Įžiebta viltis, kad kitąmet biudžetinės įstaigos „sutaupytus“ pinigus grąžintų į biudžetą, subliūško. Seimo nariai, prisidengdami kiaurais mokyklų stogais, leido valdininkams toliau mėgautis prabanga. Nors valstybės auditoriai jau daugybę kartų konstatavo, kad sutaupyti milijonai švaistomi prabangiems automobiliams, baldams ar kitiems valdininkų patogumams.
Stengėsi dėl savęs
Praėjusią savaitę Seimas demonstravo begalinį ryžtą pritarti deficitiniam, minus 2,5 mlrd. litų, biudžetui. Jam užkamšyti, taip pat senoms skoloms atiduoti planuojama skolintis net 6 mlrd. litų. Tačiau tie patys seimūnai patyliukais palaimino tolesnį biudžeto švaistymą. Ne bet kur, o pačiose iš biudžeto išlaikomose institucijose ir įstaigose. Nes Finansų ministerijos įrašyta nuostata, jog sutaupytus pinigus institucijos turi grąžinti į biudžetą, o ne metų pabaigoje prisipirkti brangių blizgučių, buvo išbraukta.
Tai siūlęs seimūnas Jonas Juozapaitis Seime virkavo, kad mokyklos nebeturės už ką nusipirkti kompiuterių bei lopyti stogų. Jam pritarė ir Vytenis Andriukaitis, prašęs kolegų pagalvoti apie varganas savo apygardos mokyklas.
Tačiau įžvalgesni parlamentarai tvirtina, kad taip kolegos stengiasi pasitempti prieš savivaldos rinkimus, mat lėšų likutį švaistyti galėtų ir jie, jei tik pasiseks savivaldybėje užimti svarbią kėdę.
„Reikia leisti, kad mokykla galėtų įsigyti mokymo priemonių“, – nukirto J.Juozapaitis. Tačiau „Vakaro žinių“ paklaustas, kodėl taip rūpinasi ne tik mokyklomis, bet ir visomis kitomis biudžetinėmis įstaigomis, J.Juozapaitis sutriko.
„Žemės ūkio, kitos savarankiškos mokyklos galės sutaupyti gal kompiuteriui, gal dar kam. Sakot, visos biudžetinės galės? Na, gal ir galės, jei nėra įvardyta. Bet pasiūlymas buvo, kad mokyklos galėtų. Ir aš gavau laišką, ir kiti Seimo nariai. Aš ten gerai neįsigilinau“, – kaip Seime priimami įstatymai, atskleidė jis.
Galės švaistyti toliau
Vis dėlto Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas tvirtino, kad Seimo sprendimu bus tik pratęsta tvarka, kai metų pabaigoje kai kurios įstaigos ar institucijos žūtbūt siekia įsigyti įvairių nebūtinų pirkinių už sutaupytas lėšas. O „sutaupyti“ sugebama ne tik nuo neužimtų etatų ar neišnaudotų komandiruočių, bet ir išmokant mažiau socialinių pašalpų nei planuota.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė tvirtino, kad Seimas pamiršo, jog dar tame pačiame biudžeto įstatyme konstatuota: krizė nesibaigė.
„Biudžetas yra labai įtemptas, todėl ekonominiu požiūriu būtų tikslinga liepti lėšas grąžinti. Bet Seimas yra Seimas – jis nubalsavo kitaip. O nuo tokių atvejų, kad, pavyzdžiui, kai kurios įstaigos prisipirks naujų baldų, niekas neapsaugotas“, – sakė ji.
Pasidavė lobizmui
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pasipiktino tuo, kad mokyklų entuziastai bando apkvailinti žmones.
„Kalbama apie asignavimo valdytojus, tai čia nebūtinai mokyklos, o visi, kurie gauna biudžeto lėšas. Praktika rodo, kad visada užsiprašoma daugiau pinigų, o metų pabaigoje prisiperkama turto. Finansų ministerija siūlė, kad pinigai galėtų būti skirti ir remontui ar baldams, bet tik tada, kai vykdomas investicinis projektas, t. y. jei tai suplanuota metų pradžioje. O valstybės kontrolė kiekvienais metais randa daugybę pažeidimų, kai institucijos prisiperka automobilių ar dar ko.“
Pasak L.Graužinienės, akivaizdu, kad bet kokiems galimiems taupymams yra didžiulis užkulisinis pasipriešinimas, o kai kurie kolegos tokio spaudimo neatlaikė. Tačiau dėl to nukentės visos Lietuvos interesai.
„Savivaldybės padarė didžiulį spaudimą, o Seimo nariai tiesiog sureagavo. Kadangi įstaigoms labai patogu, kai pinigų lieka. Iškyla dar ir kita problema: išsikraipo grynieji srautai. Pavyzdžiui, dabar visi atideda pirkimus į ketvirtą ketvirtį, o kai pradeda viską pirkti, tuo metu neužtenka biudžete grynųjų pinigų. Ne visi supranta, kad tokia kontrolė yra būtina“, – sakė L.Graužinienė.
Daugiau prašysi – daugiau sutaupysi
Povilas Gylys, ekonomistas:
Biudžeto sąvoka yra tokia, kad kai tau paskiria, atsiranda visi motyvai tuos pinigus išleisti iki paskutinio cento. Prisimenu 7-ojo dešimtmečio pradžios humoreską, kur irgi buvo kalbama, jog metų gale reikia pirkti bet ką. Tai ne tik tarybinės, bet visų biudžetinių sistemų bėda, jog įstaiga neturi ilgesnės biudžetinės perspektyvos, kad sutaupius galės pinigus išleisti kitais metais ten, kur tikrai reikia. Bėda, kad tau niekas neduoda perkelti lėšų į kitus metus. Reikia Saliamono, kuris sugalvotų, kaip sukontroliuoti neekonomišką pinigų leidimą metų pabaigoje perkant bet ką – nereikalingus kompiuterius ar automobilius, kai valstybės biudžetas braška. Gal verta pagalvoti, kaip rasti aukso vidurį tarp ilgesnio nei metai biudžeto planavimo.
Yda ta, kad vadovaujamasi principu: prašyk gerokai daugiau, nes duos mažiau. Tada pasirodo, jog susitaupyti yra iš ko. Vyriausybė turėtų surasti bendrą kalbą, kad sąžiningai elgtųsi ir Finansų ministerija, ir iš biudžeto išlaikomų įstaigų vadovai. O kai apeliuoji į mokyklas, tai, aišku, emocinis efektas yra kur kas didesnis nei tada, kai kalbi apie kokią nors tarnybą. Esu matęs įstaigų, kurios gyvena prastai, turi senus baldus, ten apšnerkšta aplinka, bet kitos švyti. Tad vienoms įsigyti turto gal ir reikia, kitoms jo yra per daug.
Ignas JAČAUSKAS
