Šių metų Šiaulių miesto biudžete kultūrai planuojama skirti kone tris kartus mažiau negu prašyta: vietoj 959 tūkstančių litų — 236 tūkstančiai litų. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė tvirtina, kad nebus įmanoma patenkinti net elementarių visuomenės poreikių. Esant tokiai situacijai vedėja neketina trauktis.
Krepšinio čempionato metu renginių nenumatyta
— Ar nėra kitų būdų, kaip gauti pinigų?
— Kultūros skyrius — Savivaldybės struktūrinis padalinys ir disponuoja tik biudžeto lėšomis. Taip, pačios įstaigos gali prašyti rėmėjų lėšų, bet verslininkai tikrai neremia eilinių kultūros projektų ir renginių, nes patys yra ant išgyvenimo ribos. Geriausiu atveju paremia „Šiaulių dienas“ ar naujamečius renginius, kai gali pasidaryti daugiau reklamos.
Mūsų įstaigos, prašydamos paramos, gali kreiptis ir į Kultūros ministeriją, į Kultūros rėmimo fondą, bet tik tuo atveju, jei yra ir Savivaldybės finansavimas. Ministerijos pozicija aiški — jeigu Savivaldybė neremia, vadinasi, miestui tie renginiai nereikalingi.
— Kokie svarbiausi kultūros renginiai šiemet numatyti ir kiek reikėtų lėšų, kad jie pavyktų?
— Pagal galiojančius Šiaulių miesto savivaldybės teisės aktus lėšos iš 2011 metų Kultūros plėtros programos privalo būti skirtos IV tarptautiniam folkloro konkursui — festivaliui „Saulės žiedas“ — 130 tūkstančių litų, Šiaulių miesto kultūros ir meno premijoms — 20 tūkstančių litų, Šiaulių miesto savivaldybės premijoms Šiaulių dramos teatrui — 4 tūkstančiai litų, Jaunųjų meno ir kultūros kūrėjų premijoms — 19,2 tūkstančio litų, knygos “Šiaulių metraštis 2007— 2010 m.“ leidybai — 33 tūkstančiai litų.
Papildomai reikėtų 300 tūkstančių litų, nes, pavyzdžiui, „Šiaulių dienoms“ nėra numatyta skirti nė lito, o reikėtų — 100 tūkstančių litų. Dar kalėdiniams renginiams — 20 tūkstančių litų ir 180 tūkstančių litų kultūros projektams remti ir tarptautiniams festivaliams bei konkursams finansuoti.
— Šiemet Šiauliuose vyks Europos krepšinio čempionatas, mieste lankysis daug užsienio svečių. Kaip planuojama miestą pristatyti svečiams, ar vyks kultūros renginiai?
— Joks renginys negali vykti be finansavimo.
— Ar kalbama apie specialią, būtent čempionatui skirtą kultūrinę programą? Ar yra idėjų?
— Yra sudaryta darbo grupė ir rengia programą. Iš mūsų skyriaus deleguota mano pavaduotoja Daina Kinčinaitienė. Su manimi niekas apie tai nešnekėjo. Kultūros programoje renginių, skirtų čempionatui, nenumatyta.
Ne Mona Liza
— Kodėl kultūra atsidūrė podukros vietoje?
— Nedėkinga situacija susiklostė visoje Lietuvoje. Padėtį pablogino skandalas dėl Vilniaus, kai šis buvo Europos kultūros sostine. Nors nėra įrodymų, kad lėšos buvo iššvaistytos, bet nuolat apie tai kalbama.
— Ar jaučiatės esanti kultūros strategė, ar į jūsų pasiūlymus atsižvelgiama?
— Visiškai ne. Mūsų planai — viena, o reali situacija visiškai kitokia.
— Kieno palaikymo trūksta — kultūros darbuotojų ar miesto valdžios?
— Politinio palaikymo. Visos įstaigos supranta, kad be pinigų negali vykti kultūros renginiai.
— Trūksta politinio palaikymo kultūrai ar jums asmeniškai?
— Nežinau, gal mano asmuo ir nepatinka, bet aš ne Mona Liza, kad visiems patikčiau. Miesto kultūros žlugdymas neturėtų būti suvedamas į mano asmenį. Man irgi daug kas nepatinka, bet reikia apsiriboti darbiniais santykiais.
— Ar nenukenčia visa kultūros sfera, jei jūs nerandate bendros kalbos su miesto vadovais? Gal tokiu atveju reikėtų trauktis?
— Niekas nėra pareiškęs, kad mano asmuo netinka. Negi kitas ateis ir pakeis situaciją? Kas — Natalija Borgerdt (Joniškio rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja — red.past.) ar Rūta Stankuvienė (viena iš „Saulės žiedo“ organizatorių, “Aušros“ muziejaus darbuotoja — red.past.) ateis ir padarys geriau? Aš nemanau, kad turėčiau nebedirbti, jeigu kam nors nepatinku. Nebus niekada, kad visiems patikčiau.
Kultūros krepšelis Estijoje jau yra
— Ar lėšos kultūrai mažinamos sistemiškai?
— Nuo 2004 metų, kai pradėjau dirbti Kultūros skyriuje, kultūros biudžetas nuolat augo. Tik per pastaruosius 2009 ir 2010 metus jis mažėjo kelis kartus.
Lietuvoje nėra reglamentuota, kokią bendro biudžeto dalį valdžia privalo skirti kultūros poreikiams tenkinti. Švietimo srityje kiekvienam mokiniui skiriamas krepšelis.
— Manote, kad reikėtų ir kultūros krepšelio?
— Estijoje jis seniai yra. Kiekvienas žmogus, atėjęs į kolektyvą šokti, dainuoti ar į visuomeninę organizaciją, gauna krepšelį.
Citata: „Aš ne Mona Liza, kad visiems patikčiau. Miesto kultūros žlugdymas neturėtų būti suvedamas į mano asmenį.
