Aukštaitijos sostinė intensyviai ieško investuotojų – ypač norinčių kurtis pramonės parke. Tačiau tuo pat metu vyksta ir atvirkštinis procesas: ieškodamas, kur geriau, verslas iš Panevėžio keliasi į kitus miestus.
Reiškinys, kai vietos verslas keliasi į Vilnių ar kitą didesnį miestą, tikriausiai visada verčia pasvarstyti, kokios priežastys tai lėmė. Tuo labiau kad jau kurį laiką kalbama apie atsigaunantį verslą, gerėjančius ekonominius rodiklius ir drąsesnes investicijas.
Vilniečius domino labiau
Bene paskutinis atvejis, kai verslas keliamas į sostinę – UAB „Kemena“, gaminanti sendintus dekoruotus baldus. Pasak įmonės bendraturtės Ritos Tėvainienės, gamyba lieka mūsų krašte, tačiau pagrindinis biuras ir jos pačios pagrindinė darbo vieta jau bus sostinėje. Panevėžyje biuro nebelieka: čia, kaip ir kituose miestuose, bus tik ekspozicija. Ji įkurdinta kitos įmonės salone.
Iki šiol taip dirbta su kitais miestais, tai yra pagrindinis biuras buvo Panevėžyje, o Vilniuje, Kaune bendradarbiauta su kitomis įmonėmis pristatant baldų ekspozicijas.
R. Tėvainienės teigimu, pagrindinio biuro perkėlimą į Vilnių lėmė ne viena priežastis. Jos teigimu, praktika parodė, kad įmonę maitina ne Panevėžio, o Vilniaus klientai, ir kategoriškai teigti, kad pirmųjų mažėjo, o antrųjų daugėjo, negalima. Pasak bendrovės bendraturtės, tas visą laiką jiems buvo ne naujiena. Pastebėta, kad įmonės svetainėje daugiausia lankosi sostinės gyventojai, o panevėžiečių kone perpus mažiau.
Nuomos kainos nenugąsdino
R. Tėvainienė pasakojo, kad apsispręsti padėjo ir šeiminės aplinkybės. Verslininkei iki šiol tekdavo nuolat važinėti į sostinę – pastaruoju metu ir po 2–3 kartus per savaitę. Taip kelionėse ne tik buvo prarandamas brangus laikas, bet ir susidarydavo nemažos degalų sąnaudos.
„Be to, šiemet duktė išvyksta studijuoti, tad ir man pačiai bus kiek lengviau nutolti nuo Panevėžio, – prisipažino bendrovės „Kemena“ viena savininkių. – Tad gal biuro perkėlimas labiau susietas su tuo nei su užsakymų gavimais. Jei ne šeiminės aplinkybės, gal dar nedrįsčiau išvažiuoti ten dirbti.“
Vis dėlto šeimos gyvenamoji vieta, kaip ir anksčiau, liks mūsų krašte. Ketinama pagal poreikį keletą dienų per savaitę dirbti ir Panevėžyje esančioje ekspozicijoje – čia įmonės bendraturtė kol kas planuoja būti dvi dienas per savaitę.
Patalpos Stoties gatvėje, kur ilgą laiką buvo įmonės biuras, pasak R. Tėvainienės, buvo gera vieta verslo susitikimams, pakankamai lengvai surandama latvių klientų. Tačiau krizė Latvijoje buvo dar gilesnė nei Lietuvoje ir jau kokius porą metų nebedalyvaujame šios šalies parodose.
Dabar, kai Panevėžys nebėra toks patrauklus įmonės susitikimams su klientais rengti, bus orientuojamasi į Lietuvą atvykstančius baltarusius – Vilnius jiems arčiau.
R. Tėvainienė pasakojo, kad sostinė maloniai nustebino. Iš pradžių manyta, kad čia ir atlyginimai gerokai didesni, ir nuomos kainos, tačiau paaiškėjo, kad komercinių patalpų nuoma patrauklioje vietoje nėra tokia baisi, kokios tikėtasi. O ir darbuotojų atlyginimai normalūs.
Įmonė, gaminanti specifinį produktą, taip pat pajuto krizę. Pasak R. Tėvainienės, ji nėra vakuume. Tiesa, iš pradžių prasidėjęs sunkmetis nebuvo labai jaučiamas, žmonės mielai investavo į išliekamąją vertę turinčius daiktus. Tačiau vėliau užsakymų sumažėjo.
Masiškai nebėga
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius mano, kad „Kemenos“ kėlimosi į sostinę negalima sieti su Panevėžio patrauklumu ar nepatrauklumu verslui. Tiesiog šiai konkrečiai įmonei bus patogiau dirbti sostinėje – ten didesnė potenciali rinka, yra užmegzti ryšiai, prisidėjo ir kiti ne mažiau svarbūs dalykai.
„Kaip žuvis ieško, kur giliau, taip ir kiekvienas ieško, kur geriau“, – sako V. Matkevičius.
Jo teigimu, pastaruoju atveju viskas labiau susiję su rinkomis, su asmeniniais dalykais, galbūt tai ir atsitiktinumas.
Tačiau kalbant apskritai apie miesto verslininkus, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus teigimu, negalima sakyti, kad verslas krizės metu masiškai trauktųsi iš miesto ar masiškai į jį plūstų. Įmonės dirba, ieško galimybių, auga. Pastebima, kad atsigauna eksportas. Tik vidaus vartojimas dar nekyla.
Vis dėlto, V. Matkevičiaus manymu, miesto valdžia turėtų domėtis kiekvienu atėjimu ir kiekvienu verslininkų pasitraukimu. Sudaromos verslo sąlygos yra labai svarbios, kaip ir vietos valdžios dėmesys. Tuo labiau kad tarp minimų apskrityje daugiausia mokesčių sumokančių įmonių didžioji dauguma – Panevėžio įmonės. Kai kurios jų patenka ir į daugiausia mokesčių sumokančių įmonių šalyje sąrašus. Kartu priminė, kad nereikia užmiršti ir smulkesnių bendrovių.
D. Savickienė
