Savivaldybėje vykusioje spaudos valandoje buvo apžvelgta sporto situacija Vilniuje: kas nuveikta, aptartas šių metų sportui skirtas biudžetas, infrastruktūros šiandieninė būklė, planai ir perspektyvos, investiciniai projektai, neįgaliųjų sveikatinimo galimybės ir kiti klausimai, teigiama pranešime spaudai.
„Šių metų miesto biudžete sportui skirta beveik 24 mln. Lt – tai 25 proc. daugiau, nei buvo kada nors skirta net ir ekonominio klestėjimo metais“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas, kuruojantis sporto sritį, Gintautas Babravičius.
2011 m. Vilniaus miesto biudžete sportui skirta 2,4 proc. viso biudžeto, kai tuo tarpu 2010 m. – skirta 1.60 proc., 2009 m. – 1.22 proc.
Pinigai skirti sporto mokykloms, sporto renginių skatinimui, inicijavimui ir koordinavimui, neįgaliųjų sporto klubų rėmimui, miesto mokomųjų treniruočių stovyklų ir varžybų vykdymui, stipendijų ir premijų skyrimui, 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato pasirengimui, Londono olimpiadai, sporto objektų statyboms ir rekonstrukcijai.
Spaudos valandoje buvo pristatytas Vilniaus miesto kūno kultūros ir sporto plėtotės strategijos projektas iki 2020 m. Strategija pasižymi kompleksiškai išdėstytais tikslais ir uždaviniais. Strateginis tikslas – sudaryti palankias aplinkos sąlygas Vilniaus gyventojų visų socialinių grupių fizinio aktyvumo skatinimui, sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, laisvalaikio užimtumo ir gyvenimo kokybės gerinimui, talentingų sportininkų paieškai ir jų nuosekliam meistriškumo ugdymui.
Taip pat buvo pažymėta, kad Vilniaus politikai ilgą laiką neskyrė pakankamai dėmesio sporto infrastruktūrai, nes buvo galimybė eksploatuoti esamus resursus. Beveik po 20 metų situacija keičiasi – pradedama investuoti į sporto infrastruktūros plėtrą, pritraukiamas privatus kapitalas.
„Sporto infrastruktūra Vilniuje vertinama kaip pakankamai apgailėtina. Tenka apgailestauti, kad Vilnius gerokai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų pagal vienam gyventojui skiriamas lėšas sporto plėtrai. Sostinėje, kur labiausiai reikia, sporto objektams neskiriama pakankamai dėmesio – nekalbu apie didžiuosius sporto objektus, be kurių yra daugybė smulkių: sporto aikštynai, mokyklų stadionai, kurie reikalingi sportuojančiai visuomenei jau šiandien“, – sakė Vilniaus mero pavaduotojas.
Anot jo, svarbi Savivaldybės funkcija yra sudaryti sąlygas infrastruktūros plėtrai, kad privatus sektorius būtų suinteresuotas investuoti. Tik sujungus privataus ir viešojo sektoriaus galimybes ir gebėjimus galima tikėtis gerų rezultatų.
Savivaldybė pradėjo kompleksiškai spręsti su sporto infrastruktūra susijusius klausimus – numatyta skirti lėšas sporto aikštelių prie mokyklų įrengimui, Vilniaus futbolo aikštyno projektavimui ir statybai, futbolo aikštės įrengimui Jamonto parke, Vilniaus krepšinio mokyklos sporto salės atnaujinimui, miesto viešosiose erdvėse esančių sporto aikštelių rekonstrukcijai, aktyvaus poilsio ir sporto trasoms ties Nerimi, lengvosios atletikos, futbolo aikštynų kompleksams atnaujinti, sporto mokyklų bazių renovacijai ir statybai, Lazdynų baseino rekonstrukcijai ir kt.
Taip pat pažymėta, kad Savivaldybės atsakingi sporto vadovai ir specialistai atliko labai svarbų ir reikalingą darbą – inventorizuotos visos miesto seniūnijose esančios sporto aikštelės.
„Savivaldybė siekia, kad sporto aikštelės nebūtų privatizuotos ir nebūtų pakeista jų paskirtis. Miestas šias aikšteles tvarko ir prižiūri savo lėšomis, taip užtikrindamas galimybę gyventojams jomis naudotis neatlygintinai. Tokių aikštelių poreikis ypač padidėjo pastaruoju metu, kadangi nauji daugiabučiai gyvenamieji namai yra statomi privačiuose žemės sklypuose, nenumatant tinkamos teritorijos poilsio ir sporto zonoms įrengti“, – pažymėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas.
Aptariant sportinio turizmo perspektyvas Vilniuje pabrėžta, kad 2011 metai miestui ypač svarbūs dėl čia vyksiančių prestižinių sporto renginių gausos, kurie pritrauks daug turistų ir svečių iš užsienio šalių. Paminėti jau tapę tradiciniais miesto sportiniai renginiai, kaip dviračių, bėgimo maratonai, Vilniaus, Neries regatos, automobilių raliai, daugiadienės dviračių varžybos, teniso turnyrai, sportinių šokių čempionatai ir kiti.
Daug dėmesio sporto strategijoje skirta Sveikatinimo galimybių žmonėms su negalia kūrimui. Siekiama, kad kiekvienas vilnietis savo mieste galėtų lygiaverčiai ir sveikai gyventi, judėti, sportuoti, dirbti ir kurti. Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, sieks, kad šios konvencijos principai Vilniuje būtų tvirti ir nekeičiami. Žmonėms, turintiems negalią, daug dalykų yra vis dar neprieinami, ypač sporto srityje. 2011 metų biudžete neįgaliųjų programoms suplanuota skirti apie 150 tūkst. Lt. Palyginti su ankstesniais metais, nepaisant besitęsiančio ekonominio sunkmečio, 2011 m. neįgaliųjų sporto programų biudžetas žymiai išaugo.