Vakar Seimui pateiktas Vyriausybės pakoreguotas, tiksliau, šiek tiek papudruotas, kitų metų šalies biudžeto projektas. Pinigų jame neatsirado nei opozicijos siūlomoms grąžinti pensijoms, nei kitiems Seimo narių pageidavimams patenkinti. Bet optimistiniai pajamų planai nesumažėjo.
Seimas įtakos neturi
Kosmetiškai pagražintame biudžeto projekte Vyriausybė pasiūlė tik perskirstyti apie 50 mln. litų ir, užuot finansavus vienus projektus, daugiau atrėžti kitiems. Duoklė krepšiniui – 7 mln. vietoj prašytų 20 mln. litų numatyta skirti automobilių aikštelei prie Kauno arenos, 6 mln. litų – Prienų daugiafunkciam centrui, kuriame treniruosis būsimojo Europos krepšinio čempionato dalyviai.
Taip pat Vyriausybė sutiko skirti 20,3 mln. litų švietimo, sveikatos ir kultūros investicijų projektams užbaigti, 5 mln. litų – nusikaltimus išsiaiškinusiems pareigūnams skatinti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad Vyriausybė projektą pakoregavo labai menkai. Mat iš daugybės komiteto pasiūlymų vos 0,17 proc. sulaukė dėmesio.
„Įtaka mūsų Seimo labai maža, ir tas įtakos mažumas yra susijęs su mažu veiklumu“, – teko pripažinti K.Glaveckui. Tačiau jis turėjo ir gerą pasiteisinimą – kad biudžetas yra ekonominės situacijos atspindys, ir ne tik Lietuvos, o „visos pasaulinės ir europinės ekonomikos“.
Švelni kritika
K.Glaveckas pasisakė prieš nukarpytų pensijų sugrąžinimą į prieš krizę buvusį lygį, nes tai dar labiau didintų išlaidas. Tačiau kritikavo Vyriausybę, kad ši neatsižvelgė į komiteto siūlymus bent iki 300 mln. litų padidinti planuojamas biudžeto pajamas iš valstybės valdomų įmonių ir turto.
„Tai, kad energetikos ministras sako, jog energetikos įmonės gali duoti tik 74 mln. litų, nepadidinusios energijos tarifų, yra netiesa, – pliekė K.Glaveckas. – Latvijoje ir Estijoje tarifai mažesni, bet jie surenka po 800–900 mln. litų. Vadinasi, problema yra neišardytos kainų monopolijos, tą tikrai turime padaryti“.
Nors biudžetas beveik nepasikeitė, BFK pirmininkas siūlė jam pritarti po svarstymo, o ateinantį ketvirtadienį balsuoti dėl patvirtinimo.
Vien svajonės ir išlaidos
Prieš tokią skubą piestu stojusi opozicija kaltino Vyriausybę nenorint surinkti daugiau mokesčių iš turtingųjų, o toliau smaugiant varguolius.
„Atmestos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, atsisakyta nekilnojamojo turto, prabangių automobilių mokesčių ir kitų dalykų, dėl kurių turtingi žmonės nebūtų pradėję gyventi blogai, o vargingieji būtų pasijutę geriau“, – priekaištavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Darbo partijos narys Vytautas Gapšys kitų metų biudžetą vadino ne pajamų ir išlaidų, o svajonių ir išlaidų biudžetu, kuriame apstu nesutapimų.
„Pavyzdžiui, ką reiškia pajamų iš Pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas 2 mlrd. litų? Reiškia, kad apie 11 mlrd. litų turės padidėti apyvarta ir išlaidos vidaus rinkoje. Gal valdantieji gali pasakyti iš kur?“ – klausė V.Gapšys. Išlaidų srityje Seimo narį piktino net 50 mln. didėjančios išlaidos gynybai, kurių naudą žmonės vargu ar pajus.
Daugiausia iečių sulaužyta dėl siūlymo kitąmet grąžinti žmonėms sumažintas pensijas. Socialdemokratas Juozas Olekas net ragino premjerą palikti postą, jei nesugebės to padaryti.
Tačiau išlieję visas emocijas parlamentarai suvokė, kad geresnio biudžeto vargu ar sulauks, tad 75 balsais nutarė pagrindinį kitų metų šalies finansus reglamentuojantį įstatymą priimti jau ketvirtadienį. Prieš buvo 26, susilaikė – 32 Seimo nariai.
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė:
Seimo nariai ne ką geresnio turėjo pasiūlyti, nebent, kaip buvo ir dėl pensijų grąžinimo, atimti iš vienų ir kitiems atiduoti. Iš tiesų visuomenė nežino, kur išleidžiami jos sunešti mokesčiai. Dar prieš 2 metus siūlėme padaryti biudžetą „on line“, kad visi asignavimų valdytojai viešai skelbtų, kas ką ir už kiek pirko ar darė. To nėra, o vien informacijos apie viešuosius pirkimus nepakanka. Viskas ir toliau paslėpta po programomis. O kai pateikiama tik bendra suma, be detalesnio programos aprašymo, be sąmatos, nėra argumentų ginčytis.
Lietuvoje nėra konflikto tarp to, kas nori ir prašo daug pinigų, ir to, kiek Finansų ministerija gali duoti pagal savo makroekonomines ir mokesčių surinkimo prognozes. Tą pyragą jie patys sau pasidalija ir suvalgo. Vienintelis taupymo bizūnas yra tas, kad biudžetas negauna pajamų, tačiau sąmoningų, kryptingų taupymo žingsnių nėra.
Tokį vidinį konfliktą galėtų sukurti Valstybės kontrolė, jei, pavyzdžiui, būtų priimtas sprendimas, kad ji dalyvauja kažkuriame biudžeto planavimo etape siekiant optimizavimo. Bet Valstybės kontrolė nagrinėja detales ir ieško efektyvumo jau post factum, kai balius baigtas ir indai suplauti.
Alia ZINKUVIENĖ
