biudžetas

Piniginė – tai daiktas, kurį turime beveik kiekvienas iš mūsų. Ir visai nesvarbu dydis, spalva, išvaizda – daug svarbiau jos turinys: į kurį skyrelį ir kiek atsidedame uždirbtų pinigų, iš kurio traukiame, užklupus nelaimei, o kuriame laikome einamiesiems, kasdieniams reikalams.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį sumokėta 15 proc. mažiau. Valstybės biudžeto pajamos iš etilo alkoholio per septynis šių metų mėnesius sudarė 274,76 mln. litų, t.y. 48,48 mln. litų mažiau nei pernai, kuomet į biudžetą pateko 323,24 mln. litų. Vien per šių metų liepos mėnesį, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 33,27 mln. litų akcizo už etilo alkoholį, tai 33,2 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino ilgalaikio Airijos skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-. Reitingai buvo sumažinti dėl vis didėjančios vyriausybės paramos bankams. Tai gali dar labiau padidinti Airijos biudžeto deficitą. Tai žemiausias reitingas nuo 1995 metų. “Fitch" ir  “Moody's" Airijai reitingus iki Aa2 sumažino dar praėjusį mėnesį. "Standard & Poor's" mano, kad Airijai teks išleisti 90 mlrd. eurų, kuri bus skirti bakų sistemos pagalbai.

Pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo Premjeras Andrius Kubilius, atsakinėdamas į opozicijos siūlymus pinigus iš Vyriausybės rezervo fondo skirti tik nukentėjusiesiems nuo stichijų, sakė nepamenąs, kad Vyriausybė būtų skyrusi pinigų šeštadienį pasibaigusiam grožio konkursui „Misis Visata“. „Žinokit, neatsimenu, tikrai“, – sakė Premjeras. Vyriausybė konkursui liepą skyrė 63 tūkstančius litų.

JAV ekonomikos padėtis ateityje dar labiau suprastės, nedarbo lygis išliks aukštas, o lėtas pramonės augimas darys neigiamą įtaką ekonomikos atsigavimui, teigia biudžeto analitikas Douglas Elmendorfas.Pasak analitiko, JAV nedarbo lygis nepasieks 5 proc. ribos dar mažiausiai iki 2014 m. D.Elmendorfas teigia, kad be reikšmingų pokyčių JAV mokesčių ir išlaidų įstatymuose vyriausybė nepajėgs susitvarkyti su biudžeto deficitu.

Kad prasidėjus mokslo metams į darželius susirinkę vaikai neliktų gurgiančiais pilvais, Panevėžio savivaldybė privalo surasti mažiausiai pusę milijono litų. Tokios sumos miestui pritrūko pamaitinti ikimokyklines įstaigas lankančias socialiai remtinų šeimų atžalas. Savivaldybės finansininkai pripažįsta, kad trūkstami 500 tūkst. litų gali būti dar ne riba. Tokia suma apskaičiuota pagal gegužę miesto darželius lankančių vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų skaičių.

Ginklai be šovinių, uždarytos ambasados, basi policininkai, prasiskolinusios ligoninės. Tokią ateitį regi ministerijos, jeigu kitąmet negalės išleisti daugiau, rašo "Lietuvos rytas". Pradėjusios planuoti kitų metų išlaidas ministerijos pageidavo iš viso 4 mlrd. litų daugiau negu šiemet. Tada Finansų ministerija nurodė iki šios savaitės pradžios pateikti realius planus – 2011-ųjų išlaidos neturinčios viršyti šiųmetinių.

Liepą į valstybės biudžetą surinkta 1,097 mlrd. litų. Tai, anot Finansų ministerijos, 6,7 proc. daugiau nei prognozuota (1,029 mlrd. litų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per liepą į valstybės biudžetą buvo surinkta 1,511 mlrd. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 413,6 mln. litų). Liepos mėnesį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 678,5 mln. litų, o buvo planuota surinkti 562,5 mln. litų. Per šį laikotarpį 191,1 mln.

Apkarpiusi pensijas ir išmokas motinoms, Vyriausybė surado dar vieną galimybę sutaupyti labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Senatvės ar ligų tarp keturių sienų įkalinti ir ne mažiau nei iš 700 litų besiverčiantys varguoliai privalės susimokėti už juos namuose aplankančių socialinių darbuotojų paslaugas. Iki šiol už jas atsilyginti reikėjo tiems, kurių pajamos viršydavo 1050 litų ribą. Panevėžio socialinių paslaugų centro taikomas valandos įkainis siekia 7,28 lito.

Iš žlugusios karinės misijos Afganistane, matydami tik didėjantį beginklių žmonių aukų skaičių, traukiasi net ištikimiausi NATO rėmėjai. Tačiau Lietuvos karo šalininkai ketina didinti pajėgumą: reikalaujama papildomų 130 milijonų iš biudžeto. Mat reikia penktadaliu didinti išlaidas karui Afganistane. Siurbs pinigus karui Pirmąjį šių metų pusmetį Afganistane žuvo beveik 1300 nekaltų civilių – tai 31 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Latvijos finansų ministerija, ruošdama kovos su šešėline ekonomika planą, paskelbė apie planuojamą dalinę mokesčių amnestiją juridiniams asmenims nuo 2011 m. liepos 1 d. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys primena, kad Darbo partija pritaikyti mokesčių amnestiją Lietuvos mokesčių mokėtojams siūlė dar sausio mėnesį, tačiau tada Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tiesiog pasišaipė iš darbiečių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas bus ne, kaip teigta anksčiau, 9,5 proc., o apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak I. Šimonytės, šalies biudžeto deficito prognozės atrodo panašiai, kaip vertinta metų pradžioje. Tai esą lėmė sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos bei tai, kad pajamų planas vykdomas geriau negu planuota.

Seimas, privertęs visą Lietuvą krapštyti didesnius mokesčius ir tenkintis mažesnėmis pensijomis bei išmokomis, savęs nenuskriaudė. Kitąmet parlamentas didins išlaidas šventėms ir niekučių pirkimui, išleis keletą milijonų kalboms mokytis. Tačiau seimūnai tikina, kad susispausti nebegali, o pinigų prasimanys net parduodami savo viešbutį. Susiveržė 1,5 proc.

Sukauptą patirtį vaikams perduodančius sportininkus valstybė skriaudžia. Metų pradžioj penktadaliu sumažinę sportininkų rentas, dabar funkcionieriai sporto srityje dirbantiems čempionams kirto dar kartą – valstybė nusprendė, kad rentų gavėjai privalo sėdėti namie ir neužsiimti jokia papildoma su sportu susijusia veikla, iš kurios gautų draudžiamųjų pajamų.

Seimas, privertęs visą Lietuvą krapštyti didesnius mokesčius ir tenkintis mažesnėmis pensijomis bei išmokomis, savęs nenuskriaudė. Kitąmet parlamentas didins išlaidas šventėms ir niekučių pirkimui, išleis keletą milijonų kalboms mokytis. Tačiau seimūnų tikinimu, jie susispausti nebegali, o pinigų prasimanys net parduodami savo viešbutį.

Programų tikslai, uždaviniai ir priemonės turėtų būti aiškiai suformuluoti ir aptarti biudžeto programų planavimo stadijoje, o pasiekus užsibrėžto tikslo, programa turėtų būti užbaigiama. Tai – vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizėje pateiktų pasiūlymų, kaip mažinti biudžeto planavimo ir vertinimo ydas.

Kažkada bandžiau surašyti sritis ar sektorius, kurias Ūkio ministerija rėmė ar siūlė remti vis aiškindama, kad tos sritys padės mums suklestėti. Lietuva turėtų tapti šalimi, kur plėtojama 1. IT, finansinės ir kitos paslaugos, 2. biotechnologijos, 3. medicininis turizmas, 4. ekologiškas kaimo turizmas, 5. tranzitas, 6. švari energetika, 7. žinių ekonomika, 8. verslo turizmo  ir t.t. šalimi.

Utenos vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Edmundas Pupinis šiandien kreipėsi į šešis Aukštaitijos regiono rajonų merus, reikalaudamas principingai ištirti garsiąją Utenos sąvartyno pirties istoriją.

Seimūnai giriasi, jog 2008 metais per naktį įvykdyta mokesčių reforma jau atšaukta. Klaidos ištaisytos. Sąlygos plėtoti verslą labai puikios. Kam? Kur? Jei sąlygos puikios, kodėl žmonės dumia iš Lietuvos tarsi patrakę. Verslininkai iškelia savo verslus į ne tokias puikias valstybes. Čia kažkodėl masiškai bankrutuoja. Matyt, esame mazochistai. Adrenalino fanatikai. Nenorime likti Lietuvoje. Per geros čia sąlygos. Tegul čia lieka tik pensininkai. Verti paties geriausio gyvenimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai iš Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) reikalavo į valstybės biudžetą pervesti 141 tūkst. litų esą neteisėtai imto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už studentų pažymėjimų gaminimą, nutarė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Kuo toliau, tuo darosi baisiau. Nors niekas iš valdžios atstovų garsiai nekalba, tačiau yra tokie šokiruojantys skaičiai: mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra daug mažiau negu įvairių išmokų gavėjų. Ir svarstyklės vis labiau svyra pirmųjų nenaudai. Dirbančių vis mažiau Valstybė kiauro savo biudžeto nebesugeba užlopyti net skolintais milijardais. To priežastis labai paprasta: kuo toliau, tuo labiau mažėja mokesčių mokėtojų ir beveik tokiu pat greičiu auga išmokų gavėjų skaičius.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris apgailestauja, kad įstatymas dėl motinystės išmokų mažinimo priimtas, nesvarsčius jų siūlymo – minimalią visiems vienodą išmoką skirti iš biudžeto, o kitą dalį, susietą su buvusiomis pajamomis, stažu ir vidutiniu atlyginimu, mokėti iš „Sodros". Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sambūrio atstovės aiškino, kad tiek iš biudžeto, tiek iš „Sodros" skiriamas išmokas būtų galima susieti su esama ekonomine padėtimi, įtraukiant į formulę vidutinį atlyg...

Šiandien pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitikę su prezidentės patarėjais pateikė argumentus, kodėl reikia vetuoti Seimo skubotai priimtą Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymą. Iki šiol pareigūnai susirgę tarnybos metu gaudavo vidutinio darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką. Pagal Seimo priimtą įstatymą – ši išmoka pareigūnams mažėtų daugiau nei perpus.

Šiaulių miesto biudžeto pusmečio užduotis surinkti 52,5 milijono litų įvykdyta su kaupu - surinktas 61 milijonas litų. Viena vertus, planas vykdomas, kita vertus, palyginus realius skaičius pinigų nedaugėja - įplaukos dviem procentais mažesnės negu pernai pirmąjį pusmetį. Šiauliečiai vien gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo šešiais procentais mažiau. Tai lėmė išaugęs nedarbas ir sumažėję atlyginimai.

„Eurostat“ paskelbė mokesčių naštos lygį ES už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta, remiantis šiuo rodikliu, išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad vėl mažindama motinystės pašalpas, taip pat mechaniškai ilgindama pensijinį amžių, A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė tęsia Lietuvos žlugdymo politiką. Atimdami iš jaunų šeimų ir pagyvenusių žmonių pasitikėjimą valstybės socialine sistema valdantieji naikina tautą, skatina naują emigracijos bangą ir gimstamumo nuosmukį. Anot politiko, uždirbtų ir pažadėtų motinystės išmokų dar vienu mažinimu valdantieji tyčiojasi iš jaunų šeimų.

Pramonininkai siūlo Vyriausybei formuojant kitų metų biudžetą taupymo priemonių ieškoti ne didinant mokesčius, o skatinant ekonomikos augimą. Rezervų siūloma pasidairyti ir motinystės išmokose.

Trišalė taryba su Lietuvos pramonininkų konfederacija nuogąstauja, kad nauji Vyriausybės taupymo planai, o ypač ketinimai įvesti naujus mokesčius, pribaigs vos kvėpuojantį Lietuvos verslą ir visiškai nuskurdins gyventojus. Užuot vėl siekus svetimos kišenės, valdžiai siūloma pirmiau susitvarkyti savo darže. Diržus verš iš naujo Dauguma Trišalės tarybos narių, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų, yra pasirašę Nacionalinį susitarimą tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių.

Vakar su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) sveikino Vyriausybę, priėmusią sunkius sprendimus taupyti, bet papildomos Europos Sąjungos paramos skurdo nualintai Lietuvai nežadėjo. Po susitikimo su premjeru A.Kubiliumi Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barozas gyrė Lietuvos pastangas konsoliduoti biudžetą ir viešus finansus, tačiau su valdančiųjų taip trokštamu euro įvedimu šių pastangų per daug nesiejo.

Siūloma nustatyti pareigą seniūnaičiams teikti metinę veiklos ataskaitą seniūnui ir seniūnaitijos gyventojams. Tokį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Pasak jo, įstatymo pataisa parengta siekiant įtvirtinti seniūnaičių, kaip reikšmingo savivaldos instituto gyvybingumą, efektyvų funkcionavimą, pagerinti atsiskaitymo seniūnaitijos gyventojams kokybę.

Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai mažinti biudžeto deficitą apmokestinant nekilnojamąjį turtą ir automobilius, dar labiau karpant motinystės ir kitas socialines išmokas. Tačiau šių žiaurių priemonių efektyvumas nė iš tolo neprilygsta klondaikui, kurį praryja neskaidrūs viešieji pirkimai. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, dirbę Lietuvoje beveik dvi savaites, pareiškė, kad valdžios sektoriaus deficitą būtina sumažinti 4,5 mlrd. litų.

Kartą paskaičiavau kiek gi man (paprastam mokesčių mokėtojui) kainuoja kolūkietiškos nomenklatūros išlaikymas. Juk tie per žiniasklaidą skelbiami valstybės iždo švaistomi milijardai, paprastam žmogui nedaro jokio įspūdžio. Mes tų astronominių skaičių nelabai suvokiam, lyg tai ir ne mūsų asmeninė kišenė kenčia. Tai kiek gi aš realiai moku kolūkietiškai nomenklatūrai kas mėnesį? Tam, kad aš gaučiau pav.

Vilniaus meras niekada negarsėjo pernelyg dideliu kuklumu. Savivaldybėje vykusioje spaudos valandoje pristatydamas šiandieninę sostinės finansinę situaciją V. Navickas taip pat netilpo savame kailyje ir trimitavo apie reformų įtakotą finansinės situacijos gerėjimą. Tačiau tokios mero kalbos, pasak tarybos nario Gedimino Rudžionio, yra tik vilniečių mulkinimas. Eilinis mero triukas Mero kalbos apie gerėjantį gyvenimą savivaldybės tarybos nariui G. Rudžioniui priminė pigų populizmą.

Kauno rajono savivaldybė per keturis šių metų mėnesius surinko pusę gyventojų pajamų mokesčio 2010 metų plano lėšų. Plano dalis įvykdyta 103,8 proc. Ypač gerai buvo renkami nekilnojamojo turto mokesčiai bei mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad valstybė grąžino dalį Savivaldybės 2009 metais negautų pajamų - iš viso 5,3 mln. Lt. "Tai ženkliai pagerino mūsų situaciją.

Alytaus rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės tarybos ir mero, direktoriaus praėjusių metų veiklos ataskaitas. Pristatydamas praėjusių metų veiklą meras Algirdas Vrubliauskas akcentavo, kad metai finansiškai buvo sunkūs, tačiau savivaldybė viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių baigė neturėdama trumpalaikių įsiskolinimų. Savivaldybė tikslindama 2009 metų biudžetą savarankiškom funkcijoms vykdyti sumažino išlaidas 4 mln. 160 tūkst. Lt.

Vyriausybės milijonus gavę Šiaulių politikai neužtikrino, kad šiemet užteks pinigų biudžetininkams algoms. Metų pradžioje skirstant lėšas švietimo, kultūros ir socialiniams darbuotojams nebuvo numatyti net trijų mėnesių atlyginimai. Balsas.lt primena, jog Vyriausybė pervedė Šiaulių miestui daugiau nei 17 mln. litų kompensuoti praėjusių metų negautas pajamas.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė 2010 metų biudžeto pakeitimams. Biudžetas patikslintas atsižvelgus į valstybės skirtą 38,9 mln. litų kompensaciją už negautas 2009 metais pajamas. Patikslintas šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetas turėtų siekti 703,7 mln. litų. Metų pradžioje miesto taryba pasitvirtino 680 mln. litų biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Gavus kompensaciją biudžetas padidėjo 23,7 mln. litų.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė 2010 metų biudžeto pakeitimams. Biudžetas patikslintas atsižvelgus į valstybės skirtus 38,9 mln. litų kaip kompensaciją už negautas lėšas ankstesniais metais. „Savivaldybės biudžeto 2010 metų pajamų ir asignavimų planas padidintas 23,7 mln. litų, kurie didžiąją dalimi bus skirti kreditoriniams įsipareigojimams dengti",-sakė Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje, opozicijos atstovams smarkiai prieštaraujant, "Sėkmės koalicijai" pavyko 23 balsais (iš 41 tarybos nario) patvirtinti 2010-ųjų savivaldybės biudžeto planą - 680,2 mln. litų. Prieš metus Kaunas tvirtino optimistiniu vadinamą 2009-ųjų biudžetą, kurį sudarė 830 mln. litų. Šiemetinis biudžetas, kai kurių opozicijos atstovų pavadintas "prievartiniu". Šiemet Kaunui reikės grąžinti 130 mln. kreditorinių įsiskolinimų.

Ketvirtadienį Kauno miesto tarybai pateikiamas tvirtinti Kauno biudžetas - 123 mln. litų mažesnis nei pernai. Prošvaisčių nematyti ir 2011-aisiais, rašo "Kauno diena". Kauno savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, pristačiusio šių metų biudžetą, pastebėjimu, "miestiečiai yra mūsų biudžeto maitintojai". Tačiau Kaune labiausiai iš visų didžiųjų miestų jaučiamas gyventojų sumažėjimas - nuo 2006-ųjų Kaunas neteko 56 tūkst. miestiečių, todėl ir mokesčių surenkama mažiau.

Lietuvos valdžia vėl skolinasi ir teigia, kad tai daro puikiomis sąlygomis. Kas iš to? Su triumfu apie pasiskolinimą doleriais paskelbiant iš pačios „pinigų gaminimo mašinos“ JAV – NASDAQ biržos, kurią oficialiai atidarė Andrius Kubilius – (anti)krizinis premjeras. Kaip skelbia oficialūs Vyriausybės atstovai, Finansų ministerija, pasiskolinti 2 milijardus JAV dolerių pavyko pigiai ir už gerus procentus (7,375 proc.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, prašydami įvertinti valdančiosios koalicijos vadovaujamos Vyriausybės narių padarytą žalą šalies biudžetui. Teikti tokį kreipimąsi Darbo partijos frakcijos parlamentarus paskatino publikacijos spaudoje apie dalijamus priedus prie valdininkų algų valdančiosios koalicijos kontroliuojamose ministerijose.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba šeštadienį patvirtino 2010 metų biudžetą - 199,755 mln. Lt. Palyginti su praėjusiais metais, jis mažėja daugiau kaip 30 mln. Lt. Dėl to finansavimas mažinamas daugeliui miesto poreikių, išskyrus bene vienintelį - socialines reikmes.

Vakar po kelias valandas trukusių batalijų miesto Taryboje patvirtintas vadinamasis išlikimo biudžetas: šiemet verstis reikės su kiek daugiau nei 341 mln. Lt, o tai yra beveik 54 mln. Lt mažiau nei pernai. Tarybos konservatoriai bandė siūlyti savo alternatyvius taupymo ir papildomo pajamų gavimo planus, tačiau dokumentas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę dėl esą pažeistų formalumų. "Komitetuose tie pasiūlymai nebuvo svarstyti, jie pateikti per vėlai", - replikavo valdantieji.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono taryba patvirtino savivaldybės 2010 m. biudžetą - 131,7 milijono litų pajamų ir tiek pat išlaidų. "Tai - išgyvenimo biudžetas. Jis yra 24 procentais mažesnis nei pernai. Palyginti su praėjusiais metais, Kauno rajono savivaldybės 2010 metais planuojamos mokestinės pajamos - net 36,8 procento mažesnės, todėl šiemetinis biudžetas numato taupiausią lėšų naudojimą.

Kauno miesto savivaldybė pateikė visuomenei 2010 metų biudžeto plano projektą. Su projektu galima susipažinti internetu ar tiesiogiai - atėjus į savivaldybę. Šiemetį miesto biudžetą turėtų sudaryti 680,2 mln. litų. Pastabas dėl biudžeto projekto kauniečiai gali teikti iki šeštadienio. Ateinančią savaitę Kauno miesto taryba planuoja viešai analizuoti planą ir jį patvirtinti. Numatytas biudžetas - gerokai mažesnis už tą, kuris buvo patvirtintas lygiai prieš metus.

Šių metų sausis Kauno miesto savivaldybės biudžetui, kaip ir kelerius pastaruosius metus, buvo prasčiausias mėnuo: pajamų planas įvykdytas 55,2 proc. (2009 m. sausį - 59,9 proc.). Kol nepatvirtintas 2010 metų miesto savivaldybės biudžeto planas, mėnesiui skaičiuojama viena dvyliktoji pernykščio metinio plano dalis. Laikantis tokios tvarkos pirmajam metų mėnesiui tenkančių pajamų bei dotacijų pritrūko truputį daugiau nei 19 mln. litų.

Kaip ir tikėtasi, per šių metų sausį į uostamiesčio savivaldybės biudžetą buvo surinkta mažiau pajamų nei pernai. Skirtumas - 2,271 mln. litų. Dėl didėjančio nedarbo, emigracijos ir kitų ekonominio sunkmečio priežasčių sausį surinkta per 1,8 mln. litų mažiau gyventojų pajamų mokesčio. 2009-aisiais jo įplaukė per 9,5 mln. litų, o šį sausį - jau tik 7,7 mln. litų. Tačiau nustebino nekilnojamojo turto mokesčio surinkimo skaičiai: planas viršytas 1,4 mln. litų.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino 1,003 mlrd. Lt biudžetą. Šiųmetinis sostinės išlaidų ir pajamų planas bus 5,8 proc. mažesnis nei patikslintas 2009 metų biudžetas. Didžioji dalis biudžeto asignavimų sudaro išlaidos savivaldybės prioritetinėms sritims - švietimui (571,8 mln. Lt) ir socialinei apsaugai (108,2 mln. Lt). Biudžete 307,9 mln. Lt numatyta investicinėms programoms įgyvendinti - daugiausia švietimo, kultūros ir miesto infrastruktūros srityse.