„Sodrą“ galime palyginti su kaimo gyvenvietėse dažnai sutinkamu rūpintojėliu – toji tokiu pačiu susirūpinusiu veidu tiesia pagalbos ranką pensininkams ir dar begalei kitų reikalaujančių įvairių pašalpų. Tik esminis skirtumas – rūpintojėlis duonos iš mūsų neprašo, o „Sodros“ pagalba paremta mokesčių mokėtojų pinigais.
Jau daugybę metų valdantiesiems nepavyksta suvaldyti „Sodros“ deficito – kitais metais jis turėtų siekti 2,6 mlrd. litų. Ekspertai sutinka, kad praraja tarp išlaidų ir įplaukų – ne pagrindinė problema. Daugiau klausimų kelia pačios socialinio draudimo sistemos efektyvumas.
Štai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto socialinės politikos dėstytoja, asocijuotoji Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Guoda Azguridienė įsitikinusi, kad „Sodra“ yra bloga sistema iš pamatų, tuo tarpu buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis mano priešingai – sistema gera, tačiau politikai ja naudotis nemoka.
Kartų įkaitai
„Tai nelanksti sistema su užprogramuotu deficitu ir ji nevaldoma. Kiekvienos kartos atstovai yra buvusios kartos įkaitai. Tai kelia įtampą visuomenėje – kiekvienas anūkas į savo senelį turi žiūrėti, kaip jo aukos grietinėlės graibstytoją“, – sakė G. Azguridienė. Anot jos, dabartinė sistema yra prievartinė: žmogus verčiamas rūpintis savo senatve tuo instrumentu, kuris jam gali būti visiškai nenaudingas.
Šiandien Lietuvoje egzistuojanti socialinio draudimo sistema paremta principu, kad žmonės dirba ilgai, o vėliau gyvena trumpai. Kad ji sėkmingai egzistuotų, pirmųjų skaičius turi nuolat didėti, o antrųjų – mažėti. Tačiau statistika rodo priešingai. „Eurostat“ skaičiuoja, kad šiandien keturi darbingo amžiaus gyventojai išlaiko vieną pensininką, o 2050 metais pensininką išlaikyti jau teks dviem darbingo amžiaus gyventojams. „Tai 19 amžiaus, industrinės epochos sistema, kur pagrindas – fabrikai, daug žmonių dirba panašų darbą, iš jų surinkai pinigus ir perskirstei“, – atkreipia dėmesį G. Azguridienė.
Greitos išeities nėra
Pašnekovės nuomone, pagrindinė problema – kad negalima atsisakyti „Sodros“ ir įdiegti naują sistemą. „Nusprendus, kad ji ydinga iš principo, ją reikia demontuoti pamažu, dešimtmečiais, įvedant kaupimo didėjančią dalį, nes žmonės dar nesupranta, kad už juos niekas nemokės pensijos“, – sakė ji.
Tačiau politikai sistemos ydų pripažinti nelinkę ir radikalių permainų nežada, nes, anot G. Azguridienės, dabartinė sistema – puikus įrankis rinkėjams papirkti. Tačiau tai atsilieps būsimiems pensininkams – jų pensijos pamažu bus mažinamos. „Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje – visur, kur per pastarąjį dešimtmetį buvo darytos reformos, tačiau jos nebuvo struktūrinės ir nukreiptos į pensijų mažinimą, ateityje bus tas pats. Tai nepriklauso nuo politikų valios, čia sistemos ydos, kurios nebuvo laiku pastebėtos“, – niūriai prognozavo pašnekovė.
Tiesa, ji negalėjo atsakyti, kuo reikėtų pakeisti „Sodrą“: „Kai valdžia išreikš tokį norą, suburs ekspertų grupę, kuri ir pasiūlys sprendimų.“
Nemokama elgtis
T. Medaiskis laikosi nuomonės, kad „Sodra“ turi galimybių išgyventi. „Tai gera sistema, jei mokama atsakingai elgtis, – aiškino jis. – Ji neišgyvena, nes priimami sprendimai visiškai nepamatuojami nei galimybėmis, nei pinigais, nei aplinkybėmis. Problemų kyla ne dėl blogo dizaino, o dėl politikų elgesio.“
„Prieš rinkimus motinystės išmokos buvo padidintos daugiau nei įmanoma, – klaidas vardijo T. Medaiskis. – Pensijų mažinimas vėlavo metus. Kol konservatoriai blaškėsi, ar reikia tai daryti, „Sodrą“ įklampino į didžiulę balą, Galite vairuoti puikiausią automobilį, bet jei įvažiuojate į stulpą, kaltas ne automobilis, o jūsų nemokėjimas vairuoti.“
Solidarumo principas
T. Medaiskis tikina, kad viskas pagerėtų, jei „Sodros“ išlaidos būtų susietos su pajamomis. „Jei didėja žmonių atlyginimai, t. y. geriau gyvena dirbančioji visuomenės dalis, tokiu atveju geriau gyvena ir pensininkai bei kiti socialinių išmokų gavėjai, – kalbėjo buvęs ministras, – tačiau jei situacija blogesnė, atitinkamai turėtų būti ir mažesnės socialinio draudimo išmokos. Žmonės turi suprasti, kad priklausomybė turi būti griežta. Negalima daryti, kad kai visiems geriau, ir išmokų gavėjams geriau, bet kai blogiau, pastarieji nenori nieko girdėti.“
Tačiau kyla klausimas, kur dar galima mažinti pensijas, jei jau šiandien joms nuo BVP skiriame beveik per pusę mažiau nei ES vidurkis.
Geras kelias
Dabartinė Vyriausybė, kad ir nepripažindama kertinių sistemos ydų, padėtį bando taisyti. Premjeras Andrius Kubilius žada, kad lapkričio viduryje darbo grupė pristatys būsimos pensijos sistemos reformos gaires. Šiuo metu renkamasi iš dviejų sistemų – virtualių sąskaitų ir taškų. Pastarąją naudoja Vokietija ir Prancūzija, o pirmąją – Latvija, Švedija, Lenkija, Italija ir Rusija. Taškų sistemos atveju žmogus, atsižvelgiant į darbo stažą ir sumokėtas įmokas, gautų taškų, kurių vertė būtų nustatoma atsižvelgiant į socialinio draudimo pajamas ir įmokų mokėtojų bei išmokų gavėjų santykį. O ekonomisto Raimondo Kuodžio siūloma virtualių sąskaitų sistema būtų paremta ne stažu, o sukauptų viso gyvenimo socialinio draudimo įmokų dydžiu.
„Abi sistemos vienaip ar kitaip paremtos principu: kiek uždirbame, tiek ir išmokame, – sakė T. Medaiskis. – Aš už taškų sistemą. Virtualių sąskaitų modelis sunkiau įgyvendinamas. Tačiau svarbiausia jo yda ta, kad jis sudaro prielaidas atsirasti gana dideliems skirtumams tarp skirtingų pensininkų kartų – kuo vyresnis pensininkas, tuo labiau jis gali atsilikti nuo šalies gyvenimo lygio. Taškų sistema lengviau to išvengia, bet yra kitų trūkumų. Iš kelių blogybių reikia rinktis mažiausią.“
Jis tikino, kad sklandžiai pakeisti dabartinę sistemą naująja įmanoma. Tačiau ar vėl neatsitiks taip, kad valdžia priims nepamatuotų sprendimų ir naujoji pensininkų karta taps bandomaisiais triušiais?
Faktai:
„Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant pensininkų Lietuvoje šiai žmonių kartai pensijų stygius kasmet sudarys vidutiniškai po 4,5 mlrd. litų per metus.
Kitas tyrimas atskleidė, kad gyventojų apsidraudimo rodiklis Lietuvoje siekia 39 proc. – tiek žmonių moka mokesčius ir išlaiko likusį 61 proc. gyventojų.
Antrąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo mokama per 1,11 mln. įvairių rūšių pensijų.
