemonėmis", tvirtina premjeras Andrius Kubilius.Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidento Antano Boso nuomone, tokie Vyriausybės tikslai tėra fantazija, rašo „Vakarų ekspresas". „Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, iki 30 proc. bendrojo vidaus produkto sukurti šešėlyje... Tai - valdymo pasekmės.

Lietuvos investuotojai, vertindami prieš metus pasirašytą Nacionalinį susitarimą, sako, jog jis padėjo užkrinti fiskalinę konsolidaciją ir suvaldyti augantį biudžeto deficitą. Tiesa, darbo santykių srityje kardinalių pokyčių neįvyko. „Susitarimo tikslas buvo fiskalinis šalies finansų konsolidavimas. Manau, šis tikslas buvo pasiektas. Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, kad susitvarkė savo finansus.

Lietuvos prioritetas kitąmet – vaikytis įvairių sričių pažeidėjus ir valstybės priešus. Biudžeto projekte pažeidėjų gaudytojai yra vieni iš nedaugelio, kuriems numatytas riebesnis kąsnis, rašo „Lietuvos rytas“. Konkurencijos tarybos darbuotojų algoms kitąmet numatyta 319 tūkst. litų daugiau nei šįmet. Valstybinės darbo inspekcijos specialistams skirta suma išaugs daugiau nei milijonu litų. Algų fondas didėja ir Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Viešajam sektoriui nemažėjant, šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojų padėtį pablogins milijardu didesnės nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) bei auganti skola. Pirmą kartą šalies istorijoje siūloma įtvirtinti įstatymu, kad biudžetas bus mažinamas nesurenkant biudžeto pajamų. Ateinančių metų valstybės biudžeto projekto naujovė – įtvirtinti biudžeto mažinimą, nesurenkant planuotų pajamų.

Sostinės Karoliniškių poliklinikoje, nepatekusi pas savo šeimos gydytoją, mirė 88 metų pacientė. Medikų knibždančioje įstaigoje moteriai niekas padėti negalėjo, o iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai blaškėsi prie užrakinto tarnybinio įėjimo. Medikai neišgelbėjo Praėjusį penktadienį vilnietę N.O. į polikliniką atvedė dukra. Senolė skundėsi krūtinės skausmais, tačiau talonėlio pas šeimos gydytoją negavo.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius LTV laidai „Savaitė“ pabrėžė, kad vėl gali tekti karpyti biudžeto išmokas. Žurnalistas: Premjere, kaip Tarptautinis valiutos fondas vertina kitų metų biudžetą ir planus surinkti net milijoną iš šešėlinio verslo, kontrabandos? Premjeras: Jie tą vertinimą pirmadienį paskelbs, jie tam ir susitinka su visomis ministerijomis ir su manimi susitiko.

Seime pristatytas Valstybės biudžeto projektas sulaukė labai skeptiškų vertinimų. Vieni jį vadino niūriu ir fantastiniu, kiti – priešrinkininiu ir švaistūnišku. Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius kitų metų biudžetą vadina rinkiminiu, su pripiešta, 2 mlrd. litų dirbtinai padidinta pajamų dalimi. „Tai – nerealus biudžetas. Bandoma apgauti ir rinkėjus, ir valdančiosios koalicijos narius. Ir pati vyriausybė tai pripažįsta, nes to paties įstatymo 19 str.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama koalicija žadėjo naujus ir itin skaidrius biudžeto lipdymo principus. Deja, tik žadėjo. Seimui pagaliau pristatytą 2011 metų biudžetą Vyriausybė, kaip visada, rengė po kilimu, stengdamasi į parlamentą atnešti kuo vėliau, žadėdama ir taupyti, ir nedidinti mokesčių naštos. Maža to, nė vienas šių pažadų neįvykdytas. Be to, netyla aistros ir dėl valstybės piniginės valdymo praėjusiais metais.

Nors geriausias ir per šimtmečius įrodytas būdas, kaip kovoti su šešėline ekonomika, yra mokesčių mažinimas, mūsų šalyje daroma priešingai. Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Finansai pagal Tėvynės Sąjungą“. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama koalicija žadėjo itin skaidrius biudžeto lipdymo principus. Deja, tik žadėjo. Mes, ko gero vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri kalba apie išlaidų didinimą.

Nors statybų galo dar nė nematyti, Valdovų rūmuose plušančių septynių dešimčių darbuotojų algoms kitais metais norima atriekti 2,29 mln. litų. Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų statyba nuo 2001–ųjų iki šių metų pabrango net 3,63 karto, arba nuo 114 mln. 670 tūkst. iki 367 mln. 669 tūkst. litų, tačiau šių statybų pabaigos dar teks ilgai laukti.

Trys iš penkių Didžiosios Britanijos piliečių mano, kad šalies iždo kanclerio George'o Osborne'o pasiūlyti šalies valdžios išlaidų apkarpymai yra neteisingi, nes nuo jų kentės skurdžiau gyvenantys, o ne pasiturintys šalies gyventojai, informuoja naujienų agentūra AFP. „The Independent“ dienraščio užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 59 proc. britų mano, jog išlaidų mažinimas yra netinkamas, nes skaudžiausiai smogs sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms.

Vyriausybė optimistiškai pareiškė, kad iš valstybinių įmonių galima sulaukti 0,5–1,5 mlrd. Lt įplaukų į biudžetą, ir sumokėjo didelius atlygius užsienio ekspertams už konsultacijas, kaip tai padaryti. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pozicja dėl Vyriausybės planų 2011 m. iš šešėlinės ekonomikos atimti milijardą litų. Pristatydama 2011 m. biudžeto projektą, Vyriausybė pagaliau prakalbo ir apie planą kitąmet iš šešėlinės ekonomikos atimti daugiau kaip milijardą litų. Toks valdžios noras, be abejo, yra sveikintinas. Tačiau problema ta, kad prakalbusi apie planus kovoti su šešėline ekonomika Vyriausybė taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų tiems planams įgyvendinti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas teigia, kad normaliam gaisrininkų darbui užtikrinti reikėtų papildomai bent 5 mln. litų. Didesnio finansavimo siekia ir Vadovybės apsaugos departamentas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat sako, kad kitų metų biudžete planuojamos išl aidos šalies gynybai yra per mažos, tačiau dėl sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau prašyti neketinama.

Net ir nesibaigiantis sunkmetis smarkiai nepakoreguos valdžios įpročio trūkstamus pinigus investuoti į ne pačias reikalingiausias sritis. Pateikta 2011 metų Valstybės investicijų programa (VIP) parodo, kad ir toliau bus įrenginėjama rezidencija premjerui, statomi rūmai saugumiečiams, šimtus milijonų litų leisime keliams tiesti, pinigų liks net kalėjimams remontuoti. Rezidencija brangs Finansų ministerija paskelbė, kad „iš viso VIP 2011 metams skiriama 3 mlrd. 751,7 mln.