Piniginė – tai daiktas, kurį turime beveik kiekvienas iš mūsų. Ir visai nesvarbu dydis, spalva, išvaizda – daug svarbiau jos turinys: į kurį skyrelį ir kiek atsidedame uždirbtų pinigų, iš kurio traukiame, užklupus nelaimei, o kuriame laikome einamiesiems, kasdieniams reikalams. Reguliariai, bent kartą per mėnesį, padarome reviziją, kas toje piniginėje liko: kiek turime uždirbę, kam išleidome, kokių nenumatytų išlaidų turėjome, kiek galime atidėti sunkesniems laikams arba, jei netikėtai gavome daugiau, kaip kuo naudingiau tuos pinigus panaudoti.
Tokia pat logika veikia ir valstybės biudžetas. Jis – tai bendra visų mūsų piniginė, kurią „nešiotis“ ir valdyti jos turinį mes laisvų rinkimų metu esame pavedę Vyriausybei. Ir vis dėlto, mums labai svarbu žinoti, kaip gi jai sekasi valdyti mūsų visų lėšas.
Kas geresnio biudžete?
Rugpjūčio pirmoje pusėje, rikiuodama biudžeto „skyrelius“ Vyriausybė netikėtai pažėrė puikių žinių. Į šių metų valstybės „piniginę“ įplaukė viršplaninės pajamos. Per sausio-liepos mėn. valstybės biudžetas gavo 8,3 proc. daugiau pajamų nei planuota. Į atskirus piniginės skyrelius juos dėliojame taip: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo skyrelio planas įvykdytas 123,7 proc. perviršiu, pajamų iš akcizų (už visas akcizines prekes) – 91,2 proc., pelno mokesčio surinkimas sudaro 103,8 proc. pajamų.
Džiaugiamės, nes galėsime padengti sunkiuoju laikotarpiu atsiradusį deficitą. Be to, lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, galima taip pat daryti išvadą, jog ekonomika augo 6,6 proc. Taip yra pagrindo tikėtis, kad mūsų aplopytasis biudžetas ir toliau plėsis – galbūt po sunkmečio jau pavyks sulaukti geresnių laikų.
O kaip yra iš tikrųjų...
Ir vis dėlto, neapleidžia jausmas, kad kažkas čia ne taip. Juk apsidairius aplink daugeliui neatrodo, kad gyvenimas ženkliai pagerėjo – vis dar vyksta kasdienė kova už savo būtį bei išgyvenimą ir legalioje, ir šešėlinėje rinkose, bandoma išlikti bet kokiomis sąlygomis. Ir viskas tik dėl to, kad valdanti biudžetą Vyriausybė mus dar kartą (kaip koks nesąžiningas sutuoktinis šeimoje) apgaudinėja – mums atskleidžiami ne visi bendros piniginės skyreliai.
Vienoje svarbiausių – bendrojo vidaus produkto (BVP) daly, rezultatai kuklesni ir gerokai mažiau euforiški. Šių metų I-ojo pusmečio BVP pagaminta, palyginti su praėjusiuoju 2009 m. II-uoju pusmečiu, net 11,7 proc. mažiau. Vadinasi pridėtinės vertės sukurta ir šalies ūkyje gauta pajamų suma buvo 2,7 mlrd. Lt. mažesnė nei prieš tai buvusį pusmetį.
Skleidžiame piniginę toliau. Kalbant apie šių metų I-ojo pusmečio pabaigos centrinės valdžios deficitą reikia pasakyti, jog tiesa, kad deficitas sumažėjo 13,7 proc., tačiau tai įvyko ne dėl ekonomikos atsigavimo ar įmokų į biudžetą didėjimo, bet dėl sumažėjusių išlaidų. Kaip galima džiūgauti dėl biudžeto pajamų surinkimo, jei šiais metais per pirmąjį pusmetį į visus biudžetus gauta net 218 mln. Lt. mažiau nei pernai? (Pernai surinkta 7,19 mlrd. Lt., o šiemet – 6,97 mlrd. arba net 4,7 proc. mažiau lyginant atitinkamus laikotarpius).
Taip staiga paaiškėja, kad viskas yra „geriau, nei planuota“ – tiesiog planuota labai prastai. Akivaizdu, kad bendras valstybės biudžetas, ta mūsų aptriušusi piniginė, saugo per daug paslapčių. Arba, kitaip tariant, statistiniai biudžeto rodikliai priklauso nuo Vyriausybės pateikimo.
Ar blogai, kad stengiamasi mus džiuginti geromis žiniomis?
Tikrai ne, jeigu nebūtų ir blogųjų žinių. Kiekvienas iš mūsų mėgstame planuoti, suvokdami tikrąją situaciją – atsidėti atostogoms, naujam pirkiniui ar nenumatytoms išlaidoms, vaikams naujų mokslo metų proga ir pan. Jeigu nežinome tikrosios situacijos savo piniginėje, jeigu joje yra skyrelių, kurie nuo mūsų slepiami, vieną dieną gali ištikti šokas. Juk, atrodo, surinkus daugiau nei tikėjomės, staiga pasirodys, jog tuo perviršiu turime „lopyti“ skolas, apie kurias nė nežinojome. Tai gal geriau karti teisybė nei saldus melas?
Algirdas Butkevičius, LSDP pirmininkas
