Gegužės 18 d. vyriausybė posėdyje nusprendė skirti 4 mln. 363 tūkst. litų Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui bei įvairių bažnyčių ir vienuolynų remontui.
Informacija tikrai nei „karšta“, nei nauja: daugelis dar prisimename, kaip prieš beveik 18 metų laukėme Jo Šventenybės Lietuvoje, ir tik džiaugtis reikia, kad pagaliau radome galimybių deramai įamžinti jo viešnagę mūsų šalyje.
Tąsyk Kultūros ministras Arūnas Gelūnas teigė, kad Bažnyčiai pinigai buvo skirti artėjant žemaičių krikšto jubiliejui, kuris į Lietuvą, esą, pritrauks nemažai turistų, o sukurti, sutvarkyti ir pritaikyti turizmo reikmėms Jono Pauliaus II piligrimų kelią esanti ne tik parama Bažnyčiai, bet ir valstybės politikos dalis.
Ar tikrai iš krizės sunkiai kopianti Lietuva jau gali skirti lėšų ir tokiems objektams?
Svetimi pinigai: nemandagu, bet paskaičiuokime
Už 1 mln. 41 tūkst. Lt šiemet planuojama sutvarkyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio pastato stogą, už 851 tūkst. Lt– baigti tvarkyti Žemaičių Kalvarijos bazilikos bokštus. 600 tūkst. Lt skirta Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios, Aušros Vartų koplyčios ir galerijos remontui ir restauravimo darbams atlikti.
Dar 576 tūkst. litų bus skirta archeologiniams tyrimams ir kitiems darbams Kryžių kalno teritorijoje. Taip pat numatoma skirti lėšų Apsireiškimo koplyčios Kaune remonto darbams (477 tūkst. Lt), Trakų bažnyčios konservavimo, restauravimo ir teritorijos tvarkymo darbams (300 tūkst. Lt). Mažesnes sumas – nuo beveik 200 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt – numatyta skirti dar trims objektams.
Sakoma, negerai skaičiuoti svetimus pinigus, bet šitie – ne visai svetimi. Vienaip ar kitaip, tai mūsų visų po kruopelytę suneštas bendras valstybės katilas. Todėl ir paskaičiuokime.
Ūkio ministerija „Balsas.lt“ pateikė informaciją, kad Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui ir jo objektų pritaikymui piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2011 m. skirta iš viso 28 tūkst. Lt (2007 m. – 10 tūkst. Lt, 2008 m. – 11 tūkst. Lt, 2010 ir 2011 po 4 tūkst. Lt, 2009 m. dėl sunkmečio lėšų nebuvo skirta).
Informacijoje primenama, kad sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelią mūsų šalies Vyriausybės nutarimu nuspręsta dar 2007 m., o iki 2013 m. numatyta įrengti viešąją infrastruktūrą ir sudaryti būtinas sąlygas lankyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus, taip pat atlikti šio kelio objektų tvarkymo ir statybos darbus, parengti ir įgyvendinti rinkodaros bei informacijos priemones, pristatančias Jono Pauliaus II piligrimų kelią ir jo objektus Lietuvos bei pasaulio visuomenei. Ir galiausiai – užtikrinti sklandų Jono Pauliaus II piligrimų kelio funkcionavimą ir jo objektų saugumą.
„Kiekvienų ateinančių metų lėšų poreikis yra nustatomas atsižvelgiant į einamųjų metų priemonių įvykdymo rezultatus. Kadangi valstybės finansinės galimybės yra ribotos, darbai atitinkamuose objektuose užtrunka ne vienerius metus“, – rašoma informacijoje, kurią „Balsas.lt“ redakcijai atsiuntė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyrius.
Tačiau Ūkio ministerijos pateiktame sąraše esantys pavadinimai ir skaičiai glumina. Nevardinsime jų visų – pavadinimų, kam skirta lėšų 2007, 2008 ir 2010 m. (2009 m. dėl sunkmečio neskirta), per dešimt, o bendra jiems skirta suma pačiais grubiausiais skaičiavimais gerokai viršija 48 mln. Lt.
Jau minėtame 2011 m. gegužės 18 d. Vyriausybės posėdyje „buvo paskirstytos iš 2011 m. Privatizavimo fondo skirtos lėšos Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 m. programos įgyvendinimo 2011 m. priemonėms vykdyti,“ – skaitome toliau. Ir dar viena citata: „(...) darbai nesidubliuoja – yra tęsiami ankstesniais metais pradėti darbai, kurie vykdomi pagal parengtą projektinę dokumentaciją bei atliktus viešuosius pirkimus.“
Štai čia galima būtų dėti tašką. Arba ne.
Dešimtys milijonų – pagal vieną dvišalį susitarimą
Dviem dienom anksčiau prieš Vyriausybės posėdį vyko Dvišalės mišrios komisijos tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti posėdis, kuriam pirmininkavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarime Nr. 1048 rašoma: „1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 735 „Dėl dvišalės mišrios komisijos tarptautinių sutarčių su Šventuoju Sostu nuostatoms vykdyti dalies, atstovausiančios Lietuvai, sudarymo“ (...); 1.1. Įrašyti 1 punkto antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „Vyriausybės kancleris“ žodžius „Ministro Pirmininko kancleris“. O toliau pateikiamas sąrašas pareigybių, kurias užimantys asmenys ir sudaro šią komisiją.
Taigi, komisijos pirmininkas – Ministro Pirmininko kancleris. Dabartinėje Vyriausybėje šias pareigas eina Deividas Matulionis. Nebent 2009 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1048 jau pasenęs? Naujesnės, t .y. aktualesnės šio dokumento redakcijos rasti nepavyko, todėl paaiškinti, kodėl vietoj jo posėdžiui pirmininkavo A. Kubilius, paprašėme Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos koordinavimo skyriaus vedėją Antaną Martusevičių.
„Abiejų posėdžio pirmininkų – D. Matulionio ir Kardinolo A.J. Bačkio kvietimu Premjeras buvo pakviestas į posėdį ir vedė tą posėdį, – sakė A. Martusevičius. – Gal žodis „pirmininkavo“ jus suklaidino“, – svarstė jis ir pridūrė, kad tai greičiausiai buvęs mandagumo gestas.
Priminus, kad jų pačių išplatintame pranešime spaudai A. Kubiliaus vaidmuo minėtame posėdyje įvardintas būtent kaip pirmininkavusio jam, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos koordinavimo skyriaus vedėjas sakė, kad „niekas nesikeičia, Kancleris su Kardinolu lieka pirmininkais, čia tik vieno posėdžio reikalas.“
Visuomenei buvo pranešta, kad Vyriausybės posėdžio metu buvo aptartos galimybės skirti 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, taip pat numatomą 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams atlikti ir kitiems Bažnyčios vykdomiems projektams.
Pranešime spaudai rašoma, kad ūkio viceministras Daumantas Lapinskas informavo, jog iš 2007–2013 metų ES paramos 5 bažnytiniams projektams, skirtiems pritaikyti sakralinį paveldą turizmui, jau yra skirta beveik 40 mln. Lt, o šiuo metu į likusią ES paramos sumą (beveik 67 mln. Lt) papildomai pateikti dar 47 projektai, iš jų 8 susiję su sakraliniais objektais. „Komisija rekomendavo Ūkio ministerijai atkreipti dėmesį į sakralinių objektų projektus. Taip pat pritarta nuostatai, kad svarstant 2014–2020 metų finansinės perspektyvos gaires ir esminius kriterijus, bus atkreiptas dėmesys į valstybės ir bažnyčios dialogo stiprinimą“, – rašoma pranešime spaudai.
O kiek pinigų skiriama kitiems svarbiems mūsų paveldo objektams?
A. Degutis: kol kas proporcija vienoda
„(Bažnyčia) siūlo objektus, kuriuos ji mano, kad reikėtų (tvarkyti). Daugiausiai pinigų skiriama centriniams objektams – katedroms. Kur kaimuose stovi mažytės medinės bažnytėlės – joms labai reikia, bet neaišku, ar iki jų ateis eilė,“ – paklaustas, kaip parenkami objektai, kurių remontui, rekonstrukcijai ar pritaikymui turizmo reikmėms prašoma skirti lėšų, sakė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Paklaustas, kam skiriama daugiau lėšų – bažnytiniams ar kitiems paveldo objektams, jis sakė, kad kol kas proporcija vienoda.
„Matot, bažnytiniams objektams yra atskira sutartis su Vatikanu. (...) Vadinama Šventojo Sosto programa – ją pagal Lietuvos Respublikos sutartį su Vatikanu per mus finansuoja. Ten irgi panaši suma yra – apie porą milijonų. Yra atskiras sąrašas objektų, kur įeina tik religiniai objektai. Klebonijoms neskiriama pinigai“.
Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas patvirtino, kad iš Privatizavimo fondo finansuojamas vadinamasis Piligrimų kelias – kita programa.
„Atskira Vyriausybės programa buvo patvirtinta su Jonu Paulium II–uoju, su jo vizitu (susiję objektai), kurie yra reikšmingi, kad skatintų piligrimystę ir t. t. O civiliniams objektams yra kita eilutė. Kitiems Lietuvos juridinių asmenų objektams (savivaldybės, ne savivaldybės nuosavybės) – išskirstyta grupėms. Dabar išeina po lygiai: po 3–4 mln. ir tiems, ir kitiems objektams iš valstybės biudžeto“, – sakė jis.
Lėšas, kurios įvairiems paveldosaugos projektams skiriamos iš valstybės biudžeto, kartu su Kultūros paveldo departamento Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėniene išskyrėme į 3 dalis.
Taigi:
Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimui nuo 2005 m. ir įskaitant numatomas šiemet skirti lėšas – 37 mln. 353 tūkst.; Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui ir jo objektų pritaikymui (paveldotvarka) piligrimų ir turizmo reikmėms 2009–2011 m. skiriama 2 mln. 637tūkst.
Visiems kitiems paveldotvarkos projektams 2010 m. skirta 5 mln. 799 tūkst.Lt, o šiemet numatoma skirti 5 mln. 424 tūkst.
Iš jau minėto Privatizavimo fondo 2007–2011 m. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimui per Kultūros paveldo departamentą iš viso skirta 13 mln. 837 tūkst. Lt.
Nuo 2010 m. iš šio fondo skiriamos ir lėšos Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metų programai finansuoti.2010 m. tam buvo skirta 775 tūkst. Lt, šiais metais numatoma skirti apie 1 mln. 600 tūkst.
Kiek iš viso: iš visų trijų finansavimo šaltinių – valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir ES – skirta objektams „pagal sutartis“ finansuoti?
Palyginimui: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 1995–2002 m. dirbusiems ir dėl to gavusiems ne visą pensiją pensininkams grąžintos dar ne visos tuo laikotarpiu susidariusios nepriemokos. Savo uždirbtų pinigų tebelaukia asmenys, kurie 2008 m. sausio 1 d. buvo jaunesni negu 70 metų. 263 mln. Lt jiems žadėta išmokėti 2010 m., bet užklupus sunkmečiui ir dėl krizės valdžiai visiems veržiant diržus, mokėjimas buvo sustabdytas.
„Likusios dalies išmokėjimas nukeltas į 2012 metų birželio mėnesį“, – sakė šios ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė.
Pamąstymai iš šalies: paramą reikia skirti tam, kam ekonomiškai sunkiausia
Būtent taip vertinantis bet kokius paramos skyrimus sakė ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Patalavičius.
„Paramą reikia skirti tam, kam ekonomiškai yra sunkiausia. Reikėtų žinoti ekonominę, finansinę bet kokios organizacijos būklę – ar jie iš tikrųjų neišgali šių objektų sutvarkyti. Bet apie paramos gavėjus neturim informacijos, ir dėl to galimos spekuliacijos: reikia ar nereikia skirti ir kam skirti, o kam ne. Jeigu visuomenė turėtų daugiau informacijos apie religinių bendruomenių finansinę būklę, daugelio klausimų nekiltų“, – sakė jis.
Anot R. Patalavičiaus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip gautos lėšos panaudojamos: „Audituoti, pasižiūrėti, kaip šios lėšos yra panaudotos, kad visuomenė žinotų, ar tas subjektas tikrai negalėjo išsiversti be paramos ir, ar efektyviai lėšos buvo panaudotos. (...) Būtų labai gerai visuomenei turėti išvadą, kad viskas yra teisėta, viskas audituota – jokių šešėlių šitoj vietoj negali būti.“
Jis sakė manantis, kadŠv. Teresės bažnyčia, Aušros Vartų koplyčia ir kiti objektai, kuriems gegužės 18d. posėdyje numatyta skirti iš viso daugiau kaip 4 mln. Lt, svarbūs ne tik religinei bendruomenei, bet visai visuomenei. Bet egzistuoja ir moralinis aspektas.
„Reikia aiškumo, skaidrumo – tada galima būtų teigti, kad jeigu jūs pasiturinčiai gyvenat, tai gal palaukit geresnių laikų. (...) Bet, sakykim, turistinių objektų atgaivinimas irgi duoda teigiamą rezultatą valstybei. Aš bandau susiet moralę su ekonomine būkle: jeigu paramą mes suteikiam pasiturinčiai visuomenės daliai – tai amoralu. (...) Jeigu mes turėtume pakankamai informacijos apie bažnyčios finansinę būklę – kad ji neišgali ir valstybė prisideda, nes tie objektai, sakykim, yra kritinės būklės... Bet jeigu taip nėra, moralinis aspektas jau tampa kitoks: gal turėtume kitur prioritetus sudėti? “, – svarstė R. Patalavičius.
Visuomene, nesirūpink, viskas suskaičiuota?
Pasinaudodami patyrusio ekonomisto patarimu, nusprendėme pasidomėti, ar yra, kas tikrina ir skaičiuoja, kaip panaudoti pinigai, skirti tokiems tiksliniams projektams?
Štai valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas:
„Religinių bendruomenių – pelno nesiekiančių vienetų – ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriama valstybės ir savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų asmenų parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, kuri naudojama religinių bendruomenių tikslų įgyvendinimo finansavimui. Vadovaujantis šia nuostata, iš valstybės gautos tikslinio finansavimo lėšos nėra pelno mokesčio objektas (pelno mokesčiu neapmokestinamos), taip pat nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau–PVM) objektas. Tačiau religinių bendruomenių užsakymu kitų asmenų vykdomai šiomis lėšomis apmokamai veiklai PVM įstatyme lengvatos nėra nustatytos,“ – „Balsas.lt“ informavo VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Virvilienė.
O štai Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento direktorės Orijanos Jakimauskienės komentaras:
„Jūsų minimu atveju Valstybės kontrolė, audituodama įvairias viešojo sektoriaus institucijas, pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, bendra tvarka gali įvertinti ir šių lėšų panaudojimo teisėtumą ir efektyvumą“.
Taip pat skaitykite:
„Taupymas“: dėl susitarimo su Vatikanu studijas teologams apmokės valstybė
